Drenažo sistemos įrengimas aplink namą yra labai svarbus etapas, siekiant apsaugoti pastatą nuo žalingo drėgmės poveikio. Drenažo sistema yra neatsiejama gyvenamosios paskirties pastato, sklypo inžinerinė infrastruktūra, neįsirengus jos, gali kilti daug problemų su namo pamatais. Besikaupdami kieme jie sukelia nemažai problemų: skęsta veja, augalai, smenga gruntas. Su šia problema susiduria ypač molingų sklypų savininkai.
Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl svarbu įrengti drenažą aplink namą, kokie yra drenažo tipai, kaip tinkamai įrengti drenažo sistemą ir koks turėtų būti drenažo aplink namą įrengimo gylis.
Drenažo sistemos schema
Kodėl reikalingas drenažas?
Drenažas - tai grunto sausinimo būdas, šalinant drėgmės perteklių drenomis, siekiant apsaugoti pastatus arba jų dalis nuo užliejimo vandeniu. Aukštas gruntinio vandens lygis nepageidaujamas tiek vykdant naują statybą, tiek eksploatuojant jau esamus statinius.
Drenažo sistemos funkcijos:
- Reguliuoja vandens lygį dirvožemyje.
- Pašalina perteklinį lietaus ar gruntinį vandenį.
- Apsaugo nuo užmirkimo.
- Apsaugo pastatų pamatus nuo pažeidimų.
- Mažina dirvožemio aeraciją ir apsaugo nuo šaknų puvimo.
Ne vien tik dėl aukštai esančių gruntinių vandenų reikia įsirengti drenažą. Dideles nuolatinės drėgmės sankaupas gali sąlygoti ir gausūs krituliai, lėčiau garuojantis vanduo, vamzdynų ir paviršinių vandenų sutekėjimas. Dėl nuolatinės drėgmės greitai pradeda pelyti rūsio sienos ir net namo grindys.
Pamatų projektuotojai visada pataria drenažo sistemą įrengti paklojus namo pamatus. Žinoma, jei pamatų klojimo metu apie drenavimą nebuvo pagalvota, šį darbą galima atlikti ir pastačius namą. Tiesiog šiuo atveju teks atkasti dalį pamatų, o taip bus suardyta jau pasėta veja ar išklotos trinkelės. Bet geriau laiku ir kuo greičiau imtis darbų, o naujai užsėti veją tikrai paprasčiau, nei išnaikinti name įsiveisusį pelėsį.
Drenažo tipai
Prieš pasirinkdami tinkamą sausinimo būdą, pastato užsakovai ar sklypo šeimininkai pirmiausia turėtų išsiaiškinti drėgmės pertekliaus priežastis. Šlapio sklypo kaltininkai - ne tik atmosferos krituliai, paviršinio ar požeminio vandens pritekėjimas, bet ir sumažėjęs drėgmės garavimas dėl grunto savybių.
Yra keletas drenažo sistemų tipų:Antžeminės drenažo sistemos
- Taškinis antžeminis drenažas: Tose vietose, kur būtina surinkti vandens perteklių arba lokaliose aikštelių, terasų zonose įrengiamos specialios vandens priėmimo vietos. Paprastai tai rupaus žvyro, skaldos pripildyta duobė, į kurią lengvai susigeria vanduo. Iš jos vanduo geriasi į gruntą.
- Linijinės drenažo sistemos: Tai žemės paviršiuje nutiestų latakų sistema, surenkanti lietaus vandenį ir nukreipianti į perteklinio vandens surinkimo vietą (kanalizaciją, šulinį, už sklypo). Linijiniam drenažui naudojamos ir skaldos juostos, su po jomis klojama vandeniui laidžia sintetine porėta danga - geosintetine tekstile arba (taupant) agroplėvele. Taip pat betono ar kitų medžiagų loviais galima apsaugoti kiemą nuo perteklinio vandens, jeigu sklypas yra šalia kalno ar nuokalnėje. Įkasti latakai tiesiog nukreipia vandenį už sklypo ribų.
Požeminės drenažo sistemos
- Sisteminis drenažas: Įrengiamas lygiuose, taip pat tolygiai nuolaidžiuose plotuose, kai sausintuvai - įtekėjimo dėžės - išdėstomi lygiagrečiai tam tikru atstumu vienas nuo kito.
- Atrankinė drenažo sistema: Ji įrengiama kalvotose ir labai banguoto reljefo vietovėse, bet ne visame plote, o ten, kur reikia ar būtina sausinti.
