Svajojate apie nuosavą namą, bet baiminatės didelių išlaidų? Architektas Audronis Vydžius pataria gerai pasverti savo galimybes: ar turite pakankamai pinigų geram sklypui ir namui?
Jeigu kylančios statybų kainos bei būsto kreditų palūkanos neatšaldė noro įsikurti nors nedideliame, bet nuosavame name, A. Vydžius pataria pradėti nuo... profesionalaus projektuotojo paieškų. Tik profesionalių projektuotojų ir architektų parengti dokumentai padės išvengti brangiai kainuojančių statybos klaidų. „Taupyti projekto sąskaita negalima“, - pabrėžė pašnekovas.
Architektas nemėgsta „ekonominio namo“ sąvokos. „Kas yra ekonominis namas? Tai pigus namas, - dėstė A. Vydžius. - Pigaus namo koncepcija egzistuoja nuo senų laikų: už pilių sienų įsikurdavo mediniai priemiesčiai, rusiškai vadinamos slobodkėmis. „Ekonominės klasės“ sąvoka, kaip ir laive arba lėktuve, reiškia, kad ne viskas ten gerai. Jeigu žmogus negali sau leisti pasistatyti gerą namą, tai tegu net nepradeda - verčiau tegu įsigyja butą.“
Architekto nuomone, jeigu prieš imdamiesi statybos žmonės neįvertins savo galimybių, aplink Vilnių įsikurs namų-vaiduoklių kvartalai. „Dabar žmonės vieni palikti kovoti su banku, kylančiomis kainomis, vieni prieš rangovą. Jie ir suformuos tuos rajonus-vaiduoklius, kuriuose taps gėda gyventi. Rinka persipildys pigių nebaigtų statyti ar įrengti namų neprestižinėse vietovėse. Štai kolektyviniuose soduose, kur nesutvarkyti komunikacijų klausimai, kyla vienas į kitą nepanašūs nameliai. Anksčiau ar vėliau, gyvenant be komunikacijų, užsiterš aplinka, ims sklisti dvokas. Tokioje vietoje gyventi bus ne tik neprestižiška, bet ir nesveika. Prieš imdamasis statyti sąlygiškai nebrangiame sodo sklype, žmogus turi nuspręsti, ar jis tikrai siekia tokio rezultato, ar verta investuoti?“ - retoriškai klausė architektas.
A. Vydžius žinomas kaip stilingų, elegantiškų namų projektų autorius. Akmens ir medžio apdaila išsiskiriantys, lietuviškas tradicijas atspindintys namai papuošė ne vieną miestą ir gyvenvietę. Šiuo metu architektas rengia naują projektų paketą - tai bus greitos statybos namai.
Kaip sutaupyti užsisakant SIP namą
Pigiau - namų grupė
„Ekonominės klasės automobiliai - tai serijinės gamybos automobiliai. Pagaminti vieną, išskirtinį, automobilį yra brangiau nei keletą tokių pačių. Taip ir su namais, - aiškino A. Vydžius. - Namo pigumą turi sąlygoti statybos technologijų pažanga. Tarkim, statybos bendrovė pastato ir įrengia didelę namų grupę. Tokie organizuotai statyti namai bus pigesni nei pavienio statytojo.“
Tokių kvartalų pliusai: vienas su kitu derantys panašaus stiliaus namai, sutvarkyta aplinka, nutiestos komunikacijos. Be to, kaimynystėje neįsikurs žemiausio socialinio sluoksnio atstovų, kurių kaimynystė ne visada maloni.
„Norintiems ekonominės klasės namo rekomenduočiau rinktis namą kartotinių namų gyvenvietėje, - sakė A. Vydžius. - Taip pirkėjas mažiau rizikuos. Juk iš karto galės apžiūrėti jau pastatytą statinį ir įsitikinti, ar jis jam tinka. Tačiau jokiu būdu neverta imti iš katalogo tipinio projekto ir mėginti jį perdirbti, pritaikant savo namui. Perdirbinėdami tokį projektą ir vėliau pagal jį statydami, žmonės tikrai nesutaupys. Gražiai ir patogiai gyventi yra kiekvieno mylinčio Tėvynę patrioto pareiga!“
Jei būsimas namo savininkas nori originalaus namo ir tipiniai projektai bei tokių namų gyvenvietės jo nevilioja, taupyti teks atsisakant nebūtinų patalpų. Ar reikia namui prieangio, pagalbinių patalpų, kur įrengti garažą?
