Sovietinė architektūra ir šiandien yra kritikuojama dėl pilkumo ir nepatogumo.
Apgyvendinimas miestuose visoje Sovietų Sąjungoje buvo kuriamas pagal tuos pačius blokinių namų brėžinius.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kuo išsiskyrė Vilniaus mikrorajonai, ypač Žirmūnai, ir kokios šiuolaikinės tendencijos vyrauja būsto rinkoje.
Vilniaus panorama. Šaltinis: Vikipedija
Sovietmečio architektūra Vilniuje
Gyvenamųjų rajonų statybos buvo viena pagrindinių temų sovietmečio žiniasklaidoje.
Statybų vaizdais buvo kuriamas palankus vaizdas apie sovietinės buities gerinimą, režimo rūpinimąsi žmonėmis.
7 ir 8-ojo dešimtmečio okupuotoje Lietuvoje vaizdinių apie pasiekimus daugėjo.
Filmuose buvo kuriama iliuzija apie gerėjančią gyvenimo kokybę, pilnas parduotuves ir bendrąją gerovę.
Televizija stengėsi užfiksuoti kylančius daugiabučių rajonus, sekti kuo šviesesnes pasakas apie socialