Kaip sužinoti, kokiame serveryje patalpintas tinklalapis

Atlikus net ir nedidelį tyrimą ir šiek tiek pasidomėjus internete, galima lengvai surasti informacijos apie tai kas yra internetinės svetainės talpinimas, dar kitaip vadinamas “hostingas”. Internete galite rasti pernelyg daug informacijos apie tai, kad yra svetainės talpinimas. Mes norime apibūdinti tai labai trumpai ir aiškiai. Paprasčiausiai, hostingas yra paslauga, kuri leidžia žmogui patalpinti savo svetainę internete. Tai lyg žemės sklypas, kuriame statysite savo namą. Kuomet žmonės nori surasti jūsų internetinę svetainę, jie rašo jūsų sukurtą pavadinimą ar domeną, kuris yra patalpintas tam tikrame serveryje.

Kitaip tariant, jeigu neturite sklypo - neturėsite ir namo. Bendradarbiauti su tinkamu svetainės talpinimo tiekėju yra daug svarbiau, nei jūs manote. Tai yra partnerystė. Svarbu atsižvelgti ir į tai, ar svetainę kuriate patys. Pavyzdžiui, kai kurios svetainės kūrimo agentūros net siūlo šią paslaugą kartu su svetainės kūrimu. Šiais laikais yra daugybė skirtingų svetainių talpinimų paslaugų, skirtingų kainų ir skirtingų funkcijų.

Dauguma lankytojų tikisi, kad jūsų svetainėje atsidurs per apytiksliai dvi sekundes. Jeigu paspaudus mygtuką, jie užtrunka ilgiau - labai tikėtina, kad visai neapsilankys jūsų svetainėje. Taip pat, Google svetainės greitį naudoja kaip svetainės reitingo faktorių, taigi, lėtai besikraunanti internetinė svetainė tiesiog sumažins visą bendrą reitingą ir taip pat, nepritrauks naujų lankytojų. Be jokios abejonės, svetainės greitis priklauso nuo daugelio dalykų, tačiau, hostingas - vienas iš pagrindinių.

Išlaikyti svetainės saugumą yra būtina. Ši taisyklė taip pat yra taikoma visiems svetainės talpinimo tiekėjams. Serveriai turi turėti SSL sertifikatą, tai leidžia užtikrinti saugumą duomenų bazėse, ypač jeigu renkate konfidencialią informaciją (banko kortelių duomenis, vardą/pavardę, el.pašto adresą, gyvenamosios vietos adresą). Taip pat, svetainės talpinimo kompanija turi pasirūpinti, kad visa ši informacija bus užšifruota, kuomet keliaus nuo serverio iki naudotojo naršyklės.

Jeigu esate informacinių technologijų žinovas, nesunkiai galite susitvarkyti, jeigu kažkas nutinka jūsų svetainei ar jos serveriui. Tačiau, dauguma atvejų, net jei ir žinote, tiesiog nesinori gaišti laiko tuomet, kai tai gali padaryti svetainės talpinimo tiekėjas. Jeigu renkatės patikimą svetainės talpinimo paslaugą, vienas iš patikimumo faktorių gali būti 24/7 pagalba. Svetainės talpinimo paslaugos kaina gali būti labai įvairi. Ji gali siekti nuo kelių eurų iki šimtų eurų per mėnesį. Taip pat, šį paslauga gali būti teikiama net ir nemokamai. Dažniausiai, jeigu gaunate nemokamą hostingą, tiekėjas norės reklamuotis jūsų svetainėje. Taip pat, labai pigi svetainės talpinimo paslauga reiškia, kad neturėsite daug funkcijų arba galbūt internetinės svetainės greitis nebus toks geras.

Kitaip tariant, jeigu tik ruošiatės kurti savo internetinę svetainę, kokia bus jos auditorija? Jeigu taikinys bus tik Lietuva ir jos auditorija, jums puikiai tiks Serveriai.lt tiekėjas, kuris tapo net hostingo paslaugų lyderis Lietuvoje. Jeigu kuriate tarptautinę svetainę, rinkitės Hostinger svetainės talpinimą.

