Stengiantis sveikai gyventi, dažniausia svarstome klausimus susijusius su vegetariškumu (vartoti mėsos/pienos produktus ar nevartoti?) ar ekologiškumu (vartoti ekologiškus su mažiau pesticidų ar įprastus produktus?). Turbūt nedaugelis iš mūsų mitybos ar kitus sprendimus priimame atsižvelgdami į tai, kaip jie paveiks mūsų organizmo pH balansą. Visgi, tai labai svarbus kriterijus, kurio nereiktų ignoruoti.
Organizmo pH balansas nurodo kokioje - labiau rūgštinėje ar labiau šarminėje - terpėje vyksta visos gyvybiškai svarbios reakcijos. Sakoma, kad organizme su tinkamu pH balansu, atsirasti ligoms nėra galimybių! Kita vertus, tai tuo pačiu sako, kad mes galime aktyviai prisidėti to išvengdami, t.y. gyventi ir maitintis taip, kas labiau atitiktų mūsų genetiką ir biologiją.
Vis dėlto balansas yra išlaikomas ne visuomet, o to pasekmė - pablogėjusi asmens sveikata. Sklandus viso organizmo darbas užtikrinimas tuomet, kai kraujo ir audinių rūgščių bei šarmų pusiausvyra yra stabili, todėl sveiko žmogaus organizmo medžiagų apykaita vyksta taip, kad rūgščių ir šarmų pH (vandenilio potencialas) visuomet būtų optimalus.
Apie tai, kaip būti sveikiems, prirašyta daugybė straipsnių ir knygų. Tačiau sveikatos paslaptis yra tik viena - organizmui reikia… netrukdyti! Jis pats geriausiai žino, kaip išlikti sveikam. Apie tai liudija ir rūgščių bei šarmų pusiausvyra organizme, kurią organizmas iš visų jėgų stengiasi palaikyti. Juk žino - jei ta pusiausvyra kiek sutrinka, būna labai blogai. Tačiau mes dažniausiai tam savo organizmui trukdome būti sveikam. Kaip?
Kas Yra pH?
Vandenilio potencialas arba pH, nusako vandenilio koncentraciją tirpale. Jis nusako organizmo skysčių ir audinių rūgštingumą arba šarmingumą ir yra matuojamas skalėje nuo 0 iki 14. Kuo mažesnis šis įvertis, tuo rūgštingesnė terpė, o kuo jis didesnis - tuo terpė labiau šarminė.
Žmogaus organizmo medžiagų apykaita vyksta taip, kad būtų išlaikyta normali rūgščių ir šarmų pusiausvyra, kurią atspindi kraujo pH. Kad organizmas būtų sveikas, kūno skysčių pH turi būti 7,365, t. y. šarminis. Kraujo šarmingumą apibūdinančio rodiklio leistinas svyravimo intervalas yra labai siauras: nuo 7,3 iki 7,45. Netgi nežymus nukrypimas nuo šių reikšmių pablogina sveikatą, o kraujo rūgštingumui padidėjus iki 6,8, žmogus gali netekti sąmonės ir net numirti.
Organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyros skalė (pH) yra nuo 1 iki 14 (1 − labai rūgštus, 7 - neutralus, 14 − labai šarminis) ir įvairiose kūno srityse optimalus intervalas yra skirtingas. Visgi teigiama, kad kraujo pH, kurio pusiausvyrą reguliuoja keturios buferinės sistemos (bikarbonatinis buferis, baltyminis buferis, fosfatinis buferis, hemoglobininis buferis), yra pats svarbiausias. Netgi mažas nukrypimas nuo kraujo pH normos (nuo 7,35 iki 7,45) pakeičia organizmo elektrocheminius procesus, kurių disfunkcija neigiamai veikia asmens sveikatą, o kraujo rūgštingumui padidėjus iki 6,8 žmogus gali mirti.
Kraujo pH diapazonas yra gana siauras, todėl net ir mažas nukrypimas nuo normos pakeičia organizmo elektrocheminius procesus ir kelia pavojų. Naujagimių kraujo pH yra 7,45. Taigi, kuo žmogus jaunesnis ir švaresnis, ką tik gimęs ir gyvenimo dar neparagavęs, tuo jo kūnas šarmingesnis. Vėliau kraujo pH šiek tiek keičiasi, svyruoja, tačiau - normos ribose.
Visgi, pH nėra pastovus dydis ir per dieną truputį kinta. Visgi, optimalus pH tūrėtų būti tarp 7.3 ir 7.45. Nors mūsų pH balansą reguliuoja inkstai ir neleidžia jam per daug varijuoti ir rūgštėti, tam tikros priežastys gali paskatinti per didelio kiekio rūgštinių medžiagų atsiradimą kraujyje. Panaši situacija gali susiklostyti ir dėl nepakankamos plaučių funkcijos paskatinto anglies dvideginio pertekliaus kraujyje.
Kaip Organizmas Palaiko pH Balansą?
Kraujo šarmų-rūgščių balansui palaikyti svarbiausi yra inkstai ir plaučiai. Gydytojai paprastai tikrina šlapimo rūgštingumą turėdami konkretų tikslą, pavyzdžiui, norėdami įvertinti kaip veikia ar veiks paskirti vaistai arba ieškodami ketonų, kurie susidaro tada, kai kūnas energiją gauna ne iš gliukozės, o iš riebalų.
Normaliomis sąlygomis inkstai kontroliuoja pH ir elektrolitų (kalcio, magnio, kalio ir natrio) balansą, tačiau į organizmą patekus rūgštinėms medžiagoms, elektrolitai yra pašalinami iš organizmo, kurių nebegali panaudoti kaulai, organai ir audiniai. Organizmo ląstelės nebegali normaliai atsikratyti atliekų ir apsirūpinti deguonimi, suprastėja vitaminų pasisavinimas. Galiausiai, įvairūs toksinai ir patogenai pradeda kauptis organizme ir suprastėja imuninės sistemos veikla.
PH reguliuoja du organai - inkstai ir plaučiai. Inkstai svarbūs dėl to, kad per juos į šlapimą patenka ir pasišalina bikarbonatas, rūgštys, elektrolitai. Plaučiai kvėpavimo metu pašalina anglies dvideginį (CO2) - taip kraujas atsikrato rūgščių ir yra šarminamas deguonimi. Deguonis reikalingas pH pusiausvyros palaikymui, o anglies dvideginis - kraują rūgština.
Kodėl siūloma gerti daugiau vandens? Kad pasirūpintume inkstais, padėtume jiems palaikyti pusiausvyrą. O vaikščiodami po gryną orą, padedame plaučiams.
Tačiau jei dėl kažkokių priežasčių kvėpavimas patankėja, organizmas gali būti per daug šarminamas. Pernelyg intensyviai ilgą laiką kvėpuojant (plaučių hiperventiliacijos metu) iškvėpuojame daug anglies dvideginio, todėl pritrūksta rūgščių ir kraujas pasidaro per daug šarminis. Tokia būklė vadinama kvėpuojamąja alkaloze, kuri taip pat yra pavojinga gyvybei.
Lėtinė Acidozė: Kas Tai Ir Kodėl Ji Pavojinga?
Dėl netinkamos mitybos, judėjimo stokos ir didelio užterštumo šiuolaikinį žmogų dažniausiai kamuoja padidėjęs organizmo rūgštingumas, dar vadinamas lėtine acidoze. Jeigu organizmo vidaus terpė tampa per daug rūgštinė, pablogėja bendra fizinė organizmo būklė - ima trūkti energijos, pradeda varginti bendras silpnumas, atsiranda polinkis sirgti peršalimo ligomis, sumažėja lytinis potraukis, šąla rankos ir kojos, vargina galvos, nugaros, raumenų ir sąnarių skausmai.
Kai rūgščių kiekis organizme labai padidėja, inkstai nesugeba jų pašalinti, todėl rūgštinės atliekos lieka kraujyje. Ilgainiui skystų atliekų perteklių organizmas paverčia kietomis sankaupomis. Sukietėjusios rūgštinės atliekos ima kauptis įvairiuose audiniuose, dažniausiai riebaliniame sluoksnyje. Tai paaiškina, kodėl sutrikus rūgščių ir šarmų pusiausvyrai didėja riebalų sankaupos, auga svoris, formuojasi celiulitas.
Net nedidelis kraujo pH pakitimas neigiamai veikia kaulus. Taip yra todėl, kad siekdamas atstatyti šarmų balansą, organizmas tam iš kaulų panaudoja mineralus: magnį, fosforą, ypač kalcį. Tai gali sukelti tokias ligas kaip osteoartritas bei osteoporozė.
Su rūgščių pertekliumi nuolat kovojantis organizmas ilgainiui nusilpsta ir tampa neatsparus parazitams, grybeliams, bakterijoms ir virusinėms infekcijoms. Įvairios alergijos, kurios vargina vis daugiau žmonių, - taip pat padidėjusio organizmo rūgštingumo pasekmė.
Per ilgesnį laikotarpį, tai gali paskatinti įvairių ligų atsiradimą: alergijos, astma, galvos skausmai, uždegimai, nuovargis, dažni peršalimai, sąnarių ir raumenų skausmas, odos problemos, opos, svorio augimas, pykinimas ar vėmimas.
Tikimės, atkreipėme Jūsų dėmesį į tai, kad pH disbalansas gali turėti labai rimtas pasekmes, jeigu jomis nesirūpinsime. Tačiau nėra viskas taip blogai!
Ankstyvieji organizmo rūgštėjimo požymiai:
- Energijos stoka
- Nepaaiškinamas nerimas
- Šaltos rankos ir pėdos
- Galvos svaigimas
- Raumenų skausmai
- Sąnarių skausmai
- Alergija maistui
- Spuoguota veido oda
- Padidėjęs jautrumas kvapams
- Hiperaktyvumas
- Panikos priepuoliai
- Stiprūs skausmai prieš menstruacijas ir per jas
- Prasta nuotaika
- Sumažėjęs lytinis potraukis
- Rėmuo
- Viduriavimas
- Vidurių užkietėjimas
- Aštrus šlapimo kvapas
- Švelnūs galvos skausmai
- Nereguliarus širdies ritmas
- Baltos apnašos ant liežuvio
- Sunku atsikelti rytais
- Metalo skonis burnoje
Kaip Atkurti Šarmų Ir Rūgščių Pusiausvyrą?
Gera žinia ta, mūsų mityba stipriai prisideda prie organizmo pH balanso. Pirmasis žingsnis - sveika ir subalansuota mityba. Išvengsite lėtinio organizmo rūgštėjimo, jei 20 proc. jūsų dienos raciono sudarys rūgštinantys ir 80 proc. šarminantys maisto produktai. Valgykite kuo daugiau vaisių ir daržovių. Juose labai daug šarminių medžiagų - kalio ir kalcio. Norint išlaikyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme, suvalgius 100 g mėsos, būtina suvalgyti apie 300 g daržovių arba vaisių.
Mažai judėdami, retai būdami gryname ore, negauname pakankamai deguonies, o deguonis padeda šalinti rūgščių perteklių iš organizmo. Mankštindamiesi, energingai vaikščiodami arba bėgiodami suprakaituojame, o su prakaitu pasišalina ir rūgščių perteklius. Panašiai veikia ir tempimo pratimai: padeda pašalinti rūgštis iš raumenų ir sąnarių.
Normalizuoti organizmo pH galima atliekant kvėpavimo pratimus. Giliai ir lėtai kvėpuojant į organizmą patenka daugiau deguonies, o deguonis paspartina rūgščių šalinimą. Per dieną būtinai išgerkite bent 2 l vandens, nelaukite, kol pajusite troškulį. Angliarūgšte prisotintas mineralinis vanduo netinka, nes jis rūgština organizmą. Šarminančių savybių turi jonizuotas vanduo - jis gaunamas paveikus vandenį elektros srove.
