Moterų vaidmuo Katalikų Bažnyčioje yra daug diskusijų sukėlusi tema, ypač šiandien, kai pasaulis skiria didžiulį dėmesį lygioms teisėms ir lygiateisiškumui tarp vyrų ir moterų.
Katalikų Bažnyčia laikosi ilgaamžės tradicijos, pagal kurią moterims neleidžiama tapti kunigėmis, vyskupėmis ar popiežėmis.
Oficiali Katalikų Bažnyčios Pozicija
Moterų kunigystės klausimą Šventasis sostas dabar laiko uždarytu ir toliau nesvarstytinu, vadovaujantis „tiesa ir tradicija“, t. y. Dievo žodžio raide, neatsižvelgiant į istorinį ir kultūrinį kontekstą bei atitinkamus pokyčius per du tūkstantmečius.
Toks sprendimas remiasi popiežiaus Jono Pauliaus II išleistu apaštaliniu laišku „Ordinario Sacerdotalis“, kuriame pavartotas lotyniškas žodis definitive - tai reiškia galutinai, apibrėžtinai (1994).
Laiške parašyta, kad Bažnyčia neturinti teisės teikti kunigų šventimus moterims, nes yra „suvaržyta“ Kristaus asmeninio pasirinkimo ir jo pavyzdžio, nes jis apaštalais išsirinko vyrus.
Bažnyčia oficialiai moko, kad visi žmonės yra lygūs Dievo akivaizdoje, nes jie yra sukurti pagal Jo atvaizdą. Tačiau kritikų nuomone, praktikoje gali pasireikšti tam tikra nelygybė ar diskriminacija, nes Bažnyčia moterims nesuteikia tų pačių galimybių vadovauti.
Argumentai prieš Moterų Kunigystę
- Kristaus pavyzdys: Bažnyčia moko, kad Jėzus Kristus pasirinko dvylika vyrų apaštalų, kurie tapo pirmuoju Bažnyčios hierarchiniu pamatu.
- Apaštalinė tradicija: Katalikų Bažnyčia remiasi apaštaline tradicija, kuri nuo pat pradžių skyrė kunigystę tik vyrams.
- Sakramentinė teologija: Kunigystė Bažnyčioje laikoma sakramentu, ir kunigai veikia kaip „alter Christus“ („kitas Kristus“).
- Popiežiaus Jono Pauliaus II patvirtinimas: 1994 m. popiežius Jonas Paulius II enciklikoje „Ordinatio Sacerdotalis“ patvirtino, kad Bažnyčia neturi galios leisti moterims tapti kunigėmis, remdamasi ne socialinėmis, bet teologinėmis priežastimis.
Alternatyvūs Moterų Vaidmenys Bažnyčioje
Nors moterys negali tapti kunigėmis ar popiežėmis dėl sakramentinių priežasčių, jų vaidmuo Bažnyčioje yra didelis - nuo teologinio mokymo iki socialinio tarnavimo.
Vienuolės ir dvasinės vadovės: Moterų vienuolijos Bažnyčioje atlieka labai svarbias funkcijas - švietimą, ligonių ir vargšų priežiūrą, maldą už Bažnyčios ir pasaulio poreikius.
Pastaraisiais metais moterys buvo paskirtos į svarbias administracines pareigas Vatikane ir kitose bažnytinėse institucijose.
Moterų Indėlis Bažnyčioje
- Teologinis mokymas
- Socialinis tarnavimas
- Administracinės pareigos
- Maldos ir dvasinis vadovavimas
Istorinis Kontekstas ir Moksliniai Tyrimai
Čia ir yra šuo pakastas, kad Vatikano užsakytų istorinių tyrinėjimų rezultatai dėl moterų vaidmens (tiek moterų apaštalystės (kunigystės), tiek diakonystės) ankstyvojoje krikščionių bažnyčioje skiriasi nuo analogiškų religijos mokslinių tyrimų rezultatų.
Kitaip nei teigia Katalikų Bažnyčia, religijos mokslininkai tvirtina, kad ankstyvojoje krikščioniškoje bažnyčioje moterys vaidino žymiai didesnį vaidmenį, nei manyta anksčiau.