Ar turėsite pasirašyti terminuotą sutartį? Jeigu taip, kokios yra sutarties sąlygos? Kokią pagalbą siūlote? Visuomet yra tikimybė, kad jūsų svetainei gali kažkas nutikti, ir tas kažkas gali būti būtent dėl serverių klaidos. Kokio tipo apsauga bus suteikta kartu su hostingo planu? Ar dažnai atliekate atsargines kopijas? Būna ir atvejų, kuomet dingsta jūsų svetainės duomenys. Nesmagu, kuomet tiek daug dirbate ir viskas dingsta vos per kelias sekundes, tiesa? Ar ateityje bus galima atnaujinti hostingo planą?

Nebent esate įsitikinę, jog jūsų svetainės lankytojų srautas išliks toks pats, galite praleisti šį klausimą. Bet daugeliui atvejų, jūsų svetainė arba auga, arba lankytojų mažėja. Atitinkamai nuo šios informacijos, būtų patogu, jeigu galėtumėte pakeisti savo svetainės talpinimo paslaugą. Dabar jau žinote bent šiek tiek apie svetainės talpinimo paslaugą ir kam ji yra reikalinga. Labai svarbu pasirinkti patikimą hostingo tiekėją tam, kad užtikrintumėte sklandų, greitą ir gerą svetainės veikimą. Svarbu ir žinoti, kad atsitikus bet kokia bėdai ir esant svetainės nesklandumams, hostingo tiekėjas gali visada jums padėti.

Visi žino, kad vizualiai patrauklus interneto tinklalapis gali padėti pritraukti naujus lankytojus ir išlaikyti klientus. Tačiau ar žinote, kad „Google“ duomenimis, jei svetainė kraunasi 1-3 sekundes, yra 32 % tikimybė, jog ją vartotojas paliks (angl. bounces), lyginant su svetaine, kuri užsikraus greičiau nei per 1 sekundę? Jei tinklalapis kraunasi 5 sekundes ir ilgiau, ją paprasčiausiai anksčiau laiko palieka praktiškai visi lankytojai, o jūs tiesiog prarandate progą užmegzti ryšį su šiais potencialiais savo klientais.

Apie tai mažai kas susimąsto, dar mažiau kas žino tikrą situaciją Lietuvoje. Štai dėl to ir atlikome išsamų populiariausių lietuviškų hostingo paslaugų tiekėjų tyrimą tam, kad išsiaiškintume, kaip greitai jie veikia. Rezultatai daugelį nustebins - skirtumų tikrai yra, o ypač tais atvejais, kai kuriate ne lietuvišką, o tarptautinį projektą.

Kaip statistinis klientas renkasi hostingo tiekėją?

Manome, kad dažniausiai pirmieji žingsniai daromi tiesiog „Google“ paieškoje. Išsirinkus hostingo tiekėjus, sekantis žingsnis - pasirinkti siūlomą planą. Jų daugybė, todėl kad būtų vienodi atrankos kriterijai, buvo nuspręsta rinktis pigiausią. Pigiausių planų kaina mėnesiui paprastai svyruoja maždaug 1-3 eurų ribose, tačiau objektyviai sulyginti kainas sudėtinga - kiekvienas hostingo tiekėjas siūlo kintančią paslaugų kainodarą priklausomai nuo pasirinkto mokėjimo periodo.

Trumpai tariant, paslaugas perkant ilgesniam laikotarpiui paprastai būna pritaikomos papildomos nuolaidos, nemokamai suteikiamos kitos papildomos paslaugos. Sekantis žingsnis - svetainė, kuri talpinama pas kiekvieną hostingo tiekėją. Buvo nuspręsta rinktis kiek galima paprastesnę svetainę, nes būtent tokias paprastai naudoja statistinis hostingo naudotojas.

Atkreipiame dėmesį, jog visuose bandomuose hostinguose buvo patalpintas lygiai toks pats nesudėtingas „WordPress“ turinio sistemos pagrindu veikiantis puslapis. Tuo pačiu, iš kiekvieno hostingo paslaugų tiekėjo įsigijome ir puslapiui skirtus domenus. Smalsumo vedami taip pat nusprendėme pasiaiškinti, ką hostingui suteiktas IP adresas gali atskleisti apie tiekėjo nuomojamų IP adresų kilmę.