- Vamzdinė drenažo sistema: Jeigu planuojama įsirengti vamzdinę drenažo sistemą, reikia PVC perforuotų vamzdžių, kurių skersmuo yra 10 cm pagrindinei linijai (rinktuvui), ir 7,5 cm šalutinėms linijoms (sausintuvams).
- Ertminis drenažas: Ertminį drenažą sudaro dirbtinės tuštumos - ertmės vandeniui tekėti.
Darant namo pamatus paprastai apie juos supilamas žvyro ar smėlio sluoksnis, kad vanduo neužsistovėtų prie pat pamatų ir gertųsi į gilesnius sluoksnius. Tačiau dažniausiai rimtas drenažas daromas statant namą su rūsiu. Šiuo metu požeminio drenažo sistemos įrengimui dažniausiai naudojami vamzdžiai iš PVC. Esant neutraliai grunto sudėčiai (nevyrauja nei smėlis nei molis) naudojami paprasti gamykliniu būdu perforuoti PVC vamzdžiai.
Požeminis vamzdynas įrengiamas su 0,1 proc. Dar vienas iš požeminės drenažo sistemos variantų yra dangų klojimo būdas, kai ant sutankinto grunto pilama vidutinio stambumo frakcijos skalda, virš jos - smėlis, ant kurio klojama ruloninė veja, išauginta ant sintetinio audinio. Skaldoje susikaupęs vandens perteklius vėliau pamažu susigeria į gruntą. Svarbu žinoti, kad toks drenažo variantas tinka tik laidžioms dirvoms.
Sisteminio drenažo sausintuvų - įtekėjimo dėžių - atstumai nustatomi, atsižvelgiant į dirvožemio mechaninę sudėtį, jo susisluoksniavimą, taip pat į sausintuvų įrengimo gylį. Didesnio kaip 1 proc. nuolydžio vietose drenažas retinamas. Žemose vietose, kur yra didesnis vandens perteklius, drenažo linijos sutankinamos.
Smėlio dirvožemyje tinka atrankinė drenažo sistema. Ji įrengiama kalvotose ir labai banguoto reljefo vietovėse, bet ne visame plote, o ten, kur reikia ar būtina sausinti. Atstumai tarp surinkimo dėžių gerokai sumažinami, drenuojant sporto aikšteles. Dažniausiai drenuojama kas 6 metrai, o atskirais atvejais - ir kas 4-2 metrai.
Kaip įrengti prancūzišką drenažą | „The Home Depot“
Drenažo sistemos įrengimas
Sklypo drenažo montavimo darbai atliekami tada, kada jie gali turėti mažiausiai neigiamos įtakos jau atliktiems ar planuojamiems darbams. Statant namą aukštai esančio gruntinio vandens vietoje būtina aplink namą įsirengti drenažą, kuris tą vandenį surinks ir nusausins teritoriją.
Prieš klojant pamatus namui, atlikti grunto tyrimai turi parodyti, kokiame gylyje yra gruntiniai vandenys. Nustačius, kokia yra nuolatinio drėgmės pertekliaus priežastis, reikia detaliau ištirti grunto sluoksnius ir jų pralaidumą.
Taip pat reikalinga žinoti, kur ir kokie yra artimiausi vandens telkiniai, vamzdynų sistemos, kanalai, į kuriuos patogiausia būtų nuvesti perteklinį vandenį. Topografinė sklypo nuotrauka, kurioje puikiai matomi visi pakilimai ir nuolydžiai, gali padėti racionaliai išvedžioti drenavimo sistemą.
Detaliai ištyrus esamą situaciją, nustačius vietas, iš kurių vanduo atiteka į sklypą, taip pat išskyrus sausus sklypo plotus, kurių nereikia sausinti, galima imtis detalaus drenavimo sistemos projekto rengimo. Projekte turi būti nurodyti būsimos sistemos atstumai, reikalingų medžiagų kiekiai.
Drenažo sistema yra tarpusavyje sujungti vamzdžiai, kurie puikiai pašalina drėgmės perteklių nuo dirvožemio paviršiaus. Drenažo darbus geriau pradėti arba rudenį, pačiu liūčių laikotarpiu, arba ankstyvą pavasarį, nutirpus sniegui. Tada labai gerai matosi, kur vanduo susirenka ir kur geriau jį nuleisti.
Visų pirma, būtina sudaryti planą, kuriame būtų aiškiai matyti, kur renkasi vanduo ir kur jį nukreipti. Drenažas paprastai atlieka keletą užduočių. Naudojami keli drenavimo būdai. Pirmasis - atvirai nukreipti vandenį iš aikštelės, pavyzdžiui, į griovį. Antrasis būdas, vadinamas uždaru, suteikia galimybę nuleisti jį per drenažo vamzdį.
