Turto areštas ir varžytynių procesas Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime turto arešto ir varžytynių procesą Lietuvoje, įskaitant teisinius aspektus, procedūras, dalyvių teises ir pareigas, bei pateiksime patarimus skolininkams ir pirkėjams.

Kas yra varžytynės?

Varžytynės - priverstinis viešas skolininko turto pardavimas, kai turtas perleidžiamas kito asmens, kuris pasiūlo didžiausią kainą, nuosavybėn specialia nustatyta tvarka siekiant gauti lėšų, kuriomis atsiskaitoma su skolininko kreditoriais.

Turto realizavimas dažniausiai pasitaikančia forma - tai areštuoto turto pardavimas iš varžytynių per antstolius.

Turto arešto procesas

Turto areštu yra laikoma priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba jo valdymo, naudojimo, disponavimo laikinas uždraudimas ar apribojimas. Turtas yra areštuojamas surašant turto arešto aktą.

Galioja bendra taisyklė, kad turto areštas įsigalioja nuo turto arešto paskelbimo skolininkui momento. Išimtis padaryta tam atvejui, kai nėra galimybės apie turto areštą paskelbti. Šiuo atveju įsigaliojimo momentas - turto arešto akto įregistravimas turto arešto aktų registre.

Skolininko turto areštas ir išieškojimo eilė

Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą laikinas uždraudimas ar apribojimas. Įstatymai numato, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Civilinio proceso kodeksas (CPK) numato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, kurios antstoliai privalo laikytis:

1. Pirma eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto.
2. Antrąja - išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.
3. Trečiąja - skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (į šį turtą išieškojimą galima nukreipti tik ketvirtąja ir penktąja eile).

Taigi, jei antstolis turi galimybę išieškoti skolą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų arba skolininko turimo kilnojamojo turto (pvz.: automobilio vertės) pakanka išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų padengimui užtikrinti, antstolis neturi teisės papildomai areštuoti skolininko nekilnojamojo turto.

Tačiau, esant situacijai, kai skolininkas neturi jokių piniginių lėšų ar kilnojamojo turto, kurį areštavęs antstolis galėtų užtikrinti skolos išieškojimą, pastarasis, laikydamasis proporcingumo principo, turi teisę areštuoti ir skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Net ir areštavęs skolininko nekilnojamąjį turtą, antstolis ne visuomet turi teisę nukreipti išieškojimą į jį.

Apribojimai išieškojimui iš būsto

Pirmiausiai pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant įstatyme nurodyto dydžio išskaitymus (pagal bendrą taisyklę 20 proc. nuo sumos neviršijančios MMA ir 70 proc. nuo sumos viršijančios MMA) iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų gaunamų pajamų.

Antra, įstatymai numato, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija tam tikrą ribą. 2024 metais ši riba yra 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžių.

Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau išvardinti apribojimai nėra taikomi, kai išieškoma iš įkeisto nekilnojamo turto.

Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, asmenų su negalia ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste.

Svarbu: Net ir sulaukus blogiausio - buto varžytinių, skolininkas dar turi galimybę sumažinti turto praradimo grėsmę. Dažnai skolininkas pats susiranda pirkėją, su juo tariasi dėl kainos, o antstolis atlieka notaro funkciją. Šis variantas žmogui naudingesnis, nes taip galima tikėtis gauti daugiau pinigų už savo nekilnojamąjį turtą.

Paskelbimo apie varžytines tvarka

Parduodant iš varžytinių gyvenamąjį būstą, kaip ir kitus nekilnojamuosius daiktus, reikia laikytis paskelbimo apie varžytines tvarkos:

• paskelbimo termino.
• Informacijos apie varžytines paskelbimo vieta

Apie varžytines antstolis turi paskelbti antstolių kontoros skelbimo lentoje, gyvenamojo būsto buvimo vietos vietiniame laikraštyje, specialiame interneto tinklalapyje. Be to, CPK yra numatyta ir papildoma sąlyga, kai yra galimybė, tai skelbimą apie varžytines reikia iškabinti ir ant paties nekilnojamojo daikto.

Apie varžytines turi būti pranešta nurodytose vietose ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki varžytinių dienos. Šio reikalavimo nesilaikymas gali sąlygoti pardavimo iš varžytinių pripažinimą negaliojančiu pagal CPK 602 str. 4 p.

