Patalpų Temperatūros Normos Sanatorijose: Kaip Užtikrinti Komfortą ir Taupyti Energiją

Atvėsus orams, patalpose praleidžiame itin daug laiko, todėl svarbu užtikrinti tinkamą patalpų oro temperatūrą ir kokybę. Šildymo sezono metu gyvenamosiose patalpose turi būti užtikrinta higienos normomis nustatyta minimali temperatūra. Gyvenamuose kambariuose turi būti mažiausiai +18 °C.

Pastato Sandarumas ir Šilumos Izoliacija

Norint, kad būstas būtų šiltas, vienas svarbiausių veiksnių yra pastato sandarumas. Ilgai išliekant žemai oro temperatūrai, greitai išryškėja pastatų statybinių konstrukcijų ir šildymo sistemų defektai. Siekiant išvengti šildymo ir karšto vandens sistemų sutrikimų, tiek gyventojams, tiek bendrijų pirmininkams ir už namo šilumos sistemą atsakingiems asmenims būtina sutelkti dėmesį į pastato sandarumą.

Bendro naudojimo patalpos (laiptinės, rūsiai ir pan.), kuriose sumontuoti šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdžiai ar radiatoriai, turi būti užsandarintos taip, kad būtų išvengta vamzdynų ar radiatorių užšalimo. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį ir patikrinti tas pastato šildymo sistemos vietas, kur vamzdynai įrengti arti lauko durų, taip pat įvertinti nešildomose bendro naudojimo patalpose esančių šilumos vamzdžių izoliaciją. Svarbu užtikrinti tinkamą šilumos izoliacija bendro naudojimo patalpose.

Termovizinis Tyrimas

Pastato termoizoliacines savybes bei galimas nesandarias vietas padeda įvertinti termovizinis tyrimas. Šaltuoju metu, kai temperatūrų skirtumas tarp pastato vidaus ir išorės yra 15 ºC laipsnių ir didesnis, yra tinkamiausias metas atlikti termovizinį tyrimą. Jis padeda nustatyti šilumos nuostolių priežastis, atsiradusias dėl nekokybiškų statybinių medžiagų ar netinkamai atliktų statybos darbų, ir padeda planuojant pastato sandarumo gerinimas.

Oro Kokybė Patalpose

Atvėsus orams patalpose praleidžiame itin daug laiko. Tyrimai rodo, kad patalpų oras gali būti užterštas net iki dešimties kartų daugiau nei lauko. Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos agentūra patalpų oro taršą įvardija net kaip vieną iš penkių pavojingiausių grėsmių žmogaus sveikatai. Tuo tarpu Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia, kad daugiau nei trisdešimties procentų pastatų patalpos turi problemų dėl oro kokybės.

Didelę laiko dalį praleisdami uždarose, prastai ventiliuojamose patalpose, žmonės aplinką teršia ir patys. Įrodyta, kad žmogaus organizmas į aplinką išskiria apie pusantro šimto lakiųjų medžiagų. Pavyzdžiui, anglies monoksidą, metaną, amoniaką, vandenilį, vandenilio sulfatą, lakiąsias riebiąsias rūgštis, azoto oksidą, acetoną, etilo ir metilo alkoholius, etilo acetatus.

Oro Drėgmė

Higienos normos diktuoja, kad žmogui palanki santykinė oro drėgmė yra 35-65 procentai. Deja, prasidėjus šildymo sezonui, ji nukrenta žemiau rekomenduojamo lygio. Sausas oras dirgina gleivinę, didina jautrumą oru plintantiems cheminiams teršalams, virusams ir alergenams. Per didelė drėgmė taip pat kenkia organizmui.

Yra daug tyrimų, įrodančių ryšį tarp patalpų drėgmės ir kvėpavimo takų infekcijų, kosulio ir dusulio, astmos formavimosi ar astmos paūmėjimų. Drėgmė taip pat yra susijusi su bronchitu ir alergine sloga.

Radonas

Švedijoje atlikti tyrimai rodo, kad dėl nepakankamos oro kokybės kasmet miršta apie pusė tūkstančio žmonių. Mirties priežastis - apsinuodijimas gamtinės kilmės radioaktyviosiomis dujomis - radonu. Atmosferoje jis išsisklaido ir jo kiekis yra labai mažas. Uždarose erdvėse, pavyzdžiui, pastatų viduje, radonas gali kauptis ir pasiekti didelį tūrinį aktyvumą, taip sukeldamas neigiamą poveikį žmogaus sveikatai.

Vaikų Jautrumas Oro Teršalams

Ypač jautrūs oro teršalams yra kūdikiai ir maži vaikai. Staigi kūdikių mirtis dažniausiai mažylius ištinka tarp dviejų savaičių ir vienerių metų amžiaus. Ji siejama būtent su patalpų oro tarša ne žmogiškos kilmės toksinais. Didžioji dauguma naujagimių parvežami į šviežiai išdažytas ar kitaip suremontuotas patalpas. Manoma, kad taip kūdikiui sudaroma saugi sterili aplinka. Iš tikrųjų čia tikėtina labai didelė toksinų koncentracija. Reikėtų kūdikius kiek galima labiau saugoti nuo naujų sintetinių gaminių.