Tačiau jei žmogaus gyvenimo būdas nėra sveikas, jei jis valgo daug riebios, perdirbtos, sunkiai virškinamos mėsos, organizmas turi labai pasistengti tam, kad tą rūgštį neutralizuotų. Tada prireikia ir daugiau kalcio, ir magnio, ir fosforo. Taip, o daug vargti mūsų organizmas neturėtų.
Valgykite kuo daugiau vaisių ir daržovių. Juose labai daug šarminių medžiagų - kalio ir kalcio. Norint išlaikyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme, suvalgius 100 g mėsos, būtina suvalgyti apie 300 g daržovių arba vaisių.
Mityba turėtų būti sveika, subalansuota ir teikti organizmui visų reikalingų medžiagų. Visai nebūtina tapti vegetarais ar imtis kokio nors kito mitybos būdo. Svarbiausia - sveiki, švarūs, ekologiški produktai. Dabar jų atsiranda vis daugiau, o žmonės juos renkasi pagal savo galimybes ir išsilavinimą.
Taigi, rūpinantis geresniu organizmo šarminimu, į tai reiktų atkreipti dėmesį. Per daug gerti nereikėtų, bet protingas kiekis skysčių - apie du litrai per dieną - reikalingas. Į šį kiekį reiktų įtraukti ir žolelių arbatas. Vanduo mums padeda išplauti druskas - organizmui nereikalingas maisto dalis - todėl pakankamas kiekis vandens yra būtinas.
Slaptu koziriu šioje kovoje galėtų tapti ir vanduo: jau dabar parduotuvėse galima rasti aparatų, kurie jonizuoja vandenį, t.y. padaro jį labiau šarminį. Tačiau bet kuriuo atveju tai nebus objektyvus sveikatos rodiklis, o tikrintis galima dėl įdomumo.
Iš tiesų taip, kūno darbą šarminė dieta palengvina. Juk visada didelės raumenų apkrovos metu susidaro pieno rūgštis, kuri užrūgština organizmą. Taigi, šarminimas, šiuo atveju išgerta soda - kūnui palengvinimas.
Beje, organizmą šarmina ir tyros mintys, meilė, dvasinė ramybė, harmonija, gebėjimas atsipalaiduoti.
Kitas svarbus veiksnys, norint išvengti lėtinės acidozės, - judėjimas. Mankštindamiesi, energingai vaikščiodami arba bėgiodami suprakaituojame, o su prakaitu pasišalina ir rūgščių perteklius. Panašiai veikia ir tempimo pratimai: padeda pašalinti rūgštis iš raumenų ir sąnarių.
Alternatyvios medicinos praktikos šalininkai mano, kad optimizmas bei tyros mintys taip pat padeda šarminti organizmą, todėl šis ilgai išlieka jaunatviškas ir tvirtas. Svarbiausia - mintis apgaubti teigiamomis emocijomis ir viltingai siekti kilnių tikslų įgyvendinimo.
Taip, kažkiek prisitaiko, tačiau tai priklauso nuo to, kiek rezervų organizmas turi sukaupęs. Vieni žmonės gimsta labai sveiki, prie jų, atrodo, jokios ligos nelimpa, o kiti - nuo kiekvieno vėjo dvelktelėjimo pradeda linguoti.
Svarbiausias dalykas yra suvartojamos mėsos kiekis bei kokybė ir, žinoma, visi kiti sveikatos rodikliai. Jeigu tai - jauni sveiki žmonės, jiems purinai yra ir reikalingi, ir naudingi.
Kraujo pH gali būti nustatytas tik medicinos įstaigose. Seilių arba šlapimo pH galima išmatuoti ir namų sąlygomis, bet tam reikalingi specialūs pH testai, kurių galima įsigyti tik užsienio interneto svetainėse. Kūno skysčių pH nustatyti naudojamos testo juostelės (lakmuso popierėliai). Suvilgius popierėlį seilėmis arba šlapimu, pasikeičia jo spalva. Palyginus popierėlio spalvą su šalia pridėta spalvų palete, kurioje kiekviena spalva atitinka tam tikrą pH reikšmę, nesunkiai nustatoma skysčių šarmų ir rūgščių pusiausvyra.