Remiantis amerikiečių religijos sociologo Rodney Stark tyrinėjimais, moterys ankstyvosiose krikščionių bendruomenėse tarnavo kaip diakonės, padėdamos atlikti liturgines funkcijas, taip pat kaip evangelistės ir mokytojos.
Harvardo universiteto teologijos profesorė, religijos mokslininkė ir istorikė, Naujojo Testamento tyrinėtoja Karen L. King savo knygoje „Marijos Magdalietės evangelija: Jėzus ir pirmoji moteris apaštalė“ tvirtina, kad Marija Magdalietė realiai buvo apaštalė, religinė lyderė ir vizionierė krikščionybės pradžioje.
Diakonystės Klausimas
Nors vyrai, taip pat ir vedę, jau gali tapti katalikų diakonais, švieži bandymai įteisinti moterų diakonystę bent jau Amazonijos regione (dėl jo specifikos - čia patekti geografiškai yra labai sunku ir todėl į Amazonijos atsiskyrėliškas bendruomenes kunigai atvyksta labai retai, o moterys čia tradiciškai vadovauja daugeliui vietinių bendruomenių) žlugo 2020 metais.
Tam įtakos turi Katalikų Bažnyčios nuogąstavimai, kad moterų diakonystė atvers kelią į jų kunigystę.
Be to, argumentuojama, kad istoriniai rašytiniai šaltiniai apie moterų diakonystę ankstyvojoje krikščionių bažnyčioje yra skurdūs.
Lyčių Lygybė ir Bažnyčia
Tačiau lyčių lygybė niekada nebuvo ir iki šiol nebėra Katalikų Bažnyčios prioritetas.
Remiantis oficialia katalikų doktrina, moterys lygias teises su vyrais turi tik išsigelbėjime, bet ne šiame gyvenime.
Pagal Vatikano, kuris yra išskirtinai vyrų valdoma organizacija, supratimą, tai turbūt ir yra rojus moterims. O šiame gyvenime moterų vieta šiaip juk yra matoma kaip žemesnė nei vyrų, o paskirtis - būti žmonomis ir motinomis.
Viena iš išskirtinių Katalikų Bažnyčios veiklos sferų - moterų kontrolė, ypatingai per siekį uždrausti abortus ir varžyti kitas moterų reprodukcines teises.
Kritika ir Perspektyvos
Katalikų Bažnyčia dažnai kritikuojama dėl to, kad nesilaiko šiuolaikinių socialinių lygybės principų, ypač dėl kunigystės uždarymo moterims.
Kritikai teigia, kad Bažnyčia turėtų prisitaikyti prie šiuolaikinių vertybių, ypač kai kalbama apie moterų teises, kad ji taptų labiau įtraukianti ir atspindėtų pasaulinį lygių teisių siekį.
Tai yra viena iš labiausiai diskutuojamų temų šiuolaikiniame Bažnyčios gyvenime.
Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčia
Ne ką geresnė situacija ir nacionaliniu mastu autonomiškoje Lietuvos Evangelikų Liuteronų bažnyčioje. Ji yra žymiai konservatyvesnė nei Evangelikų Liuteronų bažnyčios daugelyje Vakarų Europos valstybių, kur moterų pastorystė įteisinta, pavyzdžiui, Nyderlanduose beveik prieš šimtmetį, 1926 metais, Danijoje - 1948, Vokietijoje - 1958, Švedijoje - 1960, Jungtinėse Valstijose - 1970 metais.
Lietuvos Evangelikų Liuteronų bendruomenėje moterys negali tapti pastorėmis ir dėl to negali būti bažnyčios vyskupų sinodo narėmis.
Tiesa, jos gali dalyvauti bažnyčios vadybiniuose reikaluose būdamos bažnyčios konsistorijos, kuri laikotarpiuose tarp sinodų priima svarbiausius bažnyčios gyvenimą liečiančius sprendimus, narėmis.
Gaila ir apmaudu, kad apie oficialią Katalikų Bažnyčios (ir Lietuvos Evangelikų Liuteronų) poziciją, pasisakančią už lyčių lygybę siaurąja ir plačiąja prasme, dvidešimt pirmojo amžiaus trečiajame dešimtmetyje tegalime pasvajoti. Progresas šioks toks yra, bet jis tikrai per lėtas…