„Mūsų klimato sąlygomis prieangis būtinas, - neabejoja A. Vydžius. - Jei durys atsiveria tiesiai į lauką, prarandama daug šilumos, taigi namo eksploatavimas tampa neekonomiškas. Dėl garažo: pigiausia išsiversti be jo, tačiau žiemą nukasti aplink automobilį sniegą, valyti apšalusius langus ir užvesti esant 25 laipsniams šalčio - menkas malonumas. Taigi net ekonominės klasės name garažas būtinas. Tik nereikėtų jo įrengti po namu. Požeminis garažas - tikrai ne taupus sprendimas. Į tokį garažą nepatogu įvažiuoti. Saugant įvažiavimo dangą nuo apledėjimo, gali tekti ją šildyti.“
Architektas nepataria taupyti pagalbinių patalpų sąskaita. Anot jo, į namą reikia žiūrėti ne svečio, o šeimininko akimis. Neįrengus sandėliuko, drabužinės ar kitos ūkinės patalpos, daiktai atsidurs spintose ir spintelėse. „Vargu ar šeimininką džiugins keliais kvadratiniais metrais didesnė svetainė, jeigu iš spintelių ant galvos kris jose vos telpantys daiktai“, - sakė A. Vydžius.
Tačiau balkonai, anot pašnekovo, individualiam namui nereikalingi. „Jei žmogus turi nuosavą sklypą, smagiausia laiką leisti ant žemės, o ne balkone“, - paaiškino architektas.
Virtuvę geriausia įrengti atskiroje patalpoje. „Virtuvė - tai vieta, kurioje gaminamas maistas, o ne demonstruojami baldai, - sakė A. Vydžius. - Įrengus virtuvę bendrojoje erdvėje, tektų įrengti papildomą galingą ventiliaciją. Be to, virtuvė - laikinos netvarkos zona. Ar tai tinka svetainei?“
Ekonominiams, tai yra nedideliems namams, architektas rekomenduotų įrengti vitrininius langus. „Tokie langai tarsi praplečia nedideles erdves, joms suteikia šviesos, o šeimininkams - teigiamą psichologinį poveikį“.
Butas ant žemės
Praėjusių metų rudenį du jauni architektai - šalia Vilniaus esančio Pašilių kvartalo autorius Tomas Lapė ir Živilė Putrimaitė („Studija lape“) - suprojektavo jaunai nedidelei šeimai skirtą namą. Netoli Vilniaus miesto ribos esančiuose Galgiuose statinys ėmė kilti pavasarį, o šiemet rudenį jau baigiami apdailos darbai. Užsakovai paprašė, kad namas būtų nedidelis, patogus ir be jokių kaprizų. Jie įsivaizdavo, kad erdvės bus išdėstytos kaip buto, tik ant nuosavos žemės.
„Teko ilgokai diskutuoti, kol šeimininkams įrodėme, kad namas privalo skirtis nuo buto. Iš pradžių šeimininkai prieštaravo nedidelei erdvei per du aukštus, mat tai šiek tiek sumažina naudingąjį plotą. Galiausiai pavyko rasti abiem pusėms priimtiną variantą. 180 kv. m. namas iš išorės atrodo kaip 150, o įėjus į vidų susidaro įspūdis, kad namas - 300 kv. m. Dabar šeimininkai džiaugiasi: į svečius užsukantys kaimynai tvirtina, kad namas didelis ir erdvus.
Daugelis lietuvių savo namų neįsivaizduoja be koridorinės sistemos. T. Lapė: „Užsakovai pabrėždavo, kad projektas būtų kuo racionalesnis, o kur įmanoma - sutaupyta, todėl planuodami namą naudingą plotą didinome nenaudingo ploto sąskaita. Taip name neliko koridorių, buvo sumažinti holai, iki mažiausio leistino dydžio susitraukė miegamieji. Vadovautasi logika: miegamasis - tai pernakvoti skirtas kambarys, todėl miegamųjų plotai - 15, 14 ir 14 kv. m (prabangaus namo miegamieji užimtų mažiausiai po 20 kv. m).
Kaip toks patalpų suplanavimas padeda taupyti užsakovų pinigus? T. Lapė atsakė, kad statybos kainą lemia bendras namo plotas, arba tūris. Kai labai sumažinamas nenaudingas plotas, jis tampa labai artimas bendrajam. Sąlygiškai nedideliame ekonominės klasės name pasiekta, kad pagrindinės erdvės atitiko aukštos klasės namams taikomus reikalavimus, o namas kainavo sąlygiškai nedaug.
Kad daiktai nesuvalgytų erdvės
Pirmąkart namą besistatantys kartais mėgina taupyti atsisakydami ūkinių patalpų arba sumažindami jų plotą. Lengvai atsisakęs koridorių, sumažinęs miegamuosius, architektas T. Lapė nemažino sandėliavimo patalpų, skalbyklos ir katilinės. „Jei nebus kur dėti ūkyje naudojamų daiktų, jie suvalgys naudingą erdvę“, - tokį sprendimą paaiškino architektas.
