Kaip apšiltinti sienas iš vidaus: garso ir šilumos izoliacijos sprendimai

Projektuojant ir statant naujus namus, renovuojant senus, didelis dėmesys skiriamas pastatų konstrukciniams sprendimams, šilumos izoliacijai, inžinerinių sistemų efektyvumui, tačiau dažnai pritrūksta dėmesio garso izoliavimo sprendimams. Stiprus triukšmas gali rimtai pakenkti sveikatai, todėl svarbu užtikrinti tinkamą garso izoliaciją.

Masinė statyba nepasižymi tinkamo garso izoliavimo tradicijomis. Šiuo metu galiojantis statybos techninis reglamentas (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“) numato, kad naujos statybos gyvenamieji daugiabučiai turi atitikti akustinį komfortą garantuojančią C klasę: garso izoliacija tarp butų turi būti ne mažesnė kaip 55 dB.

Šiuolaikinės medžiagos ir technologijos padeda sumažinti smūginio garso lygį iki 42 dB, net kai perdangos pačios ploniausios. Tai pasiekiama naudojant „plaukiojančiųjų“ grindų technologiją. Tokias grindis sudaro keli sluoksniai: pirma klojama dvisluoksnė ritininė garso izoliacijos membrana, po to sienos ir grindų sandūros hermetizuojamos lipnia garso izoliacijos juosta, saugančia, kad smūginis garsas nepersiduotų per šonines sienas. Įrengus tokį „sumuštinį“, galima kloti grindų dangą.

Jei kaimynas iš viršaus nesukalbamas, sumažinti smūginį garsą galima įsirengiant kabamąsias lubas. Prie lubų elastingu tvirtinimu kabinami aliumininiai profiliai, laikantys mineralinės vatos sluoksnį. Konstrukcija „apsiuvama“ vienu ar dviem gipskartonio sluoksniais ir apdailinama.

Garso izoliacijos būdai ir medžiagos

Kai garso banga atsimuša į dvi patalpas skiriančią pertvarą, dalis jos energijos atsispindi, o likutis pereina per ją. Apie garso perėjimą per vienasluoksnes konstrukcijas pasakytina: masyvesnės konstrukcijos praleidžia mažiau garso. Kitas būdas pagerinti garso izoliaciją - pasirinkti tokią pertvaros konstrukciją, kuri garso bangas sugertų ir slopintų. Tam naudojamos daugiasluoksnės konstrukcijos su poringomis arba pluoštinėmis medžiagomis.

Šios medžiagos pačios neapsaugo patalpos nuo triukšmo, tačiau, būdamos konstrukcijos sudedamoji dalis, pagerina jos garso izoliacines savybes. Pavyzdžiui, 150 mm storio pertvara (iš 12,5 mm storio gipskartonio, užpildyta mineralinės vatos sluoksniu) izoliuoja garsą iki 52 dB. Tvirtindami prie sienos garsą izoliuojančią konstrukciją metaliniu profiliu, nepamirškite, kad jo negalima sukti tiesiai prie sienos. Būtina pakloti elastingą tarpinę, kuri neleis garso bangų vibracijai nuo sienos „peršokti“ į profilio metalą.

Prieš įrengdami izoliaciją, atidžiai apžiūrėkite sienas ir perdangas, ar nėra plyšių ir įtrūkimų. Būtent tokiose vietose susidaro akustiniai tilteliai ir garso izoliacija susilpnėja. Visus plyšius reikia užglaistyti ir užsandarinti. Jei elektros lizdo anga eina kiaurai sieną į gretimą patalpą, pasistenkite tuštumas kuo geriau užpildyti akmens vata.

Radiatoriai - taip pat puikus garso laidininkas. Ten, kur vamzdžiai kerta sieną ar perdangą, reikėtų juos izoliuoti tampriomis montavimo putomis. Vandentiekio, dujų, kanalizacijos ir vėdinimo vamzdžiai sienų ar perdangų kirtimo vietose taip pat turėtų būti kruopščiai izoliuoti. Kanalizacijos sistemai galima naudoti garsą slopinančius betriukšmius vamzdžius. Visus vamzdžius geriausia tvirtinti laikikliais su tampriomis tarpinėmis.

Triukšmas iš išorės dažniausiai į patalpas patenka per nesandarius langus arba duris. Kuo daugiau kamerų turi plastikinis lango rėmas - tuo geriau jis izoliuos triukšmą. Duris taip pat galima pakeisti arba bent jau užsandarinti specialia per visą jų perimetrą lipinama juostele.

