Mokytojo profesija yra viena svarbiausių visuomenės gyvenime. Būtent jie formuoja jaunąją kartą, ugdo vertybes, perduoda žinias ir atveria duris į ateitį. Dažnai sakoma, kad geras mokytojas - tai ne tik profesija, bet ir pašaukimas.
Visuomenėje nuolat svarstoma, kokių savybių mokytojas turėtų turėti, kad vaikai jaustųsi saugūs, bet kartu būtų įtraukti ir pasirengę mokytis. Atrodytų, kad atsakymas paprastas: geriausias mokytojas yra profesionalus, išsilavinęs, mylintis savo darbą ir gebantis užmegzti ryšį su vaikais.
Šiandien susiduriame su nelengva realybe: mokytojų profesija nebėra tokia patraukli, kaip buvo anksčiau. Vis daugiau kalbama apie specialistų stygių - tiek bendrojo ugdymo, tiek ikimokyklinio sektoriaus įstaigos vargsta ieškodamos specialistų.
Svarbu suvokti, kad mokytojo profesija - tai nuolatinio mokymosi kelias. Geriausias mokytojas pirmiausia pats yra smalsus ir atviras mokinys, nuolat gilinantis žinias, tobulinantis savo įgūdžius, besimokantis iš kolegų, vaikų ir kasdienių situacijų klasėje.
Profesionalumas, patirtis ir kūrybiškumas yra labai svarbūs, tačiau tikrasis mokytojo sėkmės rodiklis - gebėjimas užmegzti nuoširdų ryšį su vaikais. Ryšys tarp mokytojo ir mokinio - tarsi nematoma gija, kuri jungia visą ugdymo procesą: be jo žinias įsisavinti yra gerokai sunkiau. Nuoširdus ryšys paverčia mokymąsi prasminga kelione, kurioje vaikas jaučiasi ne vienas.
Mokytojo Profesijos Patrauklumas ir Iššūkiai
Mokytojo profesijos patrauklumas visuomenėje vertinamas nevienodai, jis kinta priklausomai nuo respondentų amžiaus, lyties, religijos, išsilavinimo ir šeimyninės padėties. „Žmonės linkę mokytojo profesiją vertinti pagal tai, kas jiems yra svarbu ir kaip artimai jie patys susiję su švietimo sritimi. Pavyzdžiui, pastebima, kad mokytojo profesijos prestižas geriau vertinamas vyresnių žmonių ir yra kur kas žemesnis jaunesnės visuomenės akimis“, - sako I.
Pasaulinio mokytojų indekso (angl. Global Teacher Index) duomenimis, 35-iose pasaulio valstybėse iš 14-os profesijų mokytojas vidutiniškai reitinguojamas 7-oje vietoje. Toks palyginimas leidžia teigti, kad mokytojo darbe akcentuojama atjauta, rūpestis bei pagalba kitam, tačiau ne mažiau svarbiu veiksniu renkantis karjerą tampa finansai.
2017 m. Lietuvoje iškeltas ambicingas nacionalinės politikos tikslas - iki 2025-ųjų paversti mokytojo profesiją prestižine. Prie ne itin sėkmingo šio tikslo įgyvendinimo prisidėjo ne tik mokytojų atlyginimai ir darbo sąlygos, paskatinusios streikuoti, bet ir tai, kaip apie mokytojus kalbama žiniasklaidoje.
Lietuvos naujienų portalų analizė rodo aiškią tendenciją - švietimas pateikiamas kaip krizė. „Dominuoja švietimo problemos, iššūkiai, bėdos ir nesėkmės, tačiau labai nedaug dėmesio skiriama tam, kaip mokyklos sprendžia šias problemas, kokias išeitis atranda, kokių sėkmės istorijų gali papasakoti. Viskas toli gražu nėra taip blogai. Iš 1598 tyrėjos analizuotų naujienų portalų publikacijų dauguma pabrėžia švietimo trūkumus ar politikų nesutarimus dėl sisteminių problemų sprendimo.
