Joniškėlio parkas - vienas iš geriausiai Lietuvą reprezentuojančių parkų, išplėtotas abipus Mažupės upės, Mūšos intako. Jis yra raiškus.
Joniškėlio parkas
Joniškėlio Parko Istorija
Nuo tada net 200 metų Joniškėlio dvaras priklausė Karpių giminei, apie kurią pasakojama daug padavimų ir legendų. Teigiama, kad būtent iš jo dar XVIII a. dvarą nupirkęs Ignas Karpis. Veikiausiai legendomis paremtas ir vietovardžio kildinimas iš Joanos Karpienės vardo.
Kaip nurodo A. Kazlauskas, Upytės apskrities dvarininko Martyno Švobos testamente 1606 m. pirmąkart rašytiniuose dokumentuose Joniškėlis vadinamas kaimu, tiesa, dar ne mažybiniu vietovardžiu - „Janiškiai”. Tik 1709 m. dokumente atsiranda „Janiškielis”. Nedaug Lietuvos parkų galėtų pasigirti taip ilgai buvę valdomi vienos giminės kaip Joniškėlio parkas.
Tačiau labiausiai Karpiai įsigyveno ir savo veikla pažymėjo būtent Joniškėlį. Jau pirmąjį iš jų čia įsikūrusį Jokūbą Igną užgriuvo dideli rūpesčiai, kai dvaras sudegė per 1736 m. gaisrą. Atstatant dvarą kartu buvo perplanuotas ir praturtintas parkas.
Iš to laikotarpio gali būti išlikusios senosios alėjos, nes anuomet Lietuvoje dar viešpatavo geometrinio plano parkai. Parko kompozicijos centru tapo netaisyklingo kvadrato formos aikštė, užimanti apie 1 hektarą, prie kurios ilgainiui prisiglaudė pastatų ansamblis. Ilga kaštonų alėja jungė dvarą su Joniškėlio miesteliu, kuriame stovėjo Karpių funduota mūrinė bažnyčia, o abipus jos - mūrinės stilingos vienos pirmųjų Lietuvoje mokykla ir ligoninė (iš pradžių „špitolė”, kaip buvo rašoma 1809 m. vasario 29 d. Igno Karpio testamente).
Testamentu dvaro savininkas paleido iš baudžiavos į sutartinę žemės nuomą 16000 savo valstiečių, įsteigė vieną pirmųjų Lietuvoje liaudies mokyklų ir ligoninę, aprūpindamas jas 400000 auksinų garantiniu fondu iš Devoniškių ir Ripeikių dvarų. Ignui Karpiui mirus palyginti jaunam ir bevaikiui, Joniškėlio dvarą paveldėjo brolis Eustachijus, kurį žmonės mena kitokį nei Igną. Eustachijus buvo egoistas, negailestingai išnaudojęs baudžiauninkus. Jį tramdė tik Igno testamento sąlygos. Joniškėlis jam rūpėjo tik kaip pelno ir užgaidų šaltinis, nes pats Eustachijus gyveno savame Rėkyvos dvare.
Šiaip ar taip, Karpių įsteigtos mokyklos, jų parama ir patarimai daugeliui Joniškėlio apylinkių žmonių padėjo šviestis, mokė savarankiškai gyventi. Nemažai nuveikė ir Karpių ligoninei daugelį metų vadovavęs taurus gydytojas Petkevičius bei jo duktė rašytoja, švietėja ir filantropė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Ji paliko daug atsiminimų apie savo epochą ir lietuvių tautinio atgimimo pradžią, o gražųjį Joniškėlio parką aprašė romane „Ad astra”. Kurį laiką Joniškėlyje mokytojavo dar vienas žymus švietėjas Laurynas Ivinskis, taip pat Karpių globojamas. Taigi XIX a.