Pagal IP adresą galima sužinoti autonominės sistemos numerį ASN. Šis numeris parodo, kas yra tikrasis išskirto IP adresų ruožo savininkas. Pavyzdžiui, tiek „serveriai.lt“, tiek „us.lt“ IP adresų savininkas yra Vilniuje įsikūręs „RackRay“ duomenų centras. Su kuo glaudų ryšį turi „vhost.lt“ bei „hostex.lt“ irgi matosi labai aiškiai. Trumpai tariant, ASN informacija nurodo tik išskirto IP adresų ruožo savininką (administratorių). Kadangi Lietuvos rinkoje dažnu atveju IP adresų savininkai yra duomenų centrai, gali susidaryti įspūdis, jog būtent tuose duomenų centruose hostingo tiekėjas talpina ir jūsų paslaugas.

Būtent pagal šiuos parametrus interneto puslapių našumą vertina didžioji dalis specializuotų stebėsenos įrankių. Analogišku principu stebimų interneto svetainių užsikrovimo greitį vertina ir „Site24x7“ įrankis, kuris ir buvo naudojamas šio tyrimo metu. Svarbu atsižvelgti į tai, kad visi tokio tipo įrankiai matavimams fiksuoti naudoja serverius, pakankamai nutolusios nuo Lietuvos. Rezultatų trūkumas iš Lietuvos buvo kompensuotas naudojantis privačiame Linux serveryje įdiegto „httpstat“ įrankio pagalba.

Surinkta hostingo spartos rezultatų analizė iš skirtingų šalių labai naudinga, nes leidžia geriau suprasti situaciją apie Lietuvoje talpinamo tinklalapio prieinamumą tarptautiniame kontekste. Tinklalapio DNS vardo keitimas į IP adresą yra privalomas žingsnis, kuris padeda išsiaiškinti, kokiame serveryje internete yra patalpintas tinklalapis.

Kadangi domenai buvo perkami tiesiogiai iš hostingo tiekėjų, tai reiškia, jog visais atvejais domenai pagal nutylėjimą naudojo tiekėjo prižiūrimus vardų serverius NS. Bandymų metu daugiau ar mažiau lygiaverčius rezultatus pavyko fiksuoti naudojant bet kuriame hostinge įsigytą domeną. DNS atsako laikas, lyginant geriausią ir blogiausią rezultatą, skyrėsi ne daugiau nei 7 milisekundėmis. Tokie rezultatai yra visiškai priimtini ir pilnai toleruojami.

Kur kas didesnius DNS atsako laiko skirtumus galima stebėti tuomet, kai Lietuvoje talpinamus interneto tinklalapius bandoma pasiekti iš kitų užsienio valstybių. Šiandien į silpniausiai atrodančių trejetuką pagal DNS atsako laiką tarptautiniame kontekste pakliūva „hostingas.in“, „hostinger.lt“ ir „hostex.lt“. Jeigu prastus rezultatus Jungtinėje Karalystėje iš dalies dar galima pateisinti, tai itin didelis atsako laikas Vokietijoje rodo, kad prie šio klausimo tiekėjams dar reikėtų padirbėti. Juk Vokietiją talpinimo paslaugų versle galima laikyti bene pagrindiniu ir svarbiausiu PoP tašku (angl. Atitinkamai DNS atsako laiko lyderiais Lietuvoje bent jau šiandien tenka laikyti „serveriai.lt“, „nonamehosts.lt“ ir „ovh.lt“ - jų kiekvieno bendras rezultatų vidurkis neviršijo 70 ms.

Praktika rodo, kad hostingo tiekėjų siūlomi DNS serveriai niekada nėra geriausias pasirinkimas. Tarptautinei auditorijai skirti tinklalapiai kur kas geresnį DNS atsako laiką turės, pavyzdžiui, naudojant „Cloudflare“ DNS serverius. Susijungimas su interneto tinklalapį talpinančiu serveriu yra pradedamas vykdyti iš karto vos tik gaunamas atsakymas iš DNS serverio. Jeigu tinklalapį bandoma pasiekti iš Lietuvos, susijungimo laikas su nutolusiu serveriu daugeliu atveju yra įvykdomas per 4-8 ms.

