Kaip būti pastebėtam visuomenėje: dėmesio valdymas, pasitikėjimas savimi ir prasmingi santykiai

Nuolatinis siekis: daugiau patirties, daugiau pinigų, daugiau žinių, svarbesnio statuso, daugiau visokių dalykų ir veiklų, siekis būti pastebėtam ir nepraleisti ko nors svarbaus - visa tai apibūdina šiuolaikinį žmogų. Tačiau, kaip pasiekti šį tikslą efektyviai ir harmoningai? Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, padedančius tapti pastebėtam visuomenėje, valdyti savo dėmesį, ugdyti pasitikėjimą savimi ir kurti prasmingus santykius.

Dėmesio valdymas - raktas į efektyvumą

Geriausias laiko draugas yra dėmesys - kur tik jis nukrypsta, ten ir laikas iš paskos. Ne veltui šamanai sako - kur kreipiamas dėmesys, ten sklinda energija. Asmeninis efektyvumas ir pasitenkinimas savo veikla bei pačiu gyvenimu priklauso nuo gebėjimo valdyti savo energiją ribotame laike. Dėmesio valdymas - įgūdis, kuris įgauna vis didesnę reikšmę, ir jį galima laikyti viena iš svarbiausių kompetencijų.

Mat šiais laikais, jeigu nesugebėsi valdyti savo dėmesio, įvairiomis manipuliacijomis būsi priverstas švaistyti laiką. Tad, jeigu tau rūpi darbas, šeima, fizinė ir psichinė gerovė, vertėtų išmokti valdyti savo dėmesį.

Praktiniai patarimai dėmesio valdymui:

• Laikas dienoje: Sudėtingoms, susikaupimo reikalaujančioms užduotims ar veikloms atlikti geriausias dienos laiko tarpsnis yra pirmos 7 valandos nuo pabudimo. Šiuo laiku smegenys aktyviai palaiko budrumą. Vėliau vis labiau aktyvuojamos smegenų sritys, kurios atpalaiduoja ir ramina.
• Papildai: Smegenų dėmesio funkcijai palaikyti padeda tokie maisto papildai, kaip Omega-3 ir Kreatinas.
• Ribos: Mūsų dėmesys turi efektyvumo ribas. Tyrimais nustatyta, kad intensyviai žmogus dėmesį užduočiai gali sutelkti apie 90 min., po to produktyvumas ženkliai sumažėja, na, o po 15-30 min. pertraukos vėl atsistato.
• Meditacija: Eksperimentais įrodyta, kad dėmesingumas, kaip raumuo gali būti ištreniruojamas. Kuomet skiriame kasdien kad ir 15 min. meditacijai, tuomet savo susitelkimo įgūdžius gerokai padidiname.
• 40 Hz dažnio ritmai: Tyrimais patvirtinta, kad dėmesingumą stiprinti padeda Pure Gamma Binaural Beats (40hz). Tad, verta tokio dažnio garsų pasiklausyti 5-30 min. prieš atliekant veiklą, reikalaujančią intensyvaus susikaupimo, arba, jeigu garsas neblaško minčių, klausytis galima ir pačios veiklos metu.
• Miegas: Kritiškai svarbus, ir ne tik dėmesiui, yra kokybiškas ir pakankamos trukmės miegas.
• Aplinka: Įtakos dėmesingumui turi ir mus supanti aplinka. Mūsų nervų sistema yra jautri triukšmui.
• Regėjimas: Kuomet mūsų akys nukreiptos žemyn (pvz. dirbame su mobiliuoju ar nešiojamu kompiuteriu ant kelių), tai smegenyse aktyvuojamos sritys, kurios ramina ir net migdo, tuo tarpu, kai akys nukreiptos tiesiai arba šiek tiek žvilgsniu aukštyn, tuomet smegenys palaiko ir skatina budrumą. Taip pat svarbus ir apšvietimas - susikaupimui padės gana ryški šviesa sklindanti iš viršaus; ir kūno padėtis - sėdėjimas kaitaliojant su stovėjimu kognityvines funkcijas gerokai suaktyvins palyginus su padėtimi šiek tiek atsilošus ar atsigulus.
• Valia: Pasirodo, galime ugdyti savo valią. Štai kaip: nepasiduokime pirmajam impulsui, luktelkime bent 5 min., per šį laiką smalsiai be kategoriško vertinimo ir savęs nuteisimo pastebėkime savo pojūčius ir mintis, o tuomet „paleiskime“ juos lyg tolyn plaukiantį debesį.
• Erdvė: Eksperimentais nustatyta, kad maža patalpa yra tinkamiausia, kada būtina susikaupti ir intensyviai padirbėti ties tiksliomis užduotimis.