Apie paskelbtų varžytinių laiką ir vietą antstolis turi pranešti išieškotojui ir skolininkui. Pranešimo būdai yra du: asmeniškai arba registruotu laišku.

Skolininkui CPK suteikia galimybę iki varžytinių pradžios pačiam arba per kitus asmenis surasti iš varžytinių parduodamo gyvenamojo būsto pirkėją. Toks pirkėjas pasirašo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Toks aktas kartu su vykdomąją byla perduodamas tvirtinti teisėjui.

Labai aktuali taisyklė, kuri numato turto pardavimo iš varžytinių nutraukimą, kai į antstolio depozitinę sąskaitą yra sumokama realizuojamo turto vertė arba mažesnė suma, kurios pakanka padengti įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas. Šiuo atveju turtas grąžinamas skolininkui.

Varžytinių eiga

Varžytinės yra rengiamos skelbime nurodytoje vietoje ir numatytu laiku. Pirmosiose varžytinėse parduodamo gyvenamojo būsto ar kito turto pradinė kaina sudaro 80 proc. turto kainos, kuri buvo nustatyta įkainojus rinkos kaina ir atsižvelgus į jo nusidėvėjimą bei išieškotojo ir skolininko nuomones. Kilus prieštaravimui dėl turto vertės skiriama ekspertizė.

Pakėlimo suma nustatoma nuo pradinės pardavimo kainos:

• pradinei kainai esant iki 50 tūkst. - ne mažiau kaip 5 proc.
• kai pradinė kaina yra 50 - 100 tūkst. - ne mažiau kaip 4 proc.
• kai pradinė kaina didesnė nei 100 tūkst. - ne mažiau kaip 3 proc.

Gyvenamasis skolininko būstas ar kitas turtas yra parduodamas pirkėjui, kuris pasiūlo didžiausią kainą. Antstolis surašo parduoto skolininko gyvenamojo būsto pardavimo iš varžytinių aktą. Šis aktas turi būti patvirtintas apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis, teisėjo.

Teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytinių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas.

Gali atsitikti, kad varžytinės yra paskelbiamos neįvykusiomis:

1. teisėjui atsisakius patvirtinti pardavimo iš varžytinių aktą ,nes yra padaryti įstatymų pažeidimai.

Varžytinių neįvykimas išieškotojui ir skolininkui sukelia tokias pasekmes: antstolis pasiūlo išieškotojui pasiimti neparduotą iš varžytinių gyvenamąjį būstą ir sumokėti antstoliui sumą, kuri viršija išieškomą sumą.

Skolininkui tokiu atveju grąžinama suma, kuri lieka atsiskaičius su išieškotoju ir apmokėjus vykdymo išlaidas. Išieškotojui nesutinkant paimti to turto yra rengiamos antrosios varžytinės.

Pažymėtina, kad jos turi būti surengtos ne vėliau kaip po mėnesio po varžytinių paskelbimo neįvykusiomis. Antrosios varžytinės pasižymi tuo, kad parduodamo turto pradinė kaina yra 60 proc. turto kainos, kuri apskaičiuojama jau anksčiau minėtu būdu. Kainos pakėlimui taikomas tas pats principas kaip ir pirmųjų varžytinių atveju.

Antrosios varžytinės taip pat gali būti paskelbtos neįvykusiomis tais pačiais pagrindais kaip ir pirmosios. Išieškotojui vėl yra siūloma paimti parduodamą varžytinėse turtą.

1. turtą buvo siūloma paimti, nes neatsirado nei vieno ar buvo tik vienas pirkėjas arba nebuvo pakelta kaina laikantis aptartų taisyklių. Šis atvejis skolininkui sukelia tokias pasekmes: turtas grąžinamas skolininkui, turto areštas panaikinamas, pakartotinai dėl to paties turto galima kreiptis pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus ne anksčiau kaip po 1 m.
2. turtą pasiūlius paimti, kai pirkėjas nesumoka visos sumos, kai pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytinėse arba teisėjui atsisakius tvirtinti turto pardavimo iš varžytinių aktą, yra skelbiamos antrosios pakartotinės varžytinės. Jos vyksta tomis pačiomis sąlygomis kaip ir varžytinės, kurios paskelbiamos neįvykusiomis.