„Lietuvoje pedagogai vis dar matomi ne kaip aktyvūs sistemos formuotojai, bet kaip pasyvūs nurodymų vykdytojai. Mokytojai vis dar laikomi objektais, kuriuos reikia kontroliuoti nurodant, ką ir kaip daryti, nesuteikiant pakankamai laisvės ir galimybių patiems prisidėti bei kartu kurti švietimo sistemą, kaip pabrėžiama Europos Komisijos švietimo politikos gairėse“, - pastebi I. Naujienų portalai gilina šią opoziciją - viešojoje erdvėje daugiau girdimi politikai nei švietimo ekspertai ar patys mokytojai.
„Švietimo tema aktuali didelei visuomenės daliai, todėl neretai tampa priešrinkiminių debatų ir politinių diskusijų objektu, siekiant pritraukti rinkėjų palankumą ir švietimo bendruomenės palaikymą. Vis dėlto, efektyvių ir iš esmės situaciją keičiančių pasiūlymų nesistengiama pateikti.
„Realistiškam situacijos pristatymui žiniasklaidoje svarbu, kad švietimo tema daugiau pasisakytų edukologai ir pedagogai praktikai, realiai dirbantys su vaikais, išmanantys švietimo iššūkius ir gebantys siūlyti sprendimus, o ne politikai, siekiantys įtikti rinkėjams ir pasikelti politinius reitingus skambiais lozungais bei deklaracijomis“, - pažymi I.
Mokytojų stygius Lietuvoje pasiekė dramatišką lygį: mokytojų trūksta kone kiekvienoje mokykloje, įvairiose srityse, tiek didžiuosiuose miestuose, tiek mažesniuose.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos lektorė dr. Vaida Jurgilė sako, kad viena to priežasčių yra tai, kad jauni žmonės prisibijo mokytojo darbo ir yra įtikėję, jog tai labai varginantis ir neįdomus, gal net nuobodus darbas.
V. Jurgilės įsitikinimu, mokytojo profesija skirta būtent tiems, kurie nebijo klysti, atpažinę savo klaidas mokosi iš jų, siekia užsibrėžtų tikslų, yra atsakingi, tolerantiški, savimi pasitikintys bei laisvi asmenys. „Skatinčiau rinktis mokytojo kelią tuos, kurie vertina šias atsakomybes bei supranta, kad mokytojo profesija yra labai atsakingas darbas, kuriam yra reikalingos tam tikros prigimtinės savybės“, - sako V.
Noras pačiai tapti mokytoja V. Jurgilei užgimė tik įžengus į mokyklą - nuo tada ji įsivaizdavo, kad visad dirbs su mažais vaikais. „Mokytojo profesija, ko gero, yra viena atsakingiausių. Mokytojo darbas man nuo pat vaikystės kėlė pačias geriausias emocijas - atrodė kaip tobula profesija. Mūsų šeimoje ši profesija buvo ir yra labai gerbiama, nes mokytojo darbas susideda iš kelių svarbių dedamųjų: mokytojas yra nuolatos besimokantis ir ieškantis naujovių, gebantis ir norintis pažinti, turintis aiškius tikslus bei siekius žmogus“, - vardija V.
Taigi baigdama mokyklą pašnekovė jau žinojo, jog norėtų dirbti švietimo srityje, tad ją visų pirma patraukė edukologijos studijos. „Tapusi dėstytoja ir dirbdama universitete esu laiminga, kad galiu prisidėti prie tų, kurie mokys vaikus. Dirbant su studentais visada stengiuosi juos motyvuoti bei kurti tokią mokymosi aplinką, kurioje visi jaustųsi patogiai, stengtųsi išsakyti savo nuomonę, kelti diskusinius klausimus bei siektų būti lyderiais. Juk tik geras mokytojas gali užauginti visavertę asmenybę“, - įsitikinusi V.
Anot jos, kiekviena karta turi savas vertybes, charakterį ir požiūrį į pasaulį. Kiekvieną jų suformuoja ne tik šeima, bet ir saviti politiniai, kultūriniai ir socialiniai įvykiai: „Pameluočiau, jeigu pasakyčiau, kad tai nekelia iššūkių. Paklausta, kuo mokytojo profesija jai atrodo patraukli asmeniškai, V. Jurgilė pripažįsta šioje profesijoje randanti tai, kas jai svarbu: kultūringą atmosferą, įvairovę, naujoves, kūrybiškumą, tarpdiscipliniškumą.