Išoriniai dirgikliai ir vidinė motyvacija

Svarbu suvokti, kad mus veikia daug faktorių, kurie blaško mūsų dėmesį. Aplinkoje gausu išorinių dirgiklių ir jie ne visada kenksmingi. Tad derėtų įsivertinti, kurie dirgikliai mums nenaudingi ir juos apriboti ar pašalinti, arba numatyti jiems konkretų laiką, o ne blaškytis iškart reaguojant į kiekvieną pranešimą ar pakalbinimą. Susitvarkykime išmaniuosius įrenginius, t.y. pašalinkime nereikalingas programas; visas programėles, kurias nejučia tikriname, iškelkime iš ekrano pradžios; peržiūrėkime ir pakeiskime programėlių pranešimų nuostatas.

Atlikus tyrimus, kuomet dažnai naudojamasi skaitmeninėmis technologijomis, išaiškėjo, kad prastėja atmintis, sprendimų priėmimas ir kūrybiškumas, gali pablogėti socialiniai įgūdžiai ir mąstymo gebėjimai, nukenčia miego kokybė ir krenta produktyvumas. Nuolatinis reagavimas į išorinius dirgiklius, tokius, kaip pranešimų tikrinimas, greita socialinių tinklų ar naujienų peržiūra ir pan., išbalansuoja gebėjimą susikaupti, t.y. su laiku tampa sunku sutelkti dėmesį ir nebesugebama ilgesnį laiką dirbti ties viena užduotimi, atsiranda didesnis impulsyvumas ir susierzinimas. Tad tikrai verta ryžtis imtis veiksmų ir savo aplinkoje pradėti valdyti išorinius dirgiklius.

Visgi, kad ir kiek aplinkui būtų trikdžių ar dirgiklių, dėmesio nukreipimo į „pašalinius“ dalykus motyvacija yra vidinė. Dėmesio nukreipimas yra vienas iš būdų, kuriais smegenys bando atsikratyti psichologinio nepatogumo jausmo. Gali būti, kad net tuomet, kai siekiame malonumo, iš tiesų mūsų motyvacija yra gilus noras išsilaisvinti nuo nerimo. Dažnai jis kyla dėl neįsisąmonintų poreikių ir vidinio skausmo, užslopintų emocijų ir neišspręstų vidinių konfliktų.

Veiklus, užimtas, siekiantis žmogus lengvai ignoruoja visa tai, o tiksliau, jis net neatpažįsta, kad kažkas tokio gludi jame ir išties valdo jį. Vienintelis dalykas, kuris vis primena, kad kažkas yra svarbaus, į ką privalai atkreipti dėmesį, tai nerimas, bet šiuolaikiniame gyvenime jį labai paprasta nuslopinti, na, dar ir tuštumos jausmas, kurio niekaip nepavyksta užpildyti.

Tai, kas padeda išvengti psichologinio nepatogumo jausmo, gali sukelti priklausomybę. Jei suprasite, kas skatina jūsų elgesį, galite imtis priemonių jam valdyti. Gyvenime mes dažnai vengiame įžvelgti pagrindinę priežastį, kadangi esame linkę perkelti atsakomybę kitiems. Nesuvokdami ir nepašalindami pagrindinių priežasčių dažnai jaučiamės bejėgiais savo susikurtose „dramose“.