Abi parko dalys yra nevienodo plano, tai tarsi skirtingų epochų parkai. Kitame upelio krante žemesnėje terasoje greta pagrindinės alėjos tęsiasi trumpesnė alėja. Į rytus nuo jos yra keturios apskritos poilsio aikštelės, iš kurių dvi didesnės (18 m skersmens). Aikšteles juosia tankios daugialiemenių liepų gretos. Manoma, kad toks Joniškėlio parko dvilypumas atsirado XIX a. antrojoje pusėje rekonstravus parką architektui Francui Lehmanui.
Žymus Lietuvos dvarų sodybų tyrinėtojas Klemensas Čerbulėnas, apibūdindamas Joniškėlį, pažymėjo: „Nedaug tėra Lietuvoje tokių jaukių, tapybiškų ir dendrologine įvairove pasižyminčių parkų”. Sovietmečiu parko žavesį stengėsi išsaugoti ir atgaivinti pedagogas ir agronomas Antanas Vyskupaitis, keliasdešimt metų dirbęs Joniškėlyje.
Gražiausia Ūkininko Sodyba Pakruojo Rajone
Pakruojo rajone, Juškonių kaime gyvenančių Leono ir Irenos Morkūnų sodyba šiemet Šiaulių apskrityje pripažinta gražiausia ūkininko sodyba. Apžiūrint dviejų žmonių rankomis maždaug hektaro plote sukurtą grožį, sunku patikėti, kad sutuoktiniai jį sukūrė vos per penkerius metus, praleistus čia, Leono tėviškėje.
Sutuoktiniai neslepia, kad persikelti gyventi į šią sodybą juos paskatino ir greta jos besidriekiantys 500 hektarų, kuriuose jie ūkininkauja, augindami kviečius, rapsus, cukrinius runkelius ir kitas augalines kultūras. “Dabar nebereikia toli važiuoti“, - džiaugiasi Irena.
Įkandin nelengvo sprendimo atėjo laikas ir nelengviems sodybos tvarkymo darbams. „Vien žemių čia atsivežėme 40 priekabų“, - skaičiuoja Irena. Tačiau žemės į sodybą buvo ne tik vežamos, bet ir čia kasamos, mat joje šeimininkai įrengė prūdą, kuriame dabar plaukioja ne tik dirbtinė gulbė ir valtelė, Leono išgelbėta iš metalo laužo, bet ir gausūs amūrų, karpių ir karosų būriai. “Kol kas tik plaukioja, meškerių jiems žvejoti vis nenuperkame, nors anūkėlis jau ne kartą prašė“, - sako Leonas.
Be gausių žolynų, sodyboje atsirado vietos ir įvairiems čia aptiktiems rakandams, gėlynams su lauko akmenimis. Savo rankomis pagaminome ir kieme esančias supynes, medienos atsivežėme iš savo miško“, - darbus vardina rūpestingi šeimininkai.
Leonas ir Irena prisipažįsta ilgais žiemos vakarais kuriantys planus, ką nauja jau pavasarį būtų galima padaryti sodyboje. Anot jų, dar ne vieno akcento trūksta sodybai, o ir jau esančius vis norisi keisti. Sustoti ties nuveiktais darbais sodybos šeimininkams neleidžia ir ketverių anūkėlis Kristupas. „Tik prisėdu, tuoj pribėga ir ragina: “Baba, einam dirbti“, - juokiasi Irena.
Būtent ji, vyro žodžiais, yra didžiausias naujų idėjų generatorius. Irena neslepia, kad gėlynai, graži sodybos aplinka - jos pomėgis ir prigimtis. „Visuomet svajojau turėti savo grožio kampelį. Dabar turime visą kampą“, - juokiasi.
Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti Leono ir Irenos Morkūnų sodybos ypatumus:
| Ypatumas | Aprašymas |
|---|---|
| Plotas | Apie 1 hektarą |
| Ūkininkavimas | 500 hektarų (kviečiai, rapsai, cukriniai runkeliai) |
| Tvenkinys | Amūrai, karpiai, karosai |
| Dekoracijos | Lauko akmenys, rakandai, gėlynai |
| Kūryba | Supynės, mediena iš savo miško |
Leono ir Irenos Morkūnų sodyba
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę.
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus.
Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę.
teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el.