Reikalavimai valstybėms tapti Europos Sąjungos nare

Pasaulyje vis sparčiau vyksta globalizacija: nyksta sienos tarp tautų ir ekonomikų. Valstybės jungiasi į sąjungas, tarptautines organizacijas tam, kad sudarytų sąlygas taikai, stabilumui ir gerovei bei kartu galėtų pasitikti globalinius pasaulio iššūkius. Valstybių integracija reiškia, jog jos susitaria ne tik dėl to, kokie bus tarpusavio santykiai, bet ir nusprendžia kai kuriuos šalių vidaus gyvenimo klausimus ir reikalus tvarkyti bendrai.

Narystė ES yra būdas tapti bendros rinkos dalimi, taip pat dalyvauti bendrojoje teisingumo ir vidaus reikalų sistemoje bei Europos užsienio ir saugumo politikoje. Būdama tokioje politinėje ir ekonominėje tautų bendrijoje, Lietuvos visuomenė galės pasinaudoti naujomis galimybėmis prekiauti, keliauti, dirbti ir studijuoti Europoje, pažangia administravimo, įstatymų leidybos ir valdymo patirtimi, taip pat finansine parama, kurią siūlo ES.

Žinoma, kelias narystės link buvo tikrai nelengvas ir reikia nemažai laiko, žmonių pastangų, pinigų, įvykdyti nemažai daug reformų, kad Lietuvoje veiktų ES teisės normos ir kad būtų palankios sąlygos šalies ūkiui modernizuoti. Norint įstoti į ES, reikia sugebėti prisiderinti prie ES teisinės, administracinės ir institucinės sistemos. Visos ES narės valstybės turi tam tikras pareigas ir teises ir kur yra nustatytos konkrečios dalyvavimo taisyklės. Taigi ES svarbu, kad Lietuva taptų pilnaverte nare, gebančia laikytis visų ES narės teisių ir pareigų. Aišku Lietuvai tai irgi svarbu, tačiau mūsų interesas yra susiderėti dėl kuo palankesnių narystės sąlygų, kad nenukentėtų mūsų nacionaliniai interesai.

Derybos dėl narystės ES reikalingos tiek Lietuvai, tiek Europos Sąjungai, nes yra derimasi dėl narystės ES sąlygų. Derybos dėl narystės ES yra unikalios daugeliu atžvilgiu, jos skiriasi nuo kitų tarptautinių ar tarpvalstybinių derybų. Jų išskirtinumą pirmiausia lemia tai, kad šiose derybose Lietuva siekia prisijungti prie pasaulyje pavyzdžių neturinčios organizacijos - Europos Sąjungos.

Pagrindiniai derybų klausimai

Derybose dėl narystės ES galima išskirti tris pagrindinius klausimus:

1. Derybas dėl narystės ES galima suvokti kaip platesnio proceso - Lietuvos pasiregimo narystei ES - sudedamąją dalį, iš esmės kaip galutinį stojimo į ES etapą.
2. ES vidaus taisykles iki narystės datos. Šie derybų skyriai apima visas valstybės gyvenimo sritis.

Taigi derybose dėl narystės ES nagrinėjama ne vienas ar keli specifiniai klausimai, bet procesas - Lietuvos pasirengimas narystei ES, kuris apima ES teisės aktų nuostatų perėmimą daugelyje sričių, o tai dažniausiai reiškia teisės derinimą ir jos įgyvendinimą bei efektyvesnio šių sričių valdymo užtikrinimą.

Derybos vyksta dėl kiekvieno skyriaus atskirai. Galioja vadinamasis skyrių ‘nepriklausomybės‘ principas, kuris reiškia, kad derybose dalyvaujančių šalių dėl vieno derybinio skyriaus išreikšti požiūriai negali turėti įtakos deryboms dėl kitų skyrių. Papratai tariant, nuolaidų darymas viename iš skyrių negali būti pagrindas prašyti, kad derybų partneris nusileistų dėl ko nors kitame skyriuje.

Kai kurių ES teisės nuostatų Lietuva negali įgyvendinti iki narystės ES datos. Tokių nuostatų perėmimas yra techniškai sudėtingas, brangiai kainuoja, be to, gali Lietuvai sukelti nepageidaujamų socialinių-ekonominių pasekmių. Tokiu atveju tam tikroms nuostatoms įgyvendinti Lietuvai gali būti suteiktas pereinamasis laikotarpis. Jo esmė yra ta, kad Lietuvai apibrėžtą laiką leidžiama taikyti savas, o ne įvardytas tam tikroje ES bendrojoje politikoje ar teisės akte nuostatas. Kitaip sakant, Lietuvai sudaroma galimybė kurį laiką tvarkytis ne pagal ES taisykles.

Lietuva susiderėjo dėl 22 pereinamųjų laikotarpių ir 3 išimčių 9 skyriuose - Laisvo prekių, paslaugų, kapitalo judėjimo, Žemės ūkio, Transporto politikos, Mokesčių, Energetikos, Aplinkos apsaugos, Kitų klausimų.