Patarimai, Kaip Užtikrinti Gerą Oro Kokybę Patalpose

• Vėdinkite. Per didelė anglies dvideginio koncentracija patalpų ore dažniausiai susijusi su vėdinimo problemomis - jo visiškai nėra arba jis nepritaikytas didesniam žmonių skaičiui. Pačia bendriausia prasme vėdinimo paskirtis - panaudoto oro pašalinimas iš patalpos ir pakeitimas oru iš lauko.
• Švarinkite grindis. Siurbkite jas. Kambarių siurbimas su HEPA filtrą turinčiais siurbliais gali sumažinti įvairių nenaudingų medžiagų koncentraciją. Rekomenduojama kambarius siurbti du ir daugiau kartų per savaitę, nepamiršti reguliariai keisti ar valyti filtrų.
• Palaikykite tinkamą drėgmės lygį namuose. Gamindami maistą, įjunkite kvapų sugerėją ar praverkite langą, o besimaudant praverkite ventiliacijos angas. Neperlaistykite augalų. Jei įmanoma, skalbinius džiovinkite ne kambariuose.

Energijos Taupymas Gydymo Įstaigose

Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Mindaugas Čipinys aiškina, kad taupymo planą įstaiga turi ir jis patvirtintas.

„Ligoninė energetiniam taupymui ruoštis pradėjo nuo 2019 metų. Tuomet ligoninės teritorijoje pakeisti šviestuvai į energiją taupančias LED. Pradėti vykdyti keturi energetinio efektyvumo pastatų atnaujinimo projektai. Vienus jų vykdomas Konsultacijų poliklinikoje, kurį užbaigus, bus sutaupomas šildymas ir elektros energija. Renovuojami ligoninės Psichiatrijos ir Chirurgijos korpusai bei renovuojamas ir Likėnų sanatorijos gyvenamasis korpusas“, - pristatė taupymo planus M. Čipinys ir teigė, kad tuos projektus užbaigus, bus sutaupomos energetikos sąnaudos.

Energijos Taupymo Priemonės Panevėžio Ligoninėje

Pasak ligoninės direktoriaus pavaduotojo infrastruktūrai, Panevėžio ligoninėje renovuoti visi šilumos punktai. „Šilumos punktai valdomi kompiuterinėmis sistemomis, kurios reaguoja į oro temperatūrą ir automatiškai valdomi. Tokia sistema labai tinka energijai taupyti. Ligoninės patalpose visos kaitrinės lempos keičiamos į LED. Šiuo metu yra pakeista jau 2 tūkst. lempų ir planuojama pakeisti dar tiek pat“, - pasakojo M. Čipinys ir teigė, kad ligoninės darbuotojai informuoti apie energijos taupymo priemones bei perspėti, kad patalpose nebūtų naudojami papildomi elektriniai šildymo prietaisai.

„Rekomenduojama visus darbo reikalams naudojamus personalinius kompiuterius, jų nenaudojant, išjungti arba perjungti į miego režimą. Patologijos skyriuje, vaistinėje, Konsultacijų poliklinikoje, ūkio ir kituose skyriuose, kurie nedirba savaitgaliais ir švenčių dienomis, išjungti, mažinti karšto vandens cirkuliaciją. Planuojama mažinti vandens temperatūrą 2 laipsniais, išjungti foninius apšvietimus ir iki šildymo sezono pradžios Transporto skyrių iškelti iš senų nerenovuotų patalpų į nuomojamas patalpas“, - aiškino direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai ir teigė, kad taupymo režimas nepakenks ligoniams ir nepalies ligoninės darbuotojų darbo užmokesčio.

Saulės Kolektoriai

„Saulės kolektorius yra jau įrengtas ant Akušerijos ginekologijos klinikos pastato stogo. Be to, yra pateikta paraiška Aplinkos paramos valdymo agentūrai dėl saulės kolektorių įrengimo ant Panevėžio ligoninės pagrindinio pastato stogo ir Infekcinės klinikos stogo. Šios paraiškos vertinamos ir, jeigu gausime finansavimą, saulės kolektoriai bus įrengti. Įgyvendinę taupymo planą, planuojame sutaupyti 10-15 proc. energetinių resursų. Tačiau, kadangi elektros energija brangsta kartais, taupymas piniginių netekčių nekompensuos“, - sakė M. Čipinys ir aiškino, kad Sveikatos apsaugos ministerija žada skirti kompensacijas išaugusioms sąskaitoms už elektrą padengti.

