Šiuolaikiniame pasaulyje žmonės didžiąją dalį savo laiko praleidžia uždarose patalpose - bendrauja, dirba, miega ir keliauja. Todėl patalpų mikroklimatas, ypač oro kokybė ir drėgmės lygis, turi didelę įtaką mūsų sveikatai ir savijautai.
Pastatai turėtų apsaugoti mus nuo nepalankių aplinkos sąlygų. Tačiau dėl nuolatinio siekio efektyviai naudoti energiją ir eksploatuoti pastatus, naudojant dirbtines medžiagas, atsirado šalutinis poveikis - pastatai gali mus susargdinti.
Kas yra drėgmė ir kodėl ji svarbi?
Drėgmė - tai ore esantys vandens garai. Dažniausiai ji yra nematoma, bet kartais ją galima matyti, pavyzdžiui, tirštą rūką. Drėgmės padariniai taip pat yra matomi, kai ore esantis garų perteklius kondensuodamasis ant šaltų paviršių suformuoja mažus vandens lašelius.
Ore gali išsilaikyti tik ribotas vandens garų kiekis, kuris priklauso nuo oro temperatūros. Faktinis drėgmės kiekis ore yra vadinamas santykiniu drėgnumu ir yra išreiškiamas procentais - 0 % reiškia, kad drėgmės visai nėra, o 100 % reiškia didžiausią garų kiekį, kuris gali išsilaikyti ore tam tikroje temperatūroje.
Optimalus drėgmės lygis patalpose
Tinkamu laikomas drėgmės lygis nuo 40 iki 60 procentų. Jei drėgmės lygis yra mažesnis nei 40 %, aplinka tampa sausa. Žemesnėje temperatūroje per mažas drėgmės kiekis sausina odą ir gali sukelti dirginimą bei diskomfortą. Iš kitos pusės, jei drėgnumo lygis yra didesnis nei 65 %, aplinka tampa drėgna.
Drėgmė įstringa kampuose, o ant langų besikaupiantis kondensatas galiausiai nukrinta ant jautrių paviršių, kurie dėl to pūva, ant jų auga pelėsiai, veisiasi bakterijos ir sukeliamos kitos lengvai plintančios neigiamos pasekmės. Pavyzdžiui, dulkių erkės dažniausiai atsiranda, kai drėgmės lygis viršija 70 %.
"Sergančio pastato sindromas" ir oro tarša patalpose
Medikai atkreipia dėmesį, kad patalpų viduje esanti teršalų koncentracija žmonėms sukelia vis daugiau negalavimų, o jų priežastis nėra paprasta nustatyti. Sumažėjus šviežio oro cirkuliacijai įvairios paskirties pastatuose atsiranda reiškinys, vadinamas „sergančio pastato sindromu“ (angl. sick building syndrome).
„Clean Air Day“ tyrimų duomenimis, oro užterštumas patalpose yra vidutiniškai 3,5 karto didesnis nei lauke. Orą teršia daug daiktų ir produktų, kuriuos žmonės naudoja, mato ar su kuriais kontaktuoja kiekvieną dieną.
Oro kokybės svarba ir vėdinimas
Šeimos gydytojas Julius Dabkus atkreipia dėmesį, kad žmogus per minutę įkvepia vidutiniškai 7-12 litrų oro, o fizinio aktyvumo metu net iki 50 litrų. Siekiant, kad gyvenamųjų patalpų oras būtų pakankamai švarus, pasak mediko, paprasčiausias ir pakankamai efektyvus vėdinimo būdas - natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus, orlaides ar mikroventiliacijos ertmes.
Patalpų oro kokybė akivaizdžiai vaidina pagrindinį vaidmenį. Vienas iš galimų ir efektyvių užkrato perdavimo oru mažinimo sprendimų - lauko oras. Norėdami išlikti sveiki, turime dažniau išeiti į lauką ir įkvėpti gryno oro. Tas pats galioja ir patalpose, ir lauke: kuo daugiau gryno oro yra patalpoje, tuo mažesnė virusinių dalelių koncentracija.
Vėdinimo įrenginiai gali kontroliuoti reikiamą gryno oro ir patalpos oro kiekio patekimą į patalpą ir iš jos. Kuo didesni oro srautų mainai, tuo mažesnė infekcijos rizika. Idealus oro mainų greitis priklauso nuo pastato naudojimo ir žmonių skaičiaus patalpoje.
CO2 (anglies dioksido koncentracijos ore) lygio tikrinimas yra praktiškas būdas nustatyti, ar patalpa gerai vėdinama.
Drėgmės reguliavimas ir drėkinimo sistemos
Virusų pernešimui oru ir gyvybingumui didelę įtaką daro ir santykinė patalpų oro drėgmė. Mažiausias pavojus užsikrėsti pasiekiamas esant santykinei oro drėgmei nuo 40 iki 60%. Bet užtikrinti ir išlaikyti tokį santykinės drėgmės diapazoną be drėkinimo sistemos sudėtinga.
Oras išsausėja dėl sezoninių veiksnių, pastato savybių ir bazinės fizikos sąveikos. Oras pradeda sausėti, kai jis patalpose yra šildomas ir tuomet atidaromi langai arba gaivus oras patenka per mechaninę vėdinimo sistemą. Kuo vėsesnis lauko oras, tuo mažesnė jo galimybė absorbuoti vandenį - ir jis tampa sausesnis.
Prieš įjungiant drėkinimo sistemą, svarbu patikrinti oro apykaitos greitį ir temperatūrą. Lauko oro dalis patalpose turėtų būti sumažinta iki minimumo, ypač žiemą. Reikėtų vengti pastoviai atidarytų langų ir pernelyg aukšto oro mainų greičio, kad oras neišsausėtų.