Blaškantis srautas iš vidaus, iš esmės, yra mūsų mintys. Negalime kontroliuoti į galvą ateinančių minčių, bet esame pajėgūs valdyti savo požiūrį į jas bei pratintis jas paleisti. Tai, ką sakome sau, yra labai svarbu. Net nedideli požiūrio į save pokyčiai gali būti reikšmingi mūsų elgsenai. Jei manome, kad nesugebame susivaldyti, iš tiesų pradedame rečiau susivaldyti.

Pasitikėjimo savimi ugdymas

Pagrindinis dalykas, kuris neleidžia žmogui tobulėti ir keisti gyvenimo, - nesėkmių baimė ir pasitikėjimo savimi stoka. Kyla klausimas, kaip įveikti baimę, kaip labiau pasitikėti savimi? Štai keletas patarimų, kaip išsiugdyti pasitikėjimą savimi:

• Pakeiskite aprangos stilių: Jei būsite gražiai ir reprezentatyviai apsirengę, jūs ir jausitės atitinkamai.
• Pažvelkite į save: Atsistokite prieš veidrodį ir pažiūrėkite į save. Raskite savyje tai, kas jums patinka, ir atvikščiai - kas nepatinka.
• Mąstykite teigiamai: Pamėginkite pakeisti savo mąstymą. Pažvelkite į save ir jus supantį pasaulį kitu žvilgsniu: ramesniu ir labiau teigiamu.
• Tapkite asmenybe: Jūs turite išmokti savarankiškai galvoti, kalbėti ir veikti.
• Pažinkite save: Rašykite dienoraštį, fiksuokite savo mintis, būkite sąžiningi su savimi.
• Būkite geri ir malonūs: Būti geru kitiems yra galingas ginklas, norint pagerinti pasitikėjimą savimi.
• Žinokite savo principus ir tikslus: Ko jūs siekiate? Kokie jūsų tikslai?
• Kalbėkite ramiai ir aiškiai: Stiprūs žmonės kalba ramiai ir lėtai, jie tiki, kad kiti jų klausosi.
• Pagerinkite savo laikyseną: Stenkitės nugarą laikyti tiesiai, nesikūprinkite.
• Užsibrėžkite sau nedidelį tikslą ir pasiekite jį: Verčiau užsibrėžkite sau realesnius tikslus ir stenkitės juos pasiekti.
• Pakeiskite kai kuriuos įpročius: Užsiimkite mažais įpročiais, pavyzdžiui: atsikelkite 30 minučių anksčiau negu įprasta, išeikite iš darbo laiku.
• Sutelkite dėmesį į problemų sprendimą: Jeigu jums patinka skųstis ir susitelkti į problemas, tuoj pat liaukitės tai daryti.
• Šypsena: Pradėkite dažniau šypsotis.
• Būkite dėkingi: Būkite dėkingi gyvenimui už tai, ką turite, ką jis jums davė.
• Mokykitės ir tobulėkite: Investicijos į save yra bene geriausias būdas išsiugdyti pasitikėjimą savimi.
• Stebėkite save: Atkreipkite dėmesį, kaip jūs gestikuliuojate, kaip judate ir stovite.
• Būkite aktyvūs: Ką nors daryti yra visada geriau negu nieko nedaryti.
• Būkite pirmose eilėse: Dažniausiai žmonės užima paskutines eiles: ar tai paskaita, ar pristatymas, ar susirinkimas. Taip yra dėl baimės būti pastebėtam.
• Bendraukite: Mokykitės bendrauti, žengti pirmą žingsnį, užmegzti naujas pažintis.
• Kalbėkite viešai: Viešas kalbėjimas puikiai padeda ugdyti pasitikėjimą savimi.
• Nelyginkite savęs su kitais: Nėra prasmės lyginti savęs su kitais ir užsiimti savigrauža.
• Pagirkite vienas kitą: Deja, mes retai sulaukiame komplimentų ir pagyrimų, nors to ir nusipelnome.