„Aš su tuo nesutikčiau. Netgi sakyčiau atvirkščiai - mokytojo darbas yra labai įdomus, - pabrėžia V. Jurgilė. - Tu nuolat turi megzti santykius, turi sekti naujoves. VDU Švietimo akademija, kuri rengia jaunuosius pedagogus, pasižymi inovatyviu požiūriu į mokytojų rengimą - čia studijuodami būsimieji mokytojai įgyja ne tik tvirtas savo pasirinkto dalyko, bet ir tarpdisciplininių žinių: „Mokytojo darbo aš pati asmeniškai net neįsivaizduočiau be tarpdiscipliniškumo dirbant su vaikais ar siekiant efektyviai kartu su jais spręsti aktualiausius visuomenės iššūkius.
„Kasdien ieškai vis naujų būdų sudominti mokinius, įkvėpti juos. Apskritai mokytojo profesija reikalauja nuolatinio tobulėjimo. Neužtenka būti geru savo dalyko žinovu, reikia mokėti pateikti informaciją, naudotis technologijomis, būti tarptautišku, nuolat sekti pasaulio įvykius, turėti savo nuomonę aktualiais globaliais klausimais.
„Gretutinės pedagogikos studijos išskirtinės tuo, kad jas galima pasirinkti jau pirmame kurse, šalia savo pagrindinės studijų programos. Šios programos tikslas yra suteikti svarbiausias pedagoginei veiklai reikalingas žinias ir išugdyti gebėjimus, įgalinančius taikyti įgytas žinias pedagoginėje ar švietimo veiklose. Tarkime, studentas studijuoja istoriją, tai tikrai neretai renkasi gretutines pedagogikos studijas ir šalia istorijos bakalauro laipsnio įgyja mokytojo kvalifikaciją“, - pasakoja V. Šios studijos yra labai patrauklios studentams, nes jos taip pat yra inovatyvios. Jų metu yra perteikiamos stipriausios edukologijos mokslo krypties mokslininkų patirtys, inovatyvūs mokymo(si) metodai.
Viena iš V. Jurgilės mokslinių tyrimų sričių yra mokymasis visą gyvenimą. „Mokymas(is) suteikia žmogui galimybių prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, naujų technologijų, nuolat atsirandančių pokyčių. Taigi šiame besikeičiančiame pasaulyje svarbiausia tampa naujausia informacija, žinios ir įgūdžiai. Mokytojo mokymas(is) turi būti suderintas su nacionalinės kultūros ypatybėmis ir visuomenės socialinėms reikmėmis.
Inovatyvus mokytojas nebijo ieškoti kūrybiškų sprendimų, taikyti technologijas, į ugdymo procesą įtraukti žaidimą ar projektinį mokymąsi. Geriausias mokytojas šiandien yra daugiau nei mokytojas. Tai patyręs suaugusysis, kuris vaikui padeda ne tik įgyti akademinių žinių, bet ir kurti santykį su savimi, kitais žmonėmis bei pasauliu.
Šiandien Lietuvoje ir daugelyje pasaulio šalių kalbama apie mokytojų trūkumą. Ir tai nestebina, nes šiuolaikiniam mokytojui keliami didžiuliai lūkesčiai: tikimasi, kad net pradinių klasių mokytojas vienu metu bus ir psichologas, ir draugas, ir įkvepiantis lyderis, ir kantrus žinių perteikėjas. Suprantama, nė vienas žmogus negali iki galo atitikti visų šių lūkesčių.
Kalbėdami apie mokytojus, neretai mintyse piešiame idealaus pedagogo portretą: jis turi būti kantrus, kūrybingas, empatiškas ir nuolat domėtis naujovėmis. Visa tai labai svarbu, bet „tobulo“ mokytojo nėra - kiekvienas jų yra žmogus su savomis stiprybėmis ir silpnybėmis. Todėl atsakymas į klausimą, koks turi būti geras mokytojas, nebūtinai visiems bus vienodas.
