Ramūno Ambrazevičiaus sodyba - tai vieta, kurioje susipina tradicijos, kultūra ir gamtos grožis. Ši sodyba dažnai tampa įvairių renginių epicentru, pritraukiančiu lankytojus iš įvairių Lietuvos kampelių. Apžvelkime, kokie atsiliepimai ir įspūdžiai vyrauja apie šią vietą, remiantis įvairiais kontekstais ir šaltiniais.
Jonavos apylinkių kraštovaizdis. Šaltinis: Wikipedia
Renginiai ir šventės sodyboje
Sodyboje dažnai vyksta įvairūs renginiai, pritraukiantys lankytojus iš įvairių Lietuvos kampelių. Pavyzdžiui, Jonavos senamiestyje buvo surengta tradicinė rudens šventė ,,Mergautinės godos Jonavos traktieriuje“.
Šventėje dalyvavo rajono seniūnijos, bendruomenės, ūkininkai ir amatininkai. Scenoje įsikūrusiame traktieriuje šventę pradėjo šinkorka, pasidalijusi savo rūpesčiu, jog metai bėga, o ji niekaip negalinti ištekinti dukros Agotos. Išgirdę šią žinią į sceną keliavo seniūnijas atstovaujantys kiemeliai: Kulvos palivarko, Užusalių karčiamos ir Bukonių cukrainės dainininkai, Ruklos keliaujančio teatro ir Šilų šiečkavonės aktoriai, aptiekoriai ir batsiuviai iš bajoriškų Šveicarijos prieigų, sugebėję pavergti mergos širdį.
Įsisiūbavus piršlyboms, su sveikinimais atskubėjo Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius bei Seimo narys Eugenijus Sabutis, pasidžiaugę ir puikiu oru, ir kiemelių originalumu, ir susirinkusiųjų nuotaika. Nešini dovanomis atkeliavo ir mero pavaduotoja Birutė Gailienė bei Jonavos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Marčiukaitis. Jie įteikė Jaunojo ūkininko ir Gražiausios sodybos apdovanojimus.
Kiemelius aplankiusi komisija išrinko šauniausius kiemelius: III vieta skirta Bajoriškosioms Šveicarijos prieigoms, II vietą iškovojo Bukonių cukrainė, o daugiausia simpatijų sulaukė Šilų šiečkavonė. Visiems įvertintiems, pasveikintiems, apdovanotiems ir kiekvienam nepatingėjusiam turgaus dieną praleisti Jonavos traktieriuje skambėjo nuotaikinga kapelijos ,,Sadūnai“ muzika, o iškart po to - Vytauto Šiškausko dainos, kurias kartu traukė visa gausiai susirinkusi žiūrovų minia.
Už pagalbą organizuojant šventę Jonavos kultūros centras dėkoja Jonavos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriui ir jo vedėjui Jonui Marčiukaičiui, taip pat LR Kultūros tarybai ir Jonavos rajono savivaldybei, finansavusioms projektą ,,Kultūros skonių sankirtoje“.
Sodybos apdovanojimai ir įvertinimai
Mero pavaduotoja neslėpė džiaugsmo, kad abu titulai šiemet iškeliavo į moteriškas rankas: perspektyvia jaunąja ūkininke tapo Ieva Buzienė, o už išpuoselėtą sodybą apdovanota Jūratė Ratautienė.
Šauniausi kiemeliai apdovanoti diplomais, gardžiais prizais ir galingomis ovacijomis.
Istorinis kontekstas ir kultūrinė reikšmė
Norint geriau suprasti sodybos reikšmę, verta pažvelgti į Jonavos krašto istoriją ir kultūrą. Šiauliai jau anais laikais buvo vienas žymiausių bei judriausių miestų lietuvių žemėje. Ypač išsivysčiusi buvo pramonė, kuri tačiau beveik išimtinai buvo žydų rankose. Žmonėms apsišviesti buvo įkurtos skaitlingos mokyklos, kurių lygis buvo aukštas ir tvarka jose griežta. Šis miestas tuomet buvo lietuvių tautinis bei kultūrinis centras šiaurės Lietuvoje, panašiai kaip Marijampolė Sūduvoje.
Žymūs žmonės ir jų įtaka
Pranciškus Mykolas Juras gimė 1891 m. birželio mėn. 16 d. Bridų kaime, esančiame 10 kilometrų nuo Šiaulių miesto ir priklausiusiame tenykščiai Šv. Petro parapijai. Tėvas Mykolas (1850-1903) buvo raštingas ir susipratęs lietuvis, didelis patriotas, kuris, kaip atrodo, buvo laisvas ūkininkas ir kaip toks nėjo baudžiavos. Jis buvo giliai tikintis žmogus, ramus, nuosaikus, patriarchališkas ir mėgo skaityti vysk. Valančiaus (1801-1875) raštus, gautus iš knygnešių, su kuriais jis slaptai bendraudavo. Motina Morta Balčiūnaitė (1854-1919), iš to paties Bridų kaimo, buvo taip pat dievobaiminga. Ji savo pamaldumą įkvėpė ir savo dešimčiai vaikų, išlikusių gyvų, iš kurių Pranelis buvo septintas.
Žemaičių didžiojo vyskupo Valančiaus prisiminimai dar buvo gyvi, kai Juras mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Žmonės buvo dar išlaikę Blaivybės draugijas, prisiminė vyskupo lietuviškąsias mokyklas, o draudžiamąsias knygas mažas Pranciškus dar pats skaitinėjo.
Motiejus Valančius. Šaltinis: Wikipedia
Simas Sužiedėlis, vadindamas Jurą Valančiaus šviesa už marių, taip būtų galėjęs apibūdinti dar eilę kitų Amerikos lietuvių veikėjų. Ir jie būtų nemažiau verti monografijos, ko ligšiol tesusilaukė tik Milukas. Taip pat Valančiaus šviesa spinduliuoja tie šiame veikale minimi autoriai bei veikėjai, kurių gabumai palietė Juro mecenatišką širdį ir davė jam galimybę laimėti aną garbės titulą.
Išvados
Ramūno Ambrazevičiaus sodyba, būdama kultūros ir tradicijų puoselėjimo vieta, sulaukia įvairių atsiliepimų, kurie atspindi renginių įvairovę ir vietos svarbą bendruomenės gyvenime. Sodybos indėlis į Jonavos krašto kultūrą yra neabejotinas, o ateities renginiai ir iniciatyvos tikėtina dar labiau sustiprins jos pozicijas.
tags: #ramunas #ambrazevicius #sodyba