Pirmame aukšte įrengta svetainė, virtuvė, valgomasis, sanitarinis mazgas. Tambūras, holas ir nusirengimo vieta sutilpo į vieną 10 kv. m ploto patalpą. Šios erdvės visiškai pakanka, kad į namą įžengę šeimininkai ir jų svečiai laisvai persirengtų ir nesusirgtų klaustrofobija. Antrame aukšte įrengti trys miegamieji, dvi sanitarinės patalpos, nedidelė drabužinė ir 11 kv. m biblioteka, sujungta su bendrąja per du aukštus erdve. Katilinė ir skalbykla taip pat įrengtos pirmame aukšte.
T. Lapės nuomone, atsisakius rūsio buvo sutaupyta nemažai lėšų. „Namas į viršų pinga, tai yra mažėja statybos darbų kaštai, - sakė T. Lapė. - Tinkamai įrengti rūsį nepigu. Žemės darbai ir rūsio įrengimas laikomi pačiais brangiausiais, o požeminės patalpos - pačiomis prasčiausiomis. Jei įrengti patalpas žemėje yra brangiau nei tokio pat ploto pirmajame aukšte, ar verta daug investuoti į pagalbines patalpas?“
T. Lapė įsitikinęs, kad vieno aukšto namas, palyginti su tokio pat ploto dviejų aukštų namu, yra brangesnis. Architektas palygino du vienodo ploto - 180 kv. m - vieno ir dviejų aukštų namus. Kuo didesnį plotą sklype užima statinys, tuo daugiau pamatų jam reikia. Vieno aukšto name šilumos nuostoliai bus didesni, nes visų patalpų sienos bus išorinės. Perdangų su nešildoma palėpe plotas sudarys 180 kv. m, o šį plotą išdėsčius per du aukštus, pirmo aukšto lubos bus šiltos ir šio aukšto šildymo šaltinio skleidžiama šiluma per laiptus arba susisiekiančias erdves kils į antrą aukštą. Dviejų aukštų namo stogo plotas mažesnis, taigi ir šilumos nuostoliai mažesni nei tokios pat kvadratūros vienaukščiame. 180 kv. m ploto vieno aukšto name sunku racionaliai suplanuoti patalpas, atsiranda daug nenaudingo ploto, nes susisiekimui tarp toli viena nuo kitos esančių patalpų reikia koridorių. Įrengti vieno aukšto namo stogą yra brangiau, nes reikia daugiau ir ilgesnių medinių konstrukcijų, o naudojant trumpas gegnes palėpės patalpos bus žemos ir nefunkcionalios (A. Vydžius yra vieno aukšto namų šalininkas ir kolegai pritaria tik dėl to, kad dviejų aukštų namas šiltesnis, taigi taupesnis eksploatuoti).
Svarbiausias - architektas?
T. Lapė užsakovams pasiūlė namą apdailinti klinkerio plytomis. „Klinkeris - brangi, bet amžina medžiaga, - sakė architektas. - Šeimininkai apdailai pasirinko pigesnį variantą - tinką. Sienos apšiltintos akmens vata. Apšiltinti akmens vata brangiau nei polistireniniu putplasčiu, tačiau pastarasis mažiau atsparus mechaniniams pažeidimams. Šeimininkai namą statė ūkio būdu. Ar taip statant nenukenčia darbo kokybė ir ar tai ekonomiška, T. Lapė patarė klausti šeimininkų.
Namo savininkas ponas Anicetas pakomentavo, kad namą statė sau, o ne parduoti. „Todėl sienoms pasirinkome tradicines, laiko patikrintas medžiagas - skylėtas keramines plytas. Fasado apdailos pasirinkimą taip pat lėmė finansiniai skaičiavimai. Pasirinkome ne apdailos plytas, o tinkuotą fasadą, nes kainos skirtumas - apie 30 proc., o tinkuoto namo išvaizda tikrai ne prastesnė. Ar statyti namą ūkio būdu, negaliu vienareikšmiai atsakyti. Jeigu finansinės galimybės nedidelės, o žmogus turi šiokį tokį supratimą apie statybą, galima statyti ir pigesniuoju - ūkio būdu. Tuomet labai praverčia architekto patarimai. Geras architektas - labai svarbi sėkmingo statybų proceso sąlyga. O mūsų architektas toks ir yra“.
Plačiai paplitusi nuomonė, kad namo pastatymo kaina priklauso tik nuo namo bendrojo ploto išreikšto kvadratiniais metrais. Tai yra klaidinga nuostata, nes namo bendrasis plotas yra tik vienas faktorius, kuris įtakoja bendrą namo statybos kainą.
Planuojant namo statybos biudžetą rekomenduojame prie gautos sąmatos pridėti bent 10 proc.