Papildomas Finansavimas Gydymo Įstaigoms

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas aiškino, kad jau rugpjūčio pabaigoje ministerija pradėjo gauti signalus iš gydymo įstaigų apie augančias išlaidas energetikai ir maitinimo paslaugoms. „Situacija buvo nevienoda, nes dalis gydymo įstaigų yra nemažai investavusios į atsinaujinančius energetikos šaltinius, taip pat atnaujinusios savo pastatus, siekiant aukštesnės energetinės klasės. Tačiau bendra situacija rodė, kad gydymo įstaigos susiduria su tuo, su kuo ir visa Lietuva - infliacijos ir energetikos kainų šoku“, - pradėjo pokalbį T. Bagdonas ir tęsė, kad pirmiausiai buvo įvertinta gydymo įstaigų finansinė padėtis.

„Paaiškėjo, kad bendras balansas gydymo įstaigų yra teigiamas: iš 228, trys ketvirtadaliai turi finansinį pliusą, vadinasi yra sukaupę lėšų trumpuoju periodu. Ministerija operatyviai įvertino finansinį poreikį ir perskaičiavo įkainius už gydymą, kurie įsigaliojo jau nuo spalio 1 d. Šis įkainių pakėlimas leidžia per spalio-gruodžio mėnesiams gydymo įstaigoms tikėtis papildomų 5 mln. eurų, o per 2023-ius - dar 20 mln. eurų“, - aiškino ministro patarėjas ir teigė, kad ligoninėms padės papildomos lėšos už COVID-19.

„Tačiau ministerija pastebėjo tam tikrus netolygumus tarp gydymo įstaigų mokant už COVID-19 gydymą 2020 ir 2021 metais, tad ėmėsi spręsti istorinį neteisingumą. Bendra suma sudarys 44 mln. eurų, kuri bus padalinta tarp ligoninių, kurios gydė COVID-19 ligonius. Lėšos pasieks gydymo įstaigas per spalį, bet pastebėjome, kad situacija su energetika kinta labai dinamiškai, todėl nusimatėme ir papildomus saugiklius - jei skirtų lėšų neužteks, tai nuo lapkričio 1 dienos bus vėl perskaičiuojami įkainiai“, - pareiškė T. Bagdonas.

Rekomendacijos

Pasak Sveikatos apsaugos ministro patarėjo, medicinos įstaigoms ministerija pateikė bendro pobūdžio taupymo rekomendacijas. „Tai bendros rekomendacijos, kurios apima energetinių išteklių taupymą viešojo sektoriaus įstaigoms. Energetikos ministerijos plane numatoma, kad viešosios įstaigos galėtų sutaupyti iki 20 proc. komunalinių ir energetinių išteklių. Tai ambicingas planas. Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone, aklai jo taikyti gydymo įstaigoms neišeina ir nereikia - darbuotojai negali dirbti nuotoliniu būdu, taip pat palatose šildymo ir operacinėse šildymo nesumažinti. Todėl lūkestis yra, kad gydymo įstaigos galėtų sutaupyti 1-2 proc., taip solidarizuodamos su visa visuomene, kuri patiria energetinių kainų šoką“, - sakė T. Bagdonas ir pridūrė, kad gydymo įstaigos yra aktyvios ir planuoja diegti arba jau įdiegė saulės jėgaines, rekonstruoja pastatus.

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas aiškino, kad gydymo įstaigos gauna skirtingas sąskaitas už energijos sunaudojimą. „Situacijos labai skirtingos. Tos įstaigos, kurios jau anksčiau diegė taupius sprendimus, patyrė mažesnį didėjimą, tos, kurios tokių sprendimų nediegė, didesnį. Didžiausią augimą patyrė reabilitacijos įstaigos, kurios objektyviai naudoja daugiau energetinių išteklių, pvz. šildant baseinus. Bendras sąskaitų gydymo įstaigoms už elektrą augimas yra apie 2-3 kartus, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai“, - teigė T. Bagdonas.

Atsargumas Mažinant Temperatūrą

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento direktorius Eugenijus Vilčinskas sakė, kad taupymo programos gydymo įstaigoms geras dalykas, bet reikia neperlenkti lazdos. „Šiame taupymo vajuje labiausiai nerimą kelia siūlymas mažinti karšto vandens temperatūrą. Legioneliozės bakterijos dauginasi tam tikroje temperatūroje - tarp 20-45 laipsnių. Todėl nėra labai aišku iki kiek galima mažinti. Tačiau, jeigu bus 52 ir daugiau laipsnių, tai nekels pavojaus. Kita vertus, pagal nustatytą tvarką, būtina laikytis higienos normų reikalavimų. Tas pats yra ir su temperatūra patalpose - temperatūra turi atitikti higienos normos reikalavimus ir negalima jos mažinti, kad neatitiktų reikalavimų“, - aiškino E. Vilčinskas.

tags: #patalpu #temperatura #sanatorijose