Daugiabučiai namai yra neatsiejama daugelio Lietuvos miestų dalis. Šiame straipsnyje panagrinėsime daugiabučių namų anatomiją, apimdami teisinius, architektūrinius ir socialinius aspektus.
Teisiniai Aspektai
Svarbu atkreipti dėmesį į pagrindinius terminus:
- Statinys - bendrasis terminas, vartojamas apibrėžti visa tai, kas sukuriama statybos darbais, naudojant statybos produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme.
- Pastatas - stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, pramonės, komercijos, kultūros, transporto ir kt.
Teisės Aktai
Šiame kontekste svarbūs šie teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.
- Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas.
- Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:1996 "Statinių priėmimo naudoti tvarka".
Pastatų priėmimo naudoti aktuose įrašomi jų kadastro duomenų bylose nurodyti plotai ir tūriai, išmatuoti ir suskaičiuoti prieš pastato (jo dalies) priėmimą naudoti.
Plotų ir Tūrių Skaičiavimas
Šiame reglamente pateiktos pagrindinės pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo nuostatos. Pastatų priėmimo naudoti aktuose įrašomi jų kadastro duomenų bylose nurodyti plotai ir tūriai, išmatuoti ir suskaičiuoti prieš pastato (jo dalies) priėmimą naudoti.
Pastato antžeminė dalis yra viršutinė pastato dalis nuo pirmojo aukšto grindų paviršiaus (nulinės altitudės) iki pastato aukščiausios konstrukcijos (neskaitant dūmtraukių, vėdinimo šachtų, antenų, žaibosaugos stiebų) viršaus. Baseinų, technologinių duobių ir kitų erdvių, esančių žemiau rūsio (pusrūsio) grindų paviršiaus, tūris (pagal šių erdvių sienų išorės matmenis) įskaičiuojamas į pastato požeminės dalies tūrį. Iš pastato fasadų plokštumų neišsikišančių lodžų ir kitų nišų tūris iš antžeminės dalies tūrio neatimamas, o iš fasadų plokštumų išsikišančių architektūrinių detalių tūris nepridedamas.
Naudingas Plotas: Kas Įeina?
Būsto naudingasis plotas - tai bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ar kitų pagalbinių patalpų) grindų plotas.
Nėra svarbu, kokios paskirties plotą užima savininkas pastate - ar tai butas, ar sandėliukas, ar garažas, nesvarbu, ar dažnai naudojama, ar retai... Naujos statybos namuose visos kitos patalpos, tokios kaip sandėliukai ar garažai, įprastai būna įregistruotos atskiru unikaliu numeriu, būna nurodytas tų patalpų plotas ir jos būna valdomos nuosavybės teise.
Gyventojų Nuomonės ir Mokesčių Skaičiavimas
Mūsų namo visi mokesčiai (už suteiktas paslaugas bei priežiūrą, atlyginimui apmokėti) paskirstomi proporcingai kiekvieno savininko daliai (pagal naudingąjį plotą), pagal Civilinį kodeksą 4.82 str. Namo rūsyje yra įrengti sandėliukai, kurių plotas yra skirtingas. Sandėliukų plotas yra nuo 2,3 kv.m iki 11 kv.
Privalomas visų mokesčių skaičiavimas pagal buto plotą piktina daugiabučių namų gyventojus. Jų manymu, bent už kai kurias paslaugas: laiptinės remontą, jos durų ar langų keitimą turėtų būti leidžiama mokėti kiekvienam butui po lygiai.
Pavyzdžiui, vienos uostamiesčio devynių aukštų namo laiptinės, kurioje yra 36 butai, gyventojai apsisprendė pagerinti gyvenimo sąlygas. Remontas gyventojams atsieitų apie 3,2 tūkst. eurų. Tokiu principu buvo paskirstytos išlaidos už laiptinės durų pakeitimą. Tam pritarė beveik visi savininkai.
Vis dėlto klaipėdietė vylėsi, kad šią problemą pavyks išspręsti ir laiptinės remontas prasidės. Ji pabrėžė, kad su šia problema susiduria ne tik jų namas.
Pasak R.Uznienės, taip pat negalima visiems savininkams skaičiuoti mokestį už laiptinės remontą gyventojams pagal butą, o vienai - pagal buto plotą. Reikia 100 proc. R.Uznienė atkreipė dėmesį, jog neretai mažų butų savininkai sutinka su tokia mokesčio skaičiavimo tvarka, nes patiria didesnių butų, kurių yra daugiau, spaudimą.