Savanorystė ir bendruomenės svarba

Turbūt kiekvienam žmogui svarbu būti pastebėtam, jaustis reikalingam. Bendruomenėse yra kuriama erdvė, kur galima save realizuoti, išnaudoti savo potencialą, atskleisti kūrybiškumą, būti naudingam. Turime ne vieną gražų pavyzdį, kai asmenys, savo gyvenime patiriantys krizes, atėjo savanoriauti į mūsų organizaciją.

Pavyzdžiui, viena pas mus savanoriaujanti moteris po skyrybų su smurtaujančiu vyru buvo nusivylusi likimu, neturėjo jokio gyvenimo džiaugsmo. Jai išdrįsus ateiti ir paprašyti pagalbos pasiūlėme prisijungti prie savanorių komandos. Nuo tada moteris ateidavo kiekvieną dieną padėti labdaros valgykloje gaminti maistą, vėliau su kitais savanoriais lankyti vienišus senolius namuose. Šiuo metu jos tikslas - baigti socialinius mokslus ir toliau tęsti darbus socialinėje veikloje. Maža to, moters akys ėmė žibėti, ji pradėjo labiau mylėti save. Ir visa tai tik dėl to, kad pasijautė kažkam reikalinga.

Jei jaučiatės vienišas, apsvarstykite savanoriavimo galimybę - šventiniu laikotarpiu itin daug organizacijų ieško pagalbininkų. Tokia veikla ne tik leis įsitraukti į geraširdžių žmonių būrį, jaustis naudingam, reikalingam, bet ir įkvėpti šventėms naują prasmę.

JCI Lietuvoje organizuoja įvairius vietinius, nacionalinius ir tarptautinius renginius - networking’o ir verslumo skatinimo veiklas, socialinius projektus ir diskusijas, įvairias mokymų programas, kurių metu galite ugdyti save ir savo įgūdžius! Atlikdami praktiką arba prisijungę prie mūsų organizacijos (t.y. tapę nariu (-e)) jūs išsiugdysite naujas asmenines, profesines savybes bei įgalinsite savo stiprybes jums prasmingoje veikloje. Išbandysite save lyderystės kelyje dirbdamas su komanda. Galėsite dalyvauti tarptautinėse konferencijose, mokymuose, keliauti, pažinti naujas kultūras bei užmegzti tarptautinius verslo kontaktus. O gal tiesiog išbandyti save ir realizuoti savo potencialą skirtingose srityse. Sutiksite bendraminčių, kurie taps artimais draugais ir bičiuliais.

Galimos pozicijos projektų valdymo, komunikacijos ir viešųjų ryšių, socialinių tinklų ir kūrybos, renginių organizavimo, žmogiškųjų išteklių srityse.

Kodėl verta išbandyti praktikos galimybę JCI organizacijoje?

• Praktikantai įtraukiami į bendras organizacijos veiklas: kuriant edukacines programas, organizuojant renginius, kuri metu įgauna patirties dirbant komandoje, komunikacijos ir viešųjų ryšių srityse.
• Jie įgyja žinių bei naudingos patirties personalo valdymo srityje.
• Suteikiama erdvė siūlyti ir įgyvendinti savo idėjas.
• Praktikantai turi galimybę susipažinti su tarptautiniais mokymais, projektais.

Jei esate savo srities specialistas ir norėtumėte įgyti patirties kitoje veikloje, o gal šiuo metu keičiate profesijos kryptį ir jums reikalingi nauji įgūdžiai? Kviečiame išbandyti save. Galėsite ne tik tobulėti, mokytis iš kolegų bei lyderių bet ir pritaikyti teorines žinias, įgytas seminarų, tinklalaidžių, savarankiško mokymosi, knygų skaitymo metu.

Emocinė sveikata ir santykiai

Planuokime savo tris gyvenimo sritis, t.y. aš, santykiai ir darbas. Dienoje privalo vienu iš svarbių prioritetų atsirasti laikas sau - asmeniniam augimui ir sveikatai. Rūpinimasis savimi (savo fizine ir psichine sveikata) yra pagrindas, nuo ko priklauso visa kita.