Išskirtinį atvejį galima stebėti tik tuomet, jeigu interneto tinklalapis yra patalpintas pas „ovh.lt“ hostingo paslaugų tiekėją. Didžiausia tikimybė, jog „ovh.lt“ atveju atsirandantis vėlinimas labiausiai yra veikiamas dėl kur kas didesnio atstumo tarp kliento ir serverio. Tą iš dalies buvo galima pasakyti anksčiau iš jau aptartos ASN informacijos, tačiau vedami smalsumo taip pat patikrinome BGP maršrutizavimo informaciją.

Čia norisi pridėti ir tai, kad hostingo tiekėjas talpindamas skirtingus tinklalapius atitinkamai gali naudotis daugiau nei vieno duomenų centro paslaugomis. „ovh.lt“ atveju Lietuvos vartotojai susijungimo su serveriu metu praranda apie 30 milisekundžių. Visa tai puikiai paaiškina, kodėl dažnai hostingą rekomenduoja rinktis kiek galima arčiau savo tiesioginių lankytojų.

Kaip matyti, tarptautiniame kontekste susijungimas su hostingu, patalpintu Lietuvos duomenų centre, nėra toks geras kaip norėtųsi (rezultatai išrikiuoti nuo geriausio iki prasčiausio pagal tiekėjų rezultatų vidurkius). Visiškai priešingus rezultatus galima stebėti nagrinėjant tik „ovh.lt“ atvejį, kai tinklalapis yra talpinamas Prancūzijoje. Jeigu likusieji hostingo tiekėjai pasirodo gerai Vokietijoje, tai situacija Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje nėra tokia gera.

TTFB - tai rodiklis, dėl kurio verda nuolatinės diskusijos, tačiau vieno atsakymo nėra. „Cloudflare“ tvirtina, jog šiuo rodikliu nesunku manipuliuoti. Po šio pareiškimo internete kilo daug diskusijų, pasigirdo tvirtinimų, kad TTFB netgi galimai lemia tinklalapių pozicijas paieškos sistemose. Anksčiau aptarti rodikliai taip pat prisideda prie bendro uždelsimo belaukiant pirmojo baito.

Kaip jau buvo galima suprasti, kuo toliau klientas yra nuo serverio fiziškai, tuo didesnius vėlinimus jis patiria. Išaugusį TTFB laiką dar gali paveikti hostingo serverio resursų trūkumas, netinkama web serverio konfigūracija. Galima manyti, kad pas hostingo tiekėjus patalpintus tinklalapius bandant pasiekti iš Lietuvos didelių vėlinimų patirti tikrai neįmanoma. Tyrimo metu naudotas interneto tinklalapis buvo identiškas, tad jeigu ir galėjo paveikti TTFB, tai tik vienodu dydžiu.

Šiuo atveju itin ryškiai išsiskiria „hostinger.lt“ - Lietuvoje pirmojo baito tenka laukti vos 9 milisekundes. Hostingo tiekėjo puslapyje minima unikali kelių lygmenų kešavimo sistema, kuri greičiausiai ir padeda pasiekti šį rezultatą. Labai gerus rezultatus demonstruoja ir „nonamehosts.lt“ bei „serveriai.lt“, o ties 100 ms balansuoja ir „ovh.lt“. Silpnesnius rezultatus pagal pirmąjį parsiųstą baitą Lietuvoje demonstruoja „wordorado.lt“, po jo seka „hostex.lt“.

Tarptautiniame kontekste „hostinger.lt“ vis tiek išlieka absoliučiu lyderiu, tačiau ant kulnų jam jau lipa „nonamehosts.lt“ bei „ovh.lt“. Kaip matyti, šią ribą šiuo metu itin stipriai peržengia bent trys Lietuvoje esantys hostingo tiekėjai. Turbūt nebus neigiančių, jog laukti pirmojo baito maždaug apie 2 sekundes skamba tikrai nemaloniai.