Dažniausiai tuo skundžiasi asmenys, kurie trijų ar keturių kambarių bute gyvena dviese. Pastarieji atkreipia dėmesį, kad vieno ar dviejų kambarių bute gyvena daugiau žmonių, o mokėti turi mažiau.
Svarbūs Aspektai Projektuojant Daugiabučius
Projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, bent vienas kambarys bute turi būti ne mažesnis kaip 16 kvad. m, bendras vonios ir tualeto plotas - ne mažesnis kaip 4 kvad. m , o vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 14 kvad. Kiekviename daugiabučiame name turi būti suprojektuoti žmonėms su negalia skirti butai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. visų butų. Šis reikalavimas taikomas tiems namams, kurie yra ne toliau kaip 500 m kelio pėsčiomis iki viešojo transporto stotelių. Pastatuose be lifto butai žmonėms su negalia turi būti planuojami pirmajame aukšte.
Nauji daugiabučiai iš esmės skiriasi nuo senųjų energiniu naudingumu. Nuo 2014 m. jau visi Lietuvoje naujai statomi pastatai turi atitikti B energinio naudingumo klasę, o nuo 2016 m. - ne žemesnę kaip A klasę.
| Klasė | Reikalavimai |
|---|---|
| B klasė | Nuo 2014 m. |
| A klasė | Nuo 2016 m. |
A Brazas apie daugiabučių namų renovaciją_2023
Architektūriniai Sprendimai ir Inovacijos
Įprasta, kad sovietinių metų gyvenamųjų namų statyba glaudžiausiai asocijuojasi su industriniu būdu gaminamų surenkamų gelžbetonio plokščių namais, kuriais ir buvo masiškai užstatinėjami gyvenamieji rajonai. Mūriniai ar mišrios konstrukcijos daugiabučiai namai sudaro mažesniąją masinės statybos dalį. Tuo tarpu pavieniai sovietinės daugiabutės gyvenamosios statybos pavyzdžiai siejasi su konstruktyvinėmis arba vidinių pastato erdvių inovacijomis, o tokie pastatai vadinti eksperimentiniais.
Eksperimentiniuose namuose buvo išbandomos ir konstruktyvinės inovacijos. Šią grupę geriausiai iliustruoja monolitinio gelžbetonio pastatai. Būtent su šia medžiaga, suteikusia daugiau galimybių architektams ir konstruktoriams projektuoti kitokius pastatus, eksperimentuota siekiant tipinių stambiaplokščių daugiabučių namų monotoniją rajonuose paįvairinti aukštais, įdomesnės architektūros namais.
Naudojant monolitinio gelžbetonio konstrukcijas Vilniuje pastatyta apie devyniasdešimt daugiabučių namų ir nuo pat statybos pradžios juos imta vadinti monolitais. Jais ir prasidėsime demonstracinį daugiabučio „skrodimą“.
Pašilaičių Mikrorajono Pavyzdys
Iš monolitinio gelžbetonio statyti ne vien daugiabučiai bokštai, bet ir žemesni daugiasekciniai ekraniniai namai ar daugiabučių kompleksai. To pavyzdys - Pašilaičių IV mikrorajonas (tarp Pašilaičių, Gabijos ir Ukmergės g.), kuriame įgyvendinta nemažai naujovių. Architektai Aida Lėckienė, Irena Maknienė, Danas Ruseckas
Viena iš jų - namų statymas perimetriniu principu siekiant atgaivinti senojo miesto erdvių tradiciją ir formuoti jaukius, uždarus vidinius kiemus. Tai buvo naujovė sovietinėje urbanistikoje, kur remtasi laisvojo planavimo principu - tai yra erdvėje laisvai išdėstyti pastatus, kurie neformuojama aiškias ribas turinčios erdvės. Pašilaičių IV mikrorajoną sudaro penki kvartaliukai, kurių kiekvienas formuojamas iš keturių monolitinių daugiabučių namų kompleksų.
Urbanistiniu požiūriu projektuotojams svarbu buvo atskirti įvairaus aktyvumo erdves- vidiniai uždari kiemai yra ramūs, skirti vaikams ir seneliams, tuo tarpu kvartalo viduryje, tarp keturių kompleksų, formuojamos aktyvaus žaidimo aikštelės paaugliams. Kiemus jungia pėsčiųjų alėjos ir skersgatviai. Kuriant šiuos kvartalus vadovautasi moto „Mūsų kiemas“ ir tikėta, kad toks tradicinių erdvių atgaivinimas turėtų paskatinti namo gyventojus telktis į bendruomenes, draugiškiau bendrauti.
tags: #daugiabucio #anatomija #birzelio #23