Mylimi žmonės verti daugiau laiko nei tiek, kiek liko nuo kitų reikalų. Įrodyta, kad nuoširdžių ir gilių santykių nebuvimas neigiamai veikia mūsų fizinę sveikatą.

Gyvenant iššūkių ir pokyčių pilname pasaulyje ypač svarbu stiprinti psichologinį vaikų atsparumą, kad jie galėtų atlaikyti užklupusius sunkumus. Saugi aplinka, ugdymas ir emocinė sveikata - poreikiai, kuriuos svarbiausiais vadina didžioji dalis Lietuvos tėvų.

Elgesys yra tik išraiška, tad svarbu nepamiršti, kad tai, į ką išties reikia reaguoti, slypi kur kas giliau, ir nepasiduoti savo emocijoms ar nesureaguoti netinkamai. Kartais pakaks vaiką nuraminti, pasikalbėti, praleisti laiką drauge, taip pat galima supažindinti su įvairiomis atsipalaidavimo technikomis, kvėpavimo pratimais, kurie padeda atpalaiduoti įtampą.

Psichologės teigimu, saugios aplinkos užtikrinimas, kurį apima ne tik fizinis, bet ir emocinis saugumas, yra pagrindinė suaugusiųjų atsakomybė. Kai vaikas jaučiasi išgirstas, suprastas, vertinamas, kai jis auga palaikančioje aplinkoje, jam daug lengviau atsiskleisti, mokytis naujų dalykų, pasitikėti savimi. Taip pat labai svarbios rutinos, kurios suteikia saugumo jausmą. Galima kalbėti tiek apie dienos struktūrą, tiek apie šeimos susitarimus ir ritualus, pavyzdžiui, vakarais kartu žaidžiamus stalo žaidimus ar vakarienės ruošimą. Kai tai yra įprasti, rutininiai dalykai, vaikai žino, ko tikėtis ir labai greitai pastebi, jei jų nelieka.

Šilti santykiai stiprina emocinį atsparumą, sukuria savotišką pagalbos tinklą. Itin svarbus dėmesys ir savistabai bei atsipalaidavimui. Su mažesniais vaikais atsipalaidavimo pratimus labai lengva paversti žaidimais, su kiek didesniais, tai gali būti trumpi pasikalbėjimai apie jų dienos įvykius. Paaugliams labai svarbu žinoti, kad jie yra priimti ir palaikomi savo tapatumo paieškose.

Naujienlaiškių dizaino patarimai

Tinkamai parinktas naujienlaiškio dydis yra išties svarbus gero naujienlaiškio dizaino elementas. Norėdami, kad naujienlaiškis atkreiptų vartotojų dėmesį, jis turi būti tam tikro pločio ir aukščio. Rekomenduojamas el. laiško plotis yra nuo 550 iki 600 pikselių, aukštis - nuo 1 500 iki 2 000 pikselių. Laiško ilgis nėra griežtai ribojamas. Tačiau kuo trumpesnis tekstas, tuo didesnė tikimybė, kad vartotojai jį perskaitys iki galo. Kurdami naujienlaiškį svarbiausią informaciją patalpinkite tarp pirmųjų 300 - 500 pikselių, esančių laiško viršuje. Atlikti tyrimai rodo, kad būtent šią vietą atsidaręs jūsų laišką gavėjas pamatys pirmiausia. Taigi, rengiant naujienlaiškį parinkite tokius jo matmenis, kad skaitytojai be didelių pastangų galėtų jūsų laišką peržiūrėti ir mobiliajame telefone, ir kompiuteryje. Tai gali turėti didelės reikšmės laiškų atidarymo rodikliams.