Pateikiant interneto tinklalapį vartotojui yra vertinamas ir paskutinio parsiųsto baito rodiklis. Vis dėlto, TTLB yra žymiai mažiau aptarinėjamas nei TTFB. Čia, kaip ir TTFB atveju, didžiausią įtaką turi atstumas iki atsakančio serverio. Kuo jis didesnis, tuo labiau didėja vėlinimas, o didėjant vėlinimui atitinkamai yra veikiamas ir paties ryšio kanalo pralaidumas.

Ribotas ryšio kanalo pralaidumas taip pat gali pasireikšti dėl paties atsakančio serverio apkrautumo, blogos jo konfigūracijos ar tiesiog esančių papildomų apribojimų loginiame tinklo lygmenyje. Kaip ir buvo galima tikėtis, pilnas interneto tinklalapio parsiuntimas Lietuvoje tikrai telpa į priimtinas normas. Šiuo atveju kiek prasčiau nei kiti pasirodė „hostingas.in“, tačiau atsižvelgus į bendrą TTFB rezultatų išsibarstymą Lietuvoje, vos 200 milisekundžių viršijantis TTLB laikas neatrodo toks jau blogas rezultatas.

O tarptautiniame kontekste vyrauja kur kas įdomesnės tendencijos. Čia labai gerus rezultatus demonstruoja tie hostingo tiekėjai, kurių infrastruktūra yra talpinama „RackRay“, „Cherry Servers“, „Baltnetos“, „HOSTLINE“ bei „OVH“ duomenų centruose.

Tai, kad kelių hostingų tiekėjų rezultatai tarptautiniame kontekste yra tokie blogi, greičiausiai lemia įvairios priežastys, tačiau kai kurias iš jų galima ir nuspėti. Pavyzdžiui, problemos gali slėptis paties hostingo tiekėjo serveriuose, galbūt jų ribotame ryšio kanalo pralaidume. Pavyzdžiui, „wordorado.lt“, kuris nekaip pasirodė perduodant pirmąjį baitą, perduodant paskutinį baitą jau atrodo geriau nei „hostex.lt“.

Trumpai tariant, užklausas siunčiant iš Lietuvos, praktiškai visi hostingo tiekėjai po atlikto sujungimo ir perduoto pirmojo baito likusius baitus sugeba perduoti tiesiog akimirksniu. Iš aukščiau aptartų rezultatų jau buvo galima spėti susidaryti įspūdį apie potencialius hostingo paslaugų lyderius. Lietuvoje rezultatai daugiau ar mažiau džiugino visais atvejais. Visi hostingo tiekėjai puikiai pasirodė tiek pagal DNS atsako laiką, tiek atliekant patį sujungimą su serveriu. Reikšmingesnius skirtumus buvo galima stebėti tik priimant pirmąjį bei paskutinį baitą.

Žinoma, būtina atsižvelgti į tai, kad šių bandymų metu patalpintas „WordPress“ tinklalapis buvo itin paprastas. Sudėtingesnio interneto tinklalapio parsiuntimas užtruktų ilgiau, todėl bendrai sugaištas laikas atitinkamai taip pat taptų didesnis.

O vertinant Lietuvos hostingo tiekėjų galimybes tarptautiniame kontekste (pagal surinktų rezultatų vidurkius), galima išskirti keturis pagrindinius lyderius - tai „hostinger.lt“, „nonamehosts.lt“, „ovh.lt“ bei „serveriai.lt“. Šie hostingo tiekėjai interneto tinklalapį perduoti vartotojui tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje, tiek Airijoje, tiek Jungtinėje Karalystėje, geba lygiai taip pat gerai, kaip visi likusieji tiekėjai tik Lietuvoje, t. y. Apibendrinus tampa aišku, kad bent jau Lietuvos teritorijoje visi išbandyti hostingo tiekėjai siūlo gana priimtino lygio paslaugas.

Jeigu turite pakankamai techninių žinių perkelti tinklalapį iš vieno hostingo į kitą, tuomet mažus projektus pradžioje tikrai verta pabandyti talpinti ir „wordorado.lt“ nemokamai.