Elektroninės varžytynės

Nuo 2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje varžytynės vyksta tik internete, jose galima dalyvauti nuotoliniu būdu. Nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. varžytynės pagyvėjo.

Ekonomiškesnė, patogesnė turto įsigijimo forma išplėtė dalyvių ratą, parduodama daugiau išvaržomų daiktų. Visi esminiai priverstinio turto pardavimo iš varžytynių principai išliko tie patys.

Informacija apie visą iš varžytynių parduodamą turtą skelbiama specialiame interneto portale www.evarzytynės.lt. Kiekviename skelbime nurodomas varžytynių laikas, turto kategorija ir turto buvimo vieta, pradinė pardavimo kaina, varžytynių dalyvio mokesčio dydis.

Varžytynių pradžia laikomas jų paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt momentas.

Varžytynės vyksta viešai, tačiau elektroninis procesas užtikrina dalyvių konfidencialumą. Apie tai, kas varžosi dėl parduodamo turto, nieko nežino nei kiti potencialūs pirkėjai, nei varžytynes paskelbęs antstolis.

Kiekvienam užsiregistravusiam dalyviui elektroninių varžytynių sistema rodo tik jo paties pasiūlytą kainą ir didžiausią pasiūlytą kainą. Tik varžytynėms pasibaigus, antstoliui tampa žinoma informacija apie pirkėją, kuris pasiūlė didžiausią kainą.

E.varžytynių dalyvių patogumui nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. veikia automatinio kainos kėlimo funkcija.

Varžytynėms pasibaigus sistema automatiškai išrenka dalyvį, kuris pasiūlė didžiausią kainą.

Kaip varžytynių laimėtojas tampa turto savininku?

Varžytynes organizavusiam antstoliui per vieną darbo dieną nuo varžytynių pabaigos elektroninio ryšio priemonėmis išsiunčiamas pranešimas apie varžytynių laimėtoją, o varžytynių laimėtojui - Sprendimų vykdymo instrukcijos 26 priede nustatytos formos pranešimas apie laimėtas varžytynes.

Per tris darbo dienas po visos turto kainos sumokėjimo antstolis surašo iš varžytynių parduoto turto pardavimo aktą. Kai pirkėjas šį aktą pasirašo, jam pagal Civilinio proceso kodekso 715 straipsnį pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą.

Akto pasirašymas yra vienintelė procedūra, dėl kurios turtą įgijęs asmuo ar jo atstovas turi atvykti į antstolio kontorą.

Kas gali dalyvauti varžytynėse?

Varžytynėse gali dalyvauti Lietuvos arba užsienio valstybių piliečiai ir juridiniai asmenys, kurie naudojasi Lietuvoje veikiančiomis elektroninės bankininkystės sistemomis arba turi Lietuvoje išduotą elektroninį parašą. Jei reikia, asmuo gali dalyvauti varžytynėse netiesiogiai - naudodamasis įgalioto atstovo pagalba.

Varžytynėse neturi teisės dalyvauti antstolis, organizuojantis tas varžytynes, taip pat vienoje antstolių kontoroje su juo dirbantys kiti antstoliai, kontoros darbuotojai ir šių asmenų artimieji giminaičiai, sutuoktiniai (sugyventiniai).

Labai svarbu tai, kad procesas internete suteikia galimybę registruotis ir dalyvauti jau prasidėjusiose varžytynėse. Be to, galima dalyvauti keleriose pasirinktose varžytynėse tuo pačiu metu.

Kiek laiko trunka varžytynės?

Ne trumpiau kaip 20 arba 30 dienų atsižvelgiant į parduodamo turto rūšį. Tačiau varžytynės tęsiasi tol, kol keliama kaina. Pagal Civilinio proceso kodekso 713 straipsnį visais atvejais, kai iki nustatyto varžytynių pabaigos laiko gaunamas bent vienas kainos pasiūlymas, varžytynės pratęsiamos papildomas penkias minutes ir per šį pratęstą laiką varžytynių dalyviai gali siūlyti kainą už parduodamą turtą.

Kada ir kaip registruotis į varžytynes?