Sienų šiltinimas iš vidaus: privalumai ir trūkumai

Sienų šiltinimas iš vidaus Lietuvoje yra neretai naudojamas. Pagrindinės priežastys - šalti kambariai, didžiulės sąskaitos už šildymą, didelė santykinė drėgmė, pelyti linkę išorinių sienų kampai. Šis apšiltinimo būdas pasirenkamas dėl palyginti mažų investicijų, galimybės atlikti vidaus apšiltinimo darbus savomis jėgomis. Šį apšiltinimo būdą taip pat dažnai renkasi senamiesčių gyventojai Europos didmiesčiuose, nes apšiltinimas iš lauko draudžiamas dėl architektūrinio paveldo ribojimų.

Tačiau būtina žinoti, jog apšiltinimas iš vidaus be teigiamų savybių turi ir neigiamų. Šiltinant išorines sienas patalpoje, jų laikantysis sluoksnis pasilieka išorėje. Dėl to išorės laikančiajame sluoksnyje vyksta gerokai didesni neigiami reiškiniai, nei sluoksnyje, esančiame pastato viduje ir apšiltintame iš išorės. Laikantysis sluoksnis žiemą daugiau įšąla, vasarą daugiau įkaista, jame susikaupia daugiau drėgmės, atsiranda dėmių, jungtyse su skersinėmis sienomis, pertvaromis ir perdangomis susidaro šilumos tilteliai, dėl to blogėja viso pastato fizinė būklė, mažėja jų vertė.

Jei individualių namų savininkai, įvertindami pastato būklę, gali lengviau priimti sprendimus, tai daugiabučių namų gyventojai turi labai atsakingai priimti sprendimą apsišildyti savo butą iš vidaus. Padidėja rizika, kad tarp apšiltinto ir neapšiltinto daugiabučio namo blokų gali susidaryti papildomos įtampos - plyšiai, kurie praleis ne tik šaltį, bet ir drėgmę.

Termoizoliacinės medžiagos storis

Parenkant polistireninio putplasčio storį, rekomenduojama vadovautis STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ 4 lentelėje pateikta nuoroda. Žinant bent apytikrę senų sienų šiluminę varžą, nesudėtinga nustatyti, kokio storio termoizoliacija tinka konkrečiai sienai.

Žinant, kad senų daugiabučių namų sienų varža artima 1, didžiausias leistinas Šiloporas Neo EPS 70 plokštės storis yra 5 cm. Atsižvelgiant į tai, kad, apšiltinant iš vidaus, yra ir kitų iššūkių - kiek sumažėja kambario plotas, gali tekti keisti baldų išdėstymą, koreguoti elektros įrenginių instaliaciją, bei įvertinant tai, kad, apšiltinant iš išorės, naudojama 20 - 25 cm storio plokštės, apšiltinimas iš vidaus 5 cm polistirolo plokšte labai kuklu ir didelio komforto sąlygų jis nesudarys.

Rasos taško problemos

Antra, ne mažiau svarbi problema apšiltinant pastatus iš vidaus, kuriai būtina skirti ypatingą dėmesį - teisingai išspręsti vandens garų kondensavimosi klausimus. Kai patalpa šiltinama iš vidaus, siena atsiduria neigiamos temperatūros zonoje. Rasos taško susidarymo taškas uždaroje sienos konstrukcijoje priklauso nuo sienos šiluminių savybių, kiekvieno sluoksnio storio ir medžiagų bei jų padėties.

Siekiant išvengti galimo garų kondensato susidarymo, labai svarbu teisingai apskaičiuoti izoliacinės medžiagos storį, tinkamai panaudoti garo izoliacinę plėvelę. Eksperimentiškai nustatyta, kad šiltinamosios medžiagos storis šiltinant iš vidaus, jeigu nėra vandens garų izoliacijos, gali būti apytikriai apie 4 cm. Didinant šiltinimo medžiagos storį būtinai reikalinga vandens garų izoliacija.

Pasirinkus mažesnį, iki 5 cm, termoizoliacijos storį, galima mažiau pakenkti pastato išorinėms konstrukcijoms, išvengti rasos taško neigiamų pasekmių, tačiau ir apšiltinimo efektas bus mažesnis. Pasirinkus didesnį termoizoliacijos storį,jau būtina naudoti garo izoliacine plėvelę. Ir čia svarbus kitas momentas - suvaldyti vandens kondensatą kambaryje. Uždarius vandens garų pasišalinimo per sieną kelius, reikalinga saugotis jo neigiamų pasekmių ir užtikrinti gera kambarių mikroklimatą. Reikalinga peržiūrėti ir atstatyti projektinius pastato ventiliacinius kanalus, vonioje ir virtuvėje įrengti papildomą ištraukiamą ventiliaciją, periodiškai vėdinti kambarius. Svarbu! Jei kambario santykinė drėgmė neviršys 60%, kambariai nerasos ir pelėsio nebus.