Vienam vaikui svarbu, kad jo pradinių klasių mokytojas kantriai ir ramiai padėtų įveikti sunkumus. Kitam geriausiai padės iniciatyvus ir kūrybingas ikimokyklinio ugdymo mokytojas, gebantis per žaidimus įtraukti į pažinimo pasaulį. Tad geriausias mokytojas nebūtinai yra tas, kuris aklai laikosi knygų ir programų. Svarbiausia - gebėjimas užmegzti ryšį su vaiku ir jį įkvėpti. Šis ryšys tampa tiltu į sėkmingą mokymąsi, nes be emocinio saugumo ir pasitikėjimo net įdomiausia pamoka netenka savo vertės.
Kai kurie pradinių klasių mokytojai į mokyklą ateina baigę kitą studijų kryptį, bet per praktinę šio darbo patirtį - mokydamiesi kartu su vaikais, gaudami patyrusių mentorių pagalbą, dalyvaudami nuolatiniuose mokymuose - jie tampa tikrais ugdytojais.
Panašiai yra ir su kai kuriais ikimokyklinio ugdymo mokytojais: nors dar tik studijuoja, bet jų meilė vaikams ir noras ugdyti jau dabar leidžia jiems būti puikiais grupių pedagogais.
VDU Švietimo akademija
Mokytojo profesijos svarba
Karjeros Galimybės ir Specializacijos
Mokytojo profesija - tai ne tik pašventimas, bet ir galimybė augti profesinėje karjeroje. Šioje srityje darbuotojai gali rinktis įvairias specializacijas, dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir siekti aukštesnių pareigų.
- Pedagoginės studijos. Daugumoje šalių būtina baigti universitetą ar kolegiją, kad įgyti pedagogo kvalifikaciją.
- Specializacijos. Mokytojai gali specializuotis pagal mokomus dalykus, pavyzdžiui, matematiką, literatūrą ar biologiją.
- Nuolatinė tobulėjimo programa. Mokytojo profesijoje svarbu nuolat tobulėti.
- Vadovaujančios pareigos.
- Edukaciniai konsultantai.
- Moksliniai tyrimai.
- Tarptautinė karjera.
- Privatus sektorius. Mokytojų įgūdžiai yra vertinami ir privačiame sektoriuje.
Mokytojo profesija yra daug daugiau nei tik dalykų mokymas. Tai yra galimybė augti, tobulėti ir daryti teigiamą įtaką kitiems.
Dirbama su vaikais individualiai ir grupėje, veikla yra prižiūrima aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų. Įgijęs ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo kvalifikaciją, galėsi dirbti valstybinėse ir (arba) nevalstybinėse švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programą. Pabaigus mokytis visų programos modulių, vyksta praktinis mokymas įmonėje. Toliau rasite socialinių partnerių, t. y.
Mokytojo profesijos schema
Mokytojų Pavyzdžiai
Psichologijos mokytoja bei raidos ir edukologijos psichologė. Mokytojos didžiausias džiaugsmas - jaunimas, siekiantis žinių tiek akademinėje, tiek profesinėje veikloje.
Auklės, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo profesijos mokytoja, chemijos mokytoja metodininkė. Didžiuojasi pasirinkusi mokytojo profesiją, džiaugiasi studijose įgijusi dvi specialybes: chemijos ir buities kultūros (technologijų) mokytojos. Tai suteikia galimybę dirbti auklės bei ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo profesijos mokytoja ir chemijos mokytoja Gimnazijos skyriuje, artimiau susipažinti su įvairaus amžiaus žmonėmis - nuo mažų vaikų, jaunuolių iki suaugusių žmonių. Kartu su visa centro bendruomene mokytoja siekia padėti mokiniams rasti savąjį gyvenimo kelią, jaustis saugiems šiame besikeičiančiame pasaulyje. Pasak mokytojos, svarbiausia vertybė - šeima, o džiaugsmo daugiausiai suteikia kūrybinė veikla.