Pagrindiniai drenažo sistemos elementai:
- Drenuojamasis sluoksnis, kurio tikslas yra sugerti vandenį. Šiuo sluoksniu vanduo pasiekia vamzdžius.
- Drenažo perforuoti vamzdžiai (iš PVC medžiagos), kuriais vanduo pasiekia šulinius. Įprastai naudojami 5-15 cm skersmens.
- Specialios PVC vamzdžių jungtys.
- Drenažo šuliniai (PVC arba gelžbetoniniai), jei nėra lietaus kanalizacijos.
- Filtrai - skirti sulaikyti pašalines daleles ir smulkų gruntą.
Viršutinis įrengtos drenažo sistemos sluoksnis paprastai vadinamas drenuojamuoju sluoksniu. Šis sluoksnis sugeria vandenį, kuris nuteka tiesiai prie vamzdžių. Paprastai drenavimo sistemai naudojami perforuoti vamzdžiai, kuriais vanduo nuteka į šulinius.
Jeigu netoli sklypo yra lietaus kanalizacija, į ją vamzdžiais galima nukreipti perteklinį vandenį. Jei lietaus kanalizacijos nėra arba ji labai toli, patariama įrengti PVC arba gelžbetoninius drenažo šulinius. Pastaruoju metu PVC šuliniai dažniau įrengiami, nes yra sandarūs, lengvi ir ilgaamžiai.
Tam, kad į drenavimo vamzdžius kuo mažiau patektų šiukšlių, smulkaus grunto, reikalingos filtravimo medžiagos. Šių medžiagų funkcijas puikiai atlieka žvyras, smėlis, skalda, kokosų plaušai, pjuvenos, specialūs geoaudiniai.
Drenažo gylis
Drenažo gylis - tai atstumas nuo žemės paviršiaus iki drenažo tranšėjos dugno arba drenos apačios. Lengvos mechaninės sudėties dirvožemiuose drenažo gylis mažesnis negu vidutinio sunkumo ir sunkiuose dirvožemiuose. Vidutinio sunkumo ir sunkūs dirvožemiai drenuojami giliau.
Sudėtinga pasakyti, kokiame gylyje reiktų tiesti drenažo vamzdžius, nes tai pirmiausia priklauso nuo gruntinio vandens gylio. Lietuvoje dažniausiai yra 5-30 m gylyje. Siūloma įsirenginėti nuo 1-1,5 m gylyje. Visgi svarbu, kad nebūtų įšalo gylyje ir vanduo sistemoje neužšaltų.
Lietuvoje dirvožemio įšalimo gylis vidutiniškai siekia 0,5-0,8 m (mažiausias pajūryje, didžiausias Pietryčių Lietuvoje), o drenažo sistema montuojama 130-150 cm gylyje.
Sluoksniuotame dirvožemyje drenas reikia įrengti lengvesniame ir laidesniame vandeniui sluoksnyje, kur filtraciniai pasipriešinimai mažesni ir vanduo į dreną patenka lengviau. Vietovėse, kur iškrinta daug kritulių, drenos klojamos sekliau, kad paviršinis vanduo kuo greičiau būtų pašalinamas.
Priklausomai nuo drenažui naudojamų vamzdžių rūšies, skersmens, bendro tinklo ilgio, klojamų drenų nuolydis daromas nuo 0,3 iki 3 proc. Mažiausias drenažo nuolydis yra 0,3 proc. (0,2 proc. molinguose dirvožemiuose). Kaip rodo praktika, sklypo sausinimas veiksmingiausias, kai nuolydis yra 0,005- 0,01 m.
Drenažo vamzdynui prižiūrėti kas antrame posūkyje rekomenduotina įrengti drenažo šulinį. Visas lietaus kanalizacijos ir drenažo sistemos vanduo vamzdžiais surenkamas į surinkimo šulinį.
Vandens surinkimas ir išleidimas
Visas surinktas vanduo turi kažkur išbėgti - tai gali būti vandens telkinys ar šulinukas, priklausomai nuo sąlygų sklype. Iš kolektorių vanduo subėga į specialius, vandeniui rinkti įrengtus šulinius, o iš jų jau galima naudoti vandenį savo reikmėms, daugiausia laistymui.
Per tam tikrą laiką drenavimo šuliniai prisipildo, o iš jų išsiurbti vandenį padeda specialūs siurbliai.
Sodybose, vienkiemiuose vandens surinkimo drenažu ir išleidimo problema paprastesnė dėl sklypo dydžio ir aplink esančių atvirų plotų. Tačiau statant pastatus naujuose sklypuose esančiose gyvenvietėse, dažnai susiduriama su problema, kad nėra kur nuvesti drenažu surinkto vandenio.