Darbų eiga

Nežiūrint į tai, kad darbus galima atlikti be didesnių investicijų, savomis jėgomis, vis tik apšiltinimo iš vidaus darbai reikalauja ne tik kruopštumo, bet ir žinių. Nesilaikant darbų technologijos, galima turėti didesnių problemų su kambario mikroklimatu, nei iki to.

Pasirinkus apšiltinimą iš vidaus, svarbu teisingai išspręsti du klausimus - teisingai pasirinkti termoizoliacinės medžiagos storį ir išvengti iš patalpos migruojančių šilto oro garų kaupimosi tarp šiltinimo medžiagos ir šaltos lauko sienos.

Prieš šiltinant sienas iš vidinės pusės, būtina gerai nuvalyti jų paviršių - patartina nuplauti fungicidais ir gerai išdžiovinti. Polistireninio putplasčio plokštės prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Vientisu klijų sluoksniu padengiamas visas plokščių paviršius. Jei sienoje yra langų bei durų, būtina kruopščiai apšiltinti angokraščių ir sąramų apačią. Klijuojamas polistireninio putplasčio plokštes labai svarbu gerai prispausti prie šiltinamo paviršiaus, kad tarp jų neliktų ertmių mikro micetams veistis.

Ant šiltinamos sienos šiltinimo plokštės išdėstomos taip, kad plokščių horizontalių eilių vertikalios siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Į šilumos izoliacijos sluoksnį nerekomenduojama talpinti medinius tašus arba metalinius profilius, nes ties jais susidaro šilumos tilteliai. Drėgmei atsparios gipskartonio plokštės prisukamos prie EPS plokštės sraigtinėmis smeigėmis, kartu prie termoizoliacinės medžiagos prispaudžiant garo izoliacinę plėvelę.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad, šiltinant išorines aitvaras iš vidaus, reiktų šiltinti ir šalia esančių skersinių atitvarų 50 cm pločio zonas.

Apšiltinus iš būsto sienas vidaus, sienų paviršiaus temperatūra pakyla 3-4 laipsniais.

Sienų atnaujinimas: praktiniai patarimai

„Senukų“ specialistai dalijasi praktiniais patarimais, kurie padės lengvai ir greitai atnaujinti namų sienas savarankiškai ir per daug neišlaidaujant.

1. Pašalinkite trūkumus

Ekspertai rekomenduoja neskubėti imtis sienų atnaujinimo darbų, kol nuo jų kruopščiai nepašalinote senų dažų, tapetų bei neužmaskavote kitų defektų: skylių, gilių ir paviršinių įtrūkimų, įbrėžimų, išsikišusių vinių, kaiščių ar varžtų.

• Seni tapetai. Jei tapetai nenusilupa lengvai, reikėtų panaudoti tapetų nuėmiklį. Kuo ilgiau šis tirpalas drėkins senuosius tapetus, tuo lengviau juos pašalinsite. Po to sudrėkintus tapetus lengva pašalinti naudojant kietą mentelę, šlifuoklį arba tapetų grandiklį.
• Seni dažai. Seną, atsilupusį dažų sluoksnį reikėtų nuskusti, o dažytą paviršių galima pašiurkštinti švitriniu popieriumi - tai pagerins naujo dažų sluoksnio sukibimą.
• Sienos defektai. Ant glaistymo mentelės užtepkite glaisto ir tepkite jį ant defekto, kol jis pasidengs glaisto sluoksniu. Leiskite glaistui uždžiūti ir švitriniu popieriumi nušlifuokite jį taip, kad siena taptų lygi. Jei įtrūkimas itin didelis - gali prireikti ir tinko. Ant nesustingusio glaisto uždėkite tinklelį arba glaistymo popierinę juostą ir vėl ant viršaus tepkite glaistą. Glaistykite tol, kol įtrūkimo nebesimatys.Specialistai rekomenduoja rinktis paruoštus naudoti polimerinius glaistus, nes jie ilgiau tarnauja ir yra atsparesni vandens ir drėgmės poveikiui.