Iš asmeninės patirties taip pat galiu pridėti ir tai, jog iš karto pulti kaltinti hostingo tiekėjo dėl blogų paslaugų tikrai nevertėtų. Problemos dažniausiai slypi paties kliento noruose techniškai sudėtingus projektus išlaikyti kuo mažesniais kaštais.

Trumpai tariant, web hostingas yra skirtas santykinai nesudėtingiems tinklalapiams talpinti.

Debesų kompiuterija

Dedikuoti serveriai yra vienas iš debesų paslaugų tipų, kuris suteikia galimybę klientui naudotis duomenų centre patalpintais jam priskirtais serveriais ir jų resursais. Toks sprendimas turi kelis pranašumus. Pirmiausia, kliento įrangos konfigūravimu ir technine priežiūra rūpinasi duomenų centre dirbantys kvalifikuoti specialistai. Antra, serveriai yra patalpinami saugioje fizinėje aplinkoje, garantuojančioje net kelių lygių apsaugą. Kaip rodo Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys, Lietuvoje debesų kompiuterijos paslaugos šalies versluose kol kas dar nėra itin paplitusios - jomis 2020 m. naudojosi tik maždaug kas trečia įmonė. Tiesa, situacija Lietuvoje yra panaši kaip ir visoje ES - Bendrijos šalyse vidutiniškai 36 proc.

Šiuo atžvilgiu išsiskiria Skandinavijos šalys, kuriose debesų kompiuterijos paplitimas siekia nuo 67 proc. Danijoje iki 75 proc. Suomijoje. Viena iš priežasčių tokiam palyginti aukštam šių paslaugų populiarumui minėtose šalyse yra pažangesnis ir konkurencingesnis vietos verslas. Kita priežastis - brangiai apmokami specialistai. Sparčiai kylantys visų sričių IT specialistų atlyginimai Lietuvoje lemia, kad šioje srityje nesispecializuojančioms įmonėms tampa vis sunkiau pritraukti ir išlaikyti reikalingus darbuotojus.

Debesų kompiuterijos paslaugas galima pasitelkti toms pačioms funkcijoms kaip ir fizinį serverį. Kai įmonės įvertina visas su nuosavo serverio išlaikymu susijusias finansines ir laiko sąnaudas, dažniausiai išryškėja debesijos sprendimo nauda. O nusprendusios pereiti prie debesijos paslaugų, susiduriama su dilema, ką pasirinkti - resursų nuomą (angl. Public Cloud) ar dedikuotą serverį/jų klasterį (angl. Resursų nuomos paslauga dažnai patenkina daugelio įmonių poreikius - tai pakankamai universali ir lanksti alternatyva nuosaviems serveriams.

Be to, pasirinkus viešojo debesies paslaugą, įmonių vadovams ar atsakingiems asmenims nereikia gilintis į įvairius klausimus, susijusius su technine įranga, operacinių sistemų licencijavimu, atsarginių kopijų stebėsena ir pan. Dedikuotą serverį ar iš kelių serverių sudarytą jų klasterį renkasi įmonės su specifiniais poreikiais, kuriuos sunku įgyvendinti viešajame debesyje. Kaip jau minėta, dedikuotus serverius renkasi įmonės, turinčios nestandartinių poreikių.

Jei, tarkime, įmonė savo veikloje naudoja sistemas su „Oracle“ duomenų bazėmis, jas dėl licencijavimo niuansų geriausia talpinti į dedikuotus serverius. Panaši situacija gali susiklostyti, jei įmonė jau turi nusipirkusi atitinkamas licencijas serveriams, pavyzdžiui, „Microsoft SQL“ duomenų bazėms, kurios netinka naudojimui su resursų nuomos paslaugomis. Kitas pavyzdys - didelės apimties interneto platformos, tokios, kaip e. parduotuvės.