Normalus šlapimo pH yra silpnai rūgštus. Rytais jis svyruoja nuo 6,0 iki 6,4, vakarais nuo 6,5 iki 7,0, vidurkis - apie 6,4-6,5. Sveiko žmogaus seilių pH svyruoja nuo 7,1 iki 7,5. Seilių pH geriausiai matuoti 10-12 val., po valgio praėjus bent dviem valandoms.
Kaip Pamatuoti Organizmo pH?
Kraujo pH gali būti nustatytas tik medicinos įstaigose. Kūno skysčių pH nustatyti naudojamos testo juostelės (lakmuso popierėliai). Suvilgius popierėlį seilėmis arba šlapimu, pasikeičia jo spalva. Palyginus popierėlio spalvą su šalia pridėta spalvų palete, kurioje kiekviena spalva atitinka tam tikrą pH reikšmę, nesunkiai nustatoma skysčių šarmų ir rūgščių pusiausvyra.
Normalus šlapimo pH yra silpnai rūgštus. Rytais jis svyruoja nuo 6,0 iki 6,4, vakarais nuo 6,5 iki 7,0, vidurkis - apie 6,4-6,5. Sveiko žmogaus seilių pH svyruoja nuo 7,1 iki 7,5.
Tačiau kad ir kiek būtume „užrūgštinti“, vis tiek neišeiname iš ribų, suderinamų su gyvybe. Šlapimo nukrypimas nuo normos neparodo, ar organizmas yra užrūgštintas, ar pernelyg šarminis. Tai parodo tik ar jis labai sunkiai dirbo tam, kad palaikytų organizmo pH pusiausvyrą. Šlapimo pH - tai tik organizmo pastangų rodiklis, daugiau nieko.
Jeigu šlapimas ilgą laiką yra pernelyg rūgštinis, reiškia, kad organizmas eikvoja be galo daug jėgų tam, kad palaikytų šarmų-rūgščių pusiausvyrą. Dažnai šiam tikslui pasiekti jis eikvoja kauluose esančius mineralus - kalcį, magnį, fosforą ir kitus.
Šlapimo pH svyruoja kur kas labiau, nei kraujo, netgi jaučiamas rūgštus kvapas. Tačiau šlapimas juk yra tai, ką turime pašalinti, taigi, tas rūgštumas sveikatos beveik neįtakoja.
Tačiau jei šlapimas ilgą laiką būna rūgštus, atsiranda rizika susirgti akmenlige. Juk tada kartu su šlapimu pasišalina daug kalcio, fosforo, kitų mineralų.
Tačiau bet kuriuo atveju tai nebus objektyvus sveikatos rodiklis, o tikrintis galima dėl įdomumo.
Jeigu žmogus tik peršalęs, jis yra pajėgus pats kraujo pH išlaikyti. Bet jei ligonis atvežamas greitosios ir jau svarstoma, ar jį guldyti į intensyvios terapijos skyrių, būtinai imamas kraujo tyrimas ir nustatomas šarmų-rūgščių balansas. Pagal tai sprendžiama, ar reikia intensyvinti kvėpavimą, ar duoti deguonies, ar lašinti į veną elektrolitų. Tai - intensyvios terapijos gydytojų darbo kasdienybė, jie gerai žino, kad tada, kai kraujas krypsta į acidozę arba alkalozę, kyla grėsmė gyvybei.
Šarminantys Ir Rūgštinantys Produktai
Atkreipkite dėmesį, kad rūgštūs produktai nebūtinai yra rūgštinantys, priešingai - dauguma rūgštaus skonio vaisių veikia šarminamai, pavyzdžiui, citrinos, apelsinai, kiviai. Termiškai apdoroti vaisiai ir daržovės praranda šarminančias savybės, todėl juos geriausiai valgyti šviežius.