Dalyvių registracijos ir varžytynių vykdymo tvarką padeda išsiaiškinti skelbime pateikiama elektroninė nuoroda. Prisijungęs prie elektroninių varžytynių portalo elektroninės bankininkystės būdu arba elektroniniu parašu ir sekdamas šia nuoroda, asmuo susipažįsta ir elektroniniu būdu patvirtina, kad susipažino su Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 priede detaliai aprašyta varžytynių vykdymo tvarka, antstolių veiksmų apskundimo tvarka ir turto pardavimo iš varžytynių galimomis pasekmėmis.

Čia pat asmuo įrašo savo kontaktinius duomenis (vardą, pavardę, asmens arba juridinio asmens kodą, elektroninio pašto adresą ir kt.). Reikiamų duomenų tikrumas patikrinamas naudojant automatinę sąsają su Gyventojų registru. Vėliau sistema automatiškai suformuoja mokėjimo nurodymą varžytynių dalyvio mokesčiui sumokėti. Sumokėjęs šį mokestį elektroninės bankininkystės būdu, asmuo registruojamas varžytynių dalyviu.

Kaip didinama išvaržomo turto kaina?

Kainą didinant neautomatiniu būdu, varžytynių dalyvis už parduodamą turtą pasiūlo kainą, kuri negali būti mažesnė už pradinę turto pardavimo kainą.

Kiti varžytynių dalyviai už parduodamą turtą gali siūlyti tik didesnę kainą, tačiau kiekvienas kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip:

• 0,5 procento pradinės turto pardavimo kainos, jeigu ji yra mažesnė negu penkiolika tūkstančių eurų,
• 0,3 procento - jeigu pradinė turto pardavimo kaina yra nuo penkiolikos tūkstančių eurų iki trisdešimt tūkstančių eurų,
• 0,1 procento - jeigu pradinė turto pardavimo kaina viršija trisdešimt tūkstančių eurų.

Ar galima gauti paskolą išvaržomam turtui pirkti?

Nuo 2019 metų Liepos mėnesio, jau galima skolintis pirkiniui įsigyjamam varžytinėse.

Visgi nusprendus įsigyti suvaržytą NT, verta turėti omenyje, kad jo finansavimo procesas skirsis nuo įprastinio.

„Įprastai, imdami paskolą NT objektui įsigyti, bankui įkeičiame perkamą turtą kaip užstatą už mums suteikiamą paskolą. Tuo metu perkant suvaržytą NT, šis turtas negali būti įkeičiamas bankui. Dėl to taikome kitokią užstato formą - pasirašome su klientu neprotestuotiną vekselį suteikiamos paskolos sumai. Vekselis netenka galios tuomet, kai nupirktas turtas tampa nebesuvaržytas ir jis yra įkeičiamas bankui, kaip ir įprastos NT paskolos atveju“, - sako pašnekovas.

Jis pažymi, kad toks NT turėtų būti likvidus ir geros būklės. Svarstant įsigyti prastos būklės būstą, reikia įsivertinti riziką, jog turtas galimai nebus tinkama įkeitimo priemonė bankui.

Tokiu atveju bankas gali paprašyti papildomai įkeisti kitą gyvenamosios paskirties turtą, priklausantį pirkėjui, kurio vertė būtų pakankama suteikti suvaržyto turto finansavimą.

Tad ekspertas pataria perkant suvaržytą NT pirmiausia įsivertinti ne tik savo finansus, bet ir kitas aplinkybes bei rizikas, susijusias su tokio turto įkeitimo apribojimais, terminais ar įkeičiamo turto būkle.

Kaip nustatoma išvaržomo nekilnojamojo turto kaina?

Varžytynes skelbia antstolis ir jos vyksta pagal aiškias taisykles. Bet galutinę turto kainą nulemia pirkėjas.

Areštuotas skolininko nekilnojamas turtas visada yra įkainojamas. Antstolis dažniausiai pasitelkia turto vertintojus arba nustato areštuojamo turto kainą pats, atsižvelgdamas į padėtį rinkoje, turto nusidėvėjimą bei išieškotojo bei skolininko (turto savininko) nuomones.

Jeigu išieškotojas ar skolininkas nesutinka su antstolio nustatyta turto kaina arba antstolio pasirinkto turto vertintojo išvada, gali būti prašoma atlikti pakartotinį areštuoto turto vertinimą kreipiantis į kitą vertintoją.

Pradinė varžytynėse parduodamo turto kaina pagal įstatymą sudaro 80 proc. rinkos kainos. Jei turtas turi didelę paklausą, jis gali būti parduotas ir brangiau. Kartais galutinė pardavimo kaina 2-3 kartus viršija pradinę.