Taip pat gali pasitaikyti atvejų, kai reikalingi labai specifiniai techniniai parametrai, pavyzdžiui, įmonėms, dirbančioms su vaizdo apdorojimo sistemomis 3D modeliavimui, žaidimų kūrimui ar pan. Šiuo konkrečiu atveju reikalingi serveriai su didelėmis grafikos apdorojimo galimybėmis, ko viešasis debesis paprastai negali pasiūlyti. Žinoma, kartais aiškaus atsakymo, ką geriau rinktis - vietoje veikiantį fizinį serverį ar debesų paslaugas, - nėra. Natūralu, kad kol nenutinka koks nors incidentas, tol įmonių vadovai per daug nesigilina į visus verslo IT infrastruktūros niuansus, o jose dirbantiems IT administratoriams tam ne visada pakanka kompetencijų ar IT infrastruktūros vystymui skiriamo biudžeto.

Visų pirma, patekimas prie duomenų centre įrengtų serverių yra ribojamas, tam įprastai reikia praeiti kelis saugumo lygius. Elektros tiekimas duomenų centruose įprastai užtikrinamas per kelis atskirus kanalus, rezervinio maitinimo šaltinius ir autonominius generatorius. Galiausiai, duomenų centruose dažniausiai yra įrengtos automatinės gaisro gesinimo sistemos, naudojančios specialias dujas, kurios nekenkia IT įrangai. Tuo metu daugelis įmonių, kurios serverius įrengia savo administracinėse patalpose, tokios galimybės neturi.

Kibernetinis bet kokių serverių saugumas priklauso nuo IT specialistų kvalifikacijos ir tai, kiek dėmesio įmonė bendrai skiria savo sistemų atsparumui palaikyti. Vis dėlto specializuotas debesų paslaugų tiekėjas dažniausiai yra pasirūpinęs, kad pas jį dirbantys specialistai turėtų reikiamus įgūdžius, vadovautųsi atitinkamais standartais ir reguliariai atnaujintų savo žinias. Pasirinkusios dedikuotų serverių sprendimą, įmonės ne tik užsitikrina didesnį sistemų patikimumą bei saugumą. Jei įmonė dedikuotų serverių priežiūrą patiki ūkvedžiui ar analogiškas pareigybes užimančiam darbuotojui, jis nebūtinai yra susipažinęs su serverių veikimo specifika ir gerai išmano serverių patalpos charakteristikas.

Kita rutinos dalis - pačios „geležies“ priežiūra, t. y. Kai šias užduotis atlieka įmonių specialistai, jiems gali prireikti nuo kelių dienų iki kelių savaičių laiko užsakyti, gauti ir įdiegti reikiamą detalę.

Nepaisant aptartų debesų paslaugų pranašumų, įmonei įsigyti ir biure įsirengti nuosavą serverį dažnai atrodo kaip pigesnis pasirinkimas. Tačiau jei atsižvelgiama tik į vienkartines serverio įsigijimo išlaidas, jos neparodo tikrosios tokio sprendimo kainos. Mat nuosavam serveriui reikės užtikrinti patikimą elektros tiekimą, įrengti vėdinimo sistemą ir priskirti jį nuolatos prižiūrintį darbuotoją. Todėl norėdamos įvertinti tikrąją nuosavo serverio kainą, įmonės turėtų atsižvelgti ne tik į jo įsigijimą, bet ir visas realias bei tikėtinas išlaikymo sąnaudas per visą jo naudojimo laikotarpį. Be to, serverio pirkimas yra vienkartinės išlaidos (Capex), o dedikuoto serverio nuomos kaina priskiriama einamosioms veiklos išlaidoms (Opex).

Įmonės, nusprendusios pasirinkti dedikuotų serverių paslaugą, turėtų reikalauti tiekėjo užtikrinti visus tokio tipo paslaugos pranašumus. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokias papildomas paslaugas teikia duomenų centro valdytojas, pavyzdžiui, kokį atsarginių duomenų kopijų ar ugniasienės sprendimą ji siūlo, ar duomenų centro specialistai turi kompetencijų rūpinantis kibernetiniu saugumu ir patirties diegiant virtualizacijos sprendimus. Galiausiai, net ir dedikuotas serveris ne visada atitiks pačių reikliausių įmonių poreikius.

Debesų kompiuterijos paplitimas Europoje 2020 m.

tags: #kokiame #serveryje #patalpintas #tinklalapis