Jeigu gruntiniai vandenys yra žemai ir pagrindinė sklypo drėgmės pertekliaus priežastis yra lietus, tuomet galima įsirengti lietaus vandens kaupimo talpyklas, surinkimo duobes. Vienos jų įrengiamos taip, kad būtų galima lietaus vandenį naudoti pakartotinai - augalams laistyti, tualete, grindims plauti ir pan.
Jei kieme labai sunkai džiūsta vanduo ir nėra jokio priėjimo prie griovio vandeniui nuleisti, galima įsirengti drenažo duobę. Į tokią duobę pripilama akmenų arba žvyro. Drenažo vamzdžiai turi būti atvesti taip, kad vanduo patektų tiesiai į duobę: vanduo krenta į ją, o po to pasiskirsto į dirvožemį.
Galima įsirengti ir specialų šulinį be dugno. Kuo šulinys gilesnis, tuo geriau. Dugnas užpilamas smėlio ir gargždo užpildu. Kuo mažesnio laidumo gruntas, tuo gilesnis šulinys reikalingas ir tuo storesnis turi būti užpildo storis.
Tačiau, norint ilgaamžiškos talpyklos, galima įsigyti įvairių gamintojų siūlomas lietaus vandens kaupimo talpyklas. Kitų sistemų (pvz., Raineo, Stormbox, Marshalls) pagrindinė užduotis - suvaldyti lietaus vandenį: pirma sukaupti, o po to be slėgio paskirstyti ir infiltruoti į gruntą.
Šie moduliai montuojami po žeme, todėl neužima vietos, be to, juos galima paversti vandens kaupyklomis, apsukant specialia vandeniui nepralaidžia medžiaga.
Drenažo priežiūra
Svarbu periodiškai tikrinti drenažo sistemą ir valyti šulinius nuo susikaupusių nuosėdų. Taip pat reikia užtikrinti, kad drenažo vamzdžiai nebūtų užsikimšę šaknimis ar kitomis kliūtimis.
Drenažo įrengimo kainos
Kainos: nuo 10-25 €/m (vid.).
Dauguma statytojų manančių, kad drenažo įrengimas tėra ,,vamzdžio su skylėmis" užkasimas po žeme, daro esminę klaidą ir tai jie supranta jau pirmą pavasarį.
Dažniausios klaidos įrengiant drenažą
- Neteisingai suformuotas nuolydis.
- Geotekstilės nenaudojimas arba netinkamas jos įrengimas.
- Per mažo skersmens vamzdžių pasirinkimas.
- Netinkamai parinkta vandens išleidimo vieta.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
- Ar drenažas reikalingas naujos statybos sklype?Taip, ypač jei gruntas molingas arba projektavimo metu nebuvo įvertintas paviršinio vandens nutekėjimas. Nauja statyba savaime nereiškia, kad sklypas neturės drėgmės problemų.
- Kuo skiriasi sklypo drenažas ir lietaus kanalizacija? Sklypo drenažas skirtas surinkti gruntinį ar paviršinį vandenį ir sumažinti dirvožemio drėgmę, o lietaus kanalizacija - organizuotai transportuoti lietaus vandenį nuo stogo ir kietų dangų į centralizuotus tinklus ar kaupimo sistemas.
- Ar galima drenažą įsirengti savarankiškai? Mažesniuose sklypuose teoriškai galima, tačiau be tinkamo nuolydžio ir grunto įvertinimo sistema gali neveikti efektyviai. Didesniems ar sudėtingesniems projektams rekomenduojama specialistų konsultacija.
- Kiek laiko tarnauja tinkamai įrengtas drenažas? Kokybiškai įrengta sistema su geotekstile ir tinkamais vamzdžiais gali veikti kelis dešimtmečius be didesnių intervencijų.
- Ar lietaus vandens kaupimas yra praktiškas sprendimas? Taip, jei sklype įrengiama tinkama talpa ir vanduo naudojamas laistymui ar kitoms reikmėms. Tai tvarus ir ekonomiškas sprendimas, ypač didesniuose sklypuose.
| Darbo tipas | Kaina |
|---|---|
| Drenažo vamzdžiai | 140€ |
| Šulinėlių pastatymas | 100€ |
| Infiltracinio šulinio montavimas | 152€ |
| Medžiagos (preliminariai) | ~500€ |
| 10m3 plautų akmenukų | 285€ (panaudota mažiau nei pusė) |
| Šulinio rentiniai | 344.79€ |
| Šulinio rentinių atvežimas ir įkėlimas | 120€ |
| Mini ekskavatorius | 270€ |
| Viso | 1891.79€ |