O kartais per pirmąsias varžytynes siūlomu turtu niekas nesusidomi. Tada skelbiamos antrosios varžytynės, kurių metu pradinė pardavimo kaina yra dar mažesnė - 60 proc. rinkos kainos.

Varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina įprastai mažesnė už rinkos kainą dėl papildomų turto valdymo apribojimų. Pirkėjas gali įsigyti turtą „su problemų uodega“: galimi rūpesčiai dėl priverstinio asmenų iškeldinimo ar buvusio savininko daiktų saugojimo.

Kas įsigyja turtą?

Varžytynių laimėtoją - dalyvį, pasiūliusį didžiausią kainą - išrenka elektroninė sistema. Antstolis šiame procese dalyvauja tik vėliau, kai reikia padėti pirkėjui galutinai įforminti turto įsigijimo dokumentus.

Varžytynės yra skaidrios, kadangi vyksta viešoje informacinėje sistemoje. Beje, Lietuvos antstoliai perkėlė varžytynės į internetą pirmieji Baltijos šalyse. Norintieji dalyvauti varžytynėse jungiasi prie portalo evarzytynes.lt ir sumoka varžytynių dalyvio mokestį, kuris sudaro 10 proc. pradinės turto pardavimo kainos.

Varžytynių nelaimėjusiems asmenims avansinis mokėjimas grąžinamas, o laimėtojui įskaičiuojamas į perkamo turto kainą. Skaidrus elektroninis procesas užtikrina dalyvių konfidencialumą. Apie tai, kas varžosi dėl parduodamo turto, nieko nežino nei kiti potencialūs pirkėjai, nei varžytynes paskelbęs antstolis.

Kiekvienam užsiregistravusiam dalyviui elektroninių varžytynių sistema rodo tik jo paties pasiūlytą kainą ir didžiausią pasiūlytą kainą. Tik varžytynėms pasibaigus, antstoliui tampa žinoma informacija apie pirkėją, kuris pasiūlė didžiausią kainą.

Skolingam turto savininkui apsimoka būti aktyviu

Skolingas asmuo turi galimybių išsaugoti turtą arba pasirūpinti, kad jis būtų parduotas už kuo didesnę kainą. Palankiausias būdas - turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui iki varžytynių pradžios.

Šiuo būdu nekilnojamas turtas gali būti parduodamas iki to momento, kol varžytynės dar nepaskelbtos elektroninėje informacinėje sistemoje. Pirkėjais gali būti ir skolininko šeimos nariai, giminaičiai, ir visiškai pašaliniai žmonės, besidomintys parduodamu nekilnojamu turtu.

Tai naudinga ne tik todėl, kad išvengiama konfliktų po pardavimo, susiderinama dėl turto perdavimo naujam savininkui terminų, sąlyų, bet ir todėl, kad palankiausiomis sąlygomis maksimaliai padengiama skola. Juk varžytynėse nekilnojamas turtas gali būti parduodamas 20 proc. ar net 40 proc. mažesne kaina už rinkos kainą, o skolininko pasiūlytas pirkėjas sumoka visą turto arešto akte nurodytą kainą arba kainą, kurios pakanka skolai ir priverstinio išieškojimo išlaidoms padengti.

Sudaromas paprastas pirkimo-pardavimo sandoris, tik šiuo atveju pardavimo aktą tvirtina antstolis, o ne notaras.

Statistika ir tendencijos

Iš viso 2017 m. varžytynių dalyviai įsigijo 3 182 nekilnojamo ir kilnojamo turto objektus. Vidutinė vieno pirkinio kaina - 12,7 tūkst. eurų.

Nuo 2013 m. Technologijų dėka varžytynės ištobulėjo ir skolininkų turto jose parduodama daugiau.

Nuo 2013 m. pradžios iki 2016 m. spalio mėnesio portale www.evarzytynes.lt paskelbtos 25 452 varžytynės. Įvyko 6 198 varžytynės, kuriose parduota turto už 207,4mln. eurų.

Pagrindiniai faktai apie varžytines:

• Varžytynės vyksta elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje.
• Pradinė turto kaina pirmosiose varžytynėse - 80% rinkos vertės, antrosiose - 60%.

tags: #turto #aresto #ivyksta #varzytines