2. Gruntuokite

Pašalinus senąjį sienų dekorą ir išlyginus sienos paviršių, galima imtis gruntavimo darbų. Geriausia vidaus sienas gruntuoti vandens ir alyvos pagrindo gruntu. Lateksinis gruntas laikomas universaliu, jį lengva valyti vandeniu, o aliejinis - dažnai pasirenkamas dėmėtų sienų paviršiui. Jei jūsų namuose sienos padengtos medienos plaušų ar medienos drožlių plokštėmis, turėtumėte pasirinkti specialų gruntą, skirtą šiai dangai.

3. Tapetuokite ar dažykite

Tik gruntui gerai išdžiūvus, galima sienas dažyti ar tapetuoti.

• Tapetavimas. Išmatuokite sienų plotį ir paruoškite reikiamą kiekį tapetų juostų. Atsižvelgę į tapetų ir klijų specifiką, klijais tepkite blogąją tapetų pusę arba sieną bei klijuokite. Norint, kad tapetai būtų lygiai užklijuoti, vertėtų ant sienos nubrėžti vertikalią tiesią liniją, pagal kurią klijuosite juostas. Užklijavus tapetus, klijų perteklių nuvalykite drėgna šluoste arba kempine, o po tapetais susidariusius burbuliukus pašalinkite tapetavimo voleliu, išstumdami orą į kraštus, arba įprasta adata - pradurkite burbuliuką ir išstumkite klijų perteklių bei orą kieta mentele.
• Dažymas. Kiekvienas namų sienų atnaujinimo projektas yra unikalus, todėl, atsižvelgiant į pasirinktus dažus ir sienų būklę, jums gali prireikti skirtingų įrankių. Svarbiausi - dažų volelis, šluostės, dažų teptukai, dažų vonelė, švitrinis popierius, dažymo juosta. Kai pasiruošite dažus, pasistenkite juos retkarčiais pamaišyti. Priešingu atveju rizikuojate, kad nepavyks išgauti tikrosios spalvos. Nudažę sienas pasirūpinkite, kad patalpos būtų gerai vėdinamos.
• Skystieji tapetai. Tai ekologiška, šilumos bei garso izoliacinėmis savybėmis pasižyminti apdailos medžiaga. Pasak specialistų, juos paruošti nėra sudėtinga: tereikia sumaišyti tapetų medžiagą su vandeniu ir kieta plastikine mentele užtepti masę ant pageidaujamo nugruntuoto paviršiaus. Skystieji tapetai prisitaiko prie paviršiaus, o išdžiūvusi danga paslepia įvairius sienos defektus, sukurdama visiškai lygų paviršių.

4. Pasitelkite fantaziją

Namų sienoms atnaujinti galima rinktis ir originalius bei kūrybiškus būdus, kurie nereikalauja papildomų išlaidų - tereikia įvairių priemonių paieškoti namuose. Tekstūrą dažomoms sienoms galima suteikti panaudojant kempinėles, laikraštį, skudurėlius, plastikinius maišelius ar tekstūrinius volelius. Taip pat galima išbandyti trafaretus ir taip sukurti naują pabodusių sienų išvaizdą. Dar vienas originalus sienų dekoravimo būdas - panaudojant senas užuolaidas.

Apšiltinus sienas iš vidaus, šiluma neįleidžiama į sienas, todėl į giluminius laikančių sienų sluoksnius įsiskverbia šaltis, perkeldamas ten ir rasos tašką. Taip apšiltintų sienų stiprumas ir termoizoliacinės savybės pastoviai blogėja. Visų pirma reikia užpildyti sienose esančius tuščius oro tarpus. O kad namas tikrai būtų šiltas, būtina taip pat pasirūpinti, kad šiltas oras negaruotų per stogą.

Sienų šiltinimas, kaip ir stogo arba perdangos šiltinimas yra svarbus statybų etapas. Sienų šiltinimas iš vidaus rekomenduojamas tik ekstra atvejais, kada nebėra galimybės atlikti sienų šiltinimo iš išorės. Jei sienų šiltinimas atliekamas iš vidaus, jis negali viršyti išorinio šiltinimo sluoksnio. Tokiu atveju yra didelė rizika, kad sienos pradės drėkti, atsiras pelėsio rizika, kadangi rasos taškas pasislenka arčiau gyvenamųjų patalpų. Šiltinti iš vidaus rekomenduojama kuo plonesniu sluoksniu, o geriausiai iš vis to išvengti ir šiltinimą atlikti iš išorės.

tags: #koki #stori #apsiltinimo #stori #daryti #is