Laisvo prekių judėjimo skyriuje Lietuva susitarė dėl pereinamojo laikotarpio iki 2007m. sausio 1 dd. farmacijos gaminių registravimo dokumentams sutvarkyti. Farmacijos gaminiai - tai žmonėms skirti vaistai bei veterinarijos vaistai. Problema ta, kad Lietuvos gamintojai (ypač mažos ir vidutinės įmonės) nepajėgūs sukaupti pakankamai lėšų per trumpa laiką. Be to, bus išvengta socialinių problemų, su kuriomis įmonės susidurs persitvarkymo metu, taip pat bus palengvintas įėjimas į bendrą rinką, nes po didelių investicijų, skirtų persitvarkymui, Lietuvos įmonės bus pažeidžiamos.

Aplinkos skyriuje Lietuva išsiderėjo 3 pereinamuosius laikotarpius ES reikalavimams įgyvendinti dėl sričių, kurioms reikia didelių investicijų: Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvai įgyvendinti iki 2006 m. pabaigos; Miestų nutekamųjų vandenų direktyvai įgyvendinti iki 2009 m. pabaigos ir Lakiųjų organinių junginių direktyvai įgyvendinti iki 2007 m.

Laivės teikti paslaugas srityje Lietuva suderino du pereinamuosius laikotarpius. Iki 2007 m. gruodžio 31 d. dėl indelių draudimo sistemos suderino su ES reikalavimais; iki 2007 m. gruodžio 31 d. dėl investuotojų kompensavimo sistemų nuostatų įgyvendinimo pagal ES reikalavimus. Pereinamasis laikotarpis bus peržiūrėtas trečiaisiais jo taikymo metais.

Jeigu pasibaigus 7 metų laikotarpiui žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės rinkai grėstų rimti iškraipymai, Komisija, remiantis Lietuvos prašymu, gali pratęsti pereinamąjį laikotarpį dar iki 3 metų.

ES prašymu suderėti 3 pereinamieji laikotarpiai tiesioginių išmokų žemės ūkiui, transporto ir laisvo asmenų judėjimo srityse.

Tapusi ES nare Lietuva gaus paramą iš ES struktūrinių fondų. Ši parama bus skiriama žemės ūkiui, regionų, infrastruktūros plėtrai. Todėl derybose tariamasi ir dėl finansinių Lietuvos dalyvavimo sąlygų, dėl vadinamojo „finansinio derybų paketo“ deramasi paskutiniame etape. Pagrindiniai klausimai - žemės ūkio produkcijos kvotų nustatymas, išmokų ūkininkams dydžiai, paramos apimtis aplinkos, transporto, infrastruktūros plėtrai.

Parama skiriama projektams, juos individualiai suderinus Briuselyje. Minimalus projektų dydis - 10 mln. EUR.

Bendra paramos Lietuvai per Sanglaudos fondą suma per pirmuosius tris narystės ES metus - 543,5 mln.

EUROPOS REGIONINĖS PLĖTROS FONDAS (521,2 mln. EUR trims metams) remia:

• Transportą;
• Energetika;
• Aplinkos apsaugą;
• Informacinę visuomenę,
• Sveikatos apsaugos infrastruktūrą;
• Švietimo, mokslų ir studijų bei socialinę infrastruktūra;
• Paramą pramonei ir verslui ir
• Turizmą.

EUROPOS SOCIALINIS FONDAS (147,33 mln. Paramos gavėjai yra darbo rinkos mokymo institucijos, savivaldybės įstaigos ( vaikų darželiai, dienos centrai), nevyriausybinės organizacijos, universitetai, mokyklos, privačios įmonės ( personalo kvalifikacijos tobulinimui).

ŽEMĖS ŪKIO FONDAS (kartu su žuvininkystės fondu - 123,57 mln.

Taigi be derybų su ES, Lietuvai labai svarbu vykdyti nuoseklią ekonominę politiką, kuri sumažintų prisitaikymo kainą stojant į ES, ir užtikrinti geresnes sąlygas pasinaudoti integracijos į ES teikiamais privalumais. Pirma, šalinti tebeegzistuojančias kliūtis su ES. Tai reiškia pasakyti apie antidempingo muitus, kuriuos ES taiko kai kuriai Lietuvos įmonių produkcijai ir žemės ūkio produktams, kurie riboja Lietuvos įmonių pardavimo galimybes. Ketvirta, reikia aiškiai atskirti valstybės institucijų ir privačių įmonių funkcijas.

Viskas, ką Lietuva integracijos klausimu darė iki šiol, galima pavadinti namų darbų ruošimu, kuriuos Lietuva atliko aukštame lygyje, net aplenkiant daugumą ES šalių narių kai kuriais klausimais ar net susiderint geriausiai. Norintieji tapti ES narais turėjo harmonizuoti teisės aktus, pasiruošti atverti sienas kapitalui, prekėms ir žmonėms.

tags: #kokie #yra #reikalavimaivalstybems #buti #europos #nare