Šiuolaikinėje mityboje vyrauja organizmą rūgštinantis baltyminis maistas (skylant baltymams, organizme kaupiasi sieros ir fosforo turinčios rūgštys). Tai mėsa ir jos gaminiai, žuvis ir jūros gėrybės, pieno produktai, miltiniai gaminiai, kiaušiniai, saldumynai, įvairūs gazuoti gėrimai, kava, alkoholis ir kt. Šarminių produktų sąrašas daug kuklesnis: švieži vaisiai, daržovės, negazuotas mineralinis vanduo.
Rūgščių perteklių sukelia ir pakitusi medžiagų apykaita laikantis dietos arba badaujant. Suaktyvėjus riebalinių sankaupų skaidymui, susidaro rūgštūs medžiagų apykaitos produktai, kurių organizmas nespėja neutralizuoti.
Šarminantys produktai:
| pH | Produktai |
|---|---|
| 10.0 | Jonizuotas vanduo, švieži špinatai, švieži brokoliai, artišokai, kopūstai, salierai, žiediniai kopūstai, morkos, agurkai, jūros dumbliai, svogūnai, šparagai, citrinos. |
| 9.0 | Alyvuogių aliejus, žolelių ir žalioji arbata, salotos, šviežios cukinijos, žalieji žirneliai, daiginti grūdai, baklažanai, šparaginės pupelės, burokėliai, kriaušės, melionai, kiviai, vynuogės, mangai, figos, datulės. |
| 8.0 | Obuoliai, avokadai, pomidorai, ropės, migdolai, grybai, laukiniai ryžiai, alyvuogės, sojų pupelės, paprikos, ridikai, rabarbarai, ananasai, vyšnios, braškės, abrikosai, persikai, apelsinai, greipfrutai, bananai. |
| 7.0 | Vandentiekio vanduo, sviestas, šviežia grietinėlė, šviežias karvės pienas, nesūdytas margarinas, aliejus (išskyrus alyvuogių aliejų). |
Rūgštinantys produktai:
| pH | Produktai |
|---|---|
| 6.0 | Ožkų pienas, jogurtas, vaisių sultys, virti špinatai, daugelis grūdų, sojų pienas, kokosų riešutai, kiaušiniai, žuvis, pupos, slyvos, ruginė duona, rudieji ryžiai, miežiai, kakava, ryžių ir migdolų pienas, daigintų kviečių duona, avižos, kepenys, lašiša, tunas. |
| 5.0 | Vištiena, kalakutiena, virtos pupos, alus, cukrus, konservuoti vaisiai, baltieji ryžiai, lęšiai, bulvės, sūdytas sviestas, majonezas, medus, minkšti sūriai. |
| 4.0 | Kava, balta duona, žemės riešutai, pistacijos, jautiena, spanguolės, džiovintos slyvos, saldintos vaisių sultys, kviečiai, pomidorų padažas, pasukos, garstyčios, spraginti kukurūzai, didžioji dalis riešutų, baltasis cukrus, kieti sūriai. |
| 3.0 | Kiauliena, vynas ir kiti alkoholiniai gėrimai, pyragaičiai, juodoji arbata, makaronai, marinuotos ir raugintos daržovės, šokoladas, actas, dirbtiniai saldikliai, keptas maistas. |
Esmė ne rūgštinančiuose ar šarminančiuose produktuose, o maisto įvairovėje.
Taigi, ką daryti? Pasikalbėkime apie tai ir sužinokime, kaip tas mūsų fizinis kūnas sugeba pats susireguliuoti rūgščių-šarmų pusiausvyrą (pH) kraujyje.
Turbūt mintis, kurią reiktų pasiimti su savimi yra ši: balansas. Bent jau teoriškai, organizmas gali būti per daug šarminis, taip, kaip jis gali būti per daug rūgštinis. Kita vertus, per daug apdoroti, rafinuoti produktai, alkoholis, stresas, per dažnas vaistų ar antibiotikų vartojimas greičiausiai bus žalingas, ir todėl tam reiktų skirti nemažai dėmesio, ypač turint omenyje galimas pasekmes.