Drėkinimo sistemų dėka, pastatuose galima išlaikyti santykinę drėgmę saugiose 40 - 60 proc. ribose, tiek higienos, tiek energijos taupymo aspektu. Priklausomai nuo pastatų sąlygų ir reikalavimų, galima įdiegti centralizuotas sistemas į vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas arba galima naudoti vietines, tiesioginio patalpų drėkinimo sistemas.
Patalpose palaikydami teisingą drėgmės lygį, apsisaugome ir apsaugome kitus nuo išsausėjusios odos, nosies gleivinės, užkertame kelią infekcijų, virusų ir kvėpavimo ligų plitimui.
Oro kokybės stebėjimas ir jutikliai
Per didelis CO2 lygis, per didelis šildymas, labai mažas drėgnumas ir oro tarša nuo smulkių dalelių ir lakiųjų organinių junginių (LOJ) kelia grėsmę sveikatai, o taip pat mažina produktyvumą.
Siekiant užtikrinti nuolatinį oro kokybės stebėjimą ir kiekybinį įvertinimą, rekomenduojame įsirengti jutiklius ir stebėjimo sistemas, kurias galima lengvai pritaikyti bet kuriame pastate. Kartu su judesio jutikliais pilnai integruotos sistemos gali aptikti žmonių, esančių tam tikroje patalpoje, skaičių.
Tokių jutiklių ir automatinių sistemų pagalba grynas oras, temperatūra ir drėgmė yra reguliuojami automatiškai. Tuo pačiu renkami statistiniai duomenis apie vėdinimo efektyvumą ir galimai patobulintą patalpų orą.
Valdomos patalpų oro kokybės įrodymas nuolat stebint jutiklių matavimus yra svarbus reikalavimas daugelio tipų pastatų sertifikavimo programoms.
Komfortas ir patalpų mikroklimatas
Patalpų mikroklimato tinkamumą iš esmės lemia žmogaus pasitenkinimo jausmas gyvenant, dirbant ar ilsintis jose. Tai tinkama aplinkos temperatūra, kvapų ar kenksmingųjų medžiagų nebuvimas, geras apšvietimas ir žemas triukšmo lygis.
Komfortą lemia daug įvairių veiksnių. Gyvendamas idealiomis aplinkos sąlygomis žmogus apie jas negalvoja. Jis atkreipia dėmesį į aplinką tik tada, kai ji pasikeičia ir tampa nekomfortiška. Komfortą galima apibrėžti kaip būseną, kai nejaučiamas diskomfortas.
Diskomfortišką būseną gali sukelti įvairūs veiksniai: fiziniai, fiziologiniai, psichologiniai, žmogaus elgsena ir pan. Nepalankios patalpų mikroklimato sąlygos gali turėti įtakos žmonių sveikatai - sukelti lėtines, Ūmines ligas ar net mirtį.
Pavojingiausios sąlygos yra tos, kurių žmogus nejaučia ir negali išvengti ar prie jų prisitaikyti. Dėl aplinkos sąlygų gali paūmėti jau esamos chroniškos ligos, pvz., dėl šalto oro atsinaujinti sąnarių ligos. Dėl nepalankių sąlygų organizmo atsistatymas po ligos gali trukti ilgiau.
Oro kokybė ir jos įtaka savijautai
Vienas iš fizinių patalpų mikroklimato parametrų - oro kokybė. Sąvoka „patalpų oro kokybė“ (angl. indoor air quality) vartojama norint nusakyti oro švarumą. Ore teršalai gali būti įvairios agregatinės būsenos (fazės): kietosios (dulkės), dujinės (dujos, garai) ar skystosios (aerozoliai).
Teršiančios medžiagos gali būti organinės ir neorganinės, natūralios ir sintetinės, atsirandančios garavimo, mechaninio apdorojimo ar degimo metu. Oro kokybė yra vienas iš svarbiausių veiksnių, nes jis tiesiogiai veika mūsų savijautą ir sveikatą, tačiau ją pajusti nėra taip paprasta.
Jei ryte atsikėlus jaučiamas sunkumas, greičiausiai patalpoje yra per didelis CO2 lygis. Santykinė patalpų oro drėgmė taip pat daro didelę įtaką mūsų sveikatai, darbingumui, gerai savijautai, virusų pernešimui oru ir jų gyvybingumui.
Pagrindiniai patarimai, kaip pagerinti patalpų oro kokybę ir drėgmės lygį:
- Reguliariai vėdinkite patalpas, atidarydami langus ar naudodami vėdinimo sistemas.
- Palaikykite optimalų drėgmės lygį (40-60%) naudodami drėkintuvus arba sausintuvus.
- Stebėkite CO2 lygį patalpose ir užtikrinkite tinkamą oro apykaitą.
- Naudokite oro valytuvus su HEPA filtrais, kad pašalintumėte smulkias daleles ir alergenus.
- Reguliariai valykite patalpas, kad sumažintumėte dulkių ir kitų teršalų kiekį.
Laikydamiesi šių patarimų, galite užtikrinti sveiką ir komfortišką aplinką savo namuose ar darbo vietoje.
| Rodiklis | Optimalus lygis | Poveikis sveikatai, kai nukrypstama nuo normos |
|---|---|---|
| Santykinė drėgmė | 40-60% | Per mažas: sausa oda, dirginimas, kvėpavimo problemos. Per didelis: pelėsis, dulkių erkės, alergijos. |
| CO2 lygis | Iki 1000 ppm | Didelis: nuovargis, galvos skausmas, koncentracijos stoka. |
| Temperatūra | 18-24°C | Per žema: diskomfortas, peršalimas. Per aukšta: perkaitimas, mieguistumas. |