Alternatyvūs būstai: kotedžai ir dvibučiai namai
Jei vis dar svarstote apie nuosavą namą, bet baiminatės didelių išlaidų, verta pasidomėti alternatyviais būstais, tokiais kaip kotedžai ir dvibučiai namai.
Kotedžas - puikus pasirinkimas tiems, kurie nori gyventi šalia gamtos, turėti nuosavą kiemą ir mėgautis ramybe. Kotedžai yra ekonomiški, todėl puikiai tiks ne tik vienišam asmeniui, bet ir šeimai su vaikais. Kotedžus saugo automatiniai vartai, o kiekvienam kotedžui yra skirtos 2 parkingo vietos.
Dvibučiai namai - tai puikus pasirinkimas tiems, kurie nori gyventi šalia, tačiau turėti šiek tiek privatumo. Dvibučių namų projektai dažnai būna nedideli, tačiau erdvūs. Dvibučiai namai turi didelę terasą, kuri yra sujungta su bendru kiemu, todėl čia galima džiaugtis ir namo privalumais, ir kaimynų draugija. Be to, dvibučiai namai yra ekonomiški, modernūs ir šiuolaikiški, todėl ateityje bus lengva parduoti.
| Namo tipas | Bendras plotas (kv.m) | Aukštų skaičius | Ypatybės |
|---|---|---|---|
| Vienbutis namas | 219 | 2 | Didelė terasa, nuosavas kiemas, ekologiškos medžiagos |
| Kotedžas | 97,5 | - | 2 parkingo vietos, automatiniai vartai |
| Dvibutis namas (vienam butui) | 82,8 | - | Ekonomiškas, modernus, terasa sujungta su bendru kiemu |
Šiuolaikiško namo projektas
Lino Mockaus sodyba Lapėse: gamtos ir žmogaus harmonija
Rasa ir Linas Mockai anksčiau gyveno mokyklos daugiabutyje. Gyvendama daugiabutyje Mockų šeima grožėtis gamta važiuodavo į miškus, atokesnes apylinkes. „Bendrom jėgom sukrapštėme pinigėlių ir nusipirkome seną palaikę sodybėlę miestelio centre, netoli seniūnijos, - pasakoja Linas. - Tikėjomės susiremontuoti. Bet kai apžiūrėjo statybas išmanantys giminaičiai, paaiškėjo, jog remontuoti nėra ko.
Statybų ėmėsi visa šeima. Labai daug dirbo patys. Padėjo Lino brolis, pusbrolis, draugai, žentas, tačiau kai kuriems specifiniams darbams teko kviestis specialistus. Per penkerius metus pastatė ir įrengė naujus namus. Tuo metu, kai vyko statybos, Mockai dėl laiko stokos turėjo atsisakyti savo pomėgių.
Dabar abu su žmona Rasa, dirbančia slaugytoja Kelmės ligoninėje, žaidžia petankę. Senose sodyboje išlikusiose liepose ir pačių Mockų pasodintuose medžiuose apstu giesmininkų. Jiems šeimininkas įkėlė 16 savo sumeistrautų inkilų. O Lino knygų lentynoje didelę dalį užima leidiniai apie gamtą ir gyvūnus. Pasitelkdamas knygas ir internetą Linas studijuoja savo sodybos fauną.
Panašiai sodybos šeimininkas stebi ir paukščius, kurių jo sodyboje gyvena apie dvidešimt rūšių. Žvirblius, varnėnus, genius ar šikšnosparnius pažįsta nuo vaikystės. Bet norėdamas atpažinti kai kuriuos kitus Linas turi paplušėti prie knygų. Pastudijavęs nustatė, kad sodybos teritorijoje gyvena cvilikai ir čivyliai.
O genys savaip prisidėjo ir prie namelio statybos. „Namo apdailoje išskaptavo skylę. Užtaisau. Kitą dieną ir vėl tas pats, - pasakoja Linas. - Pasidarė sau inkilą. Nusibodo su geniu lenktyniauti. Palikau.
Mockų šeimyna stebisi, jog į miestelio centre esančią jų sodybą drįsta ateiti tiek laukinių gyvūnų. Dar tuomet, kai statė namą, Lino darbą stebėjo kiškis. Vakarais į žaliąją veją ateina ežiai - poromis ir po vieną. Prakasa duobutes ir ieško grambuolių. Jiems tai delikatesas. Grambuolius mėgsta ir barsukai.
Pastebėjęs, kad darže kažkas iškasa duobes, Linas įtaisė vaizdo kamerą. Rytą mato, jog naktimis į sodybą atslenka lapė. O žiemą į sodybą buvo atėjusi stirna. Naršė po komposto dėžę ieškodama maisto. Bet, pamačiusi šeimininką, išsigando peršoko tvorą ir nubėgo į kaimynų teritoriją.