Kartais vartotojai jūsų laiškų negali atsidaryti dėl mobiliuosiuose įrenginiuose nustatytų apribojimų. Todėl kurdami naujienlaiškį jo viršuje ar apačioje įterpkite nuorodą „Žiūrėti šį el. laišką savo naršyklėje“ (angl. „View this email in your browser“). Ši nuoroda yra gana svarbus laiško dizaino komponentas. Ji jūsų naujienlaiškiui suteiks patikimumo ir leis vartotojams jį peržiūrėti jiems patogiu būdu.

Patraukliam naujienlaiškio dizainui sukurti gali pasitarnauti ir daug laiko bei pastangų nereikalaujanti vaizdo redagavimo programa „Photoshop“. Pasitelkę šią programą galėsite matyti bendrą vaizdą ir parengti unikalų naujienlaiškio maketą. Galėsite patys suprojektuoti įdomią naujienlaiškio antraštę bei foną, kūrybingai pateikti naujienlaiškio turinį, patalpinti vartotojų dėmesį patraukiančių nuotraukų ir pan. Pasinaudokite visomis informacinių technologijų galimybėmis - taip jūsų naujienlaiškis išsiskirs iš konkurentų.

Antraštė yra viena svarbiausių gero naujienlaiškio dizaino dalių. Tai yra pirmas dalykas, kurį atsidarę jūsų laišką pamatys vartotojai. Todėl į antraštę įterpkite savo prekės ženklo logotipą, įmonės pavadinimą ar dar ką nors, kas žmonėms padėtų lengviau jus atpažinti. Kurdami antraštę įdėkite įvairių nuotraukų, skambių šūkių, tačiau kartu nepadauginkite vaizdų ar žodžių. Tai gali blaškyti skaitytojų dėmesį.

Kurdami naujienlaiškį pasistenkite, kad pagrindinė jo dalis - svarbiausias pranešimas - būtų suprantamas, lengvai skaitomas ir neperkrautas informacija. Tai pasieksite, jei padidinsite šios dalies teksto šriftą, atskirsite jį pastraipomis ir patalpinsite po naujienlaiškio antrašte. Taip vartotojai, nepasiklys informacijos sraute, lengviau įsisavins jūsų žinutę, o jūs išlaikysite paprastą, bet patrauklų naujienlaiškio dizainą.

Naujienlaiškio poraštė yra kelios paskutinės naujienlaiškio eilutės. Jei norite, kad šie mygtukai derėtų prie bendro naujienlaiškio vaizdo, jų dydį, formą ir spalvą priderinkite prie įmonės logotipo ar laiško fono. Šioje naujienlaiškio dalyje taip pat būtinai nurodykite kontaktinius įmonės duomenis, pateikite nuorodą, leidžiančią skaitytojui atsisakyti naujienlaiškio prenumeratos ar kitą jūsų klientams reikalingą informaciją. Taip jie žinos, kur apie jūsų veiklą gali sužinoti daugiau, o prireikus ir kaip su jumis susisiekti.

Taigi, jei norite sukurti unikalų naujienlaiškio dizainą, šie patarimai jums tikrai pravers.

Lygybė ir žmogaus vertė

Lygybė - viena iš pagrindinių mūsų visuomenės vertybių. Tačiau ar ji iš tiesų egzistuoja kasdienybėje? Ar gebame matyti vienodą žmogaus vertę tiek jauname, tiek vyresniame veide? Įstaigos kasdienybėje sutinkame žmones iš įvairių kartų, gyvenančius labai skirtingais ritmais. Vieni - kupini naujų idėjų ir planų, kiti - su savimi atsinešantys patirtį, išmintį, bet ir tam tikrą tylų ilgesį būti išgirstiems. Būtent čia atsiskleidžia tikrosios lygybės esmė - ne paviršiuje, o žmogiškuose poreikiuose.

Tad kviečiame pažvelgti giliau - ne tik į tai, ką matome iš išorės, bet į tai, kas mus visus jungia. Tik tada, kai pripažįstame lygybę ne tik žodžiais, bet ir veiksmais, tampame brandžia visuomene.

tags: #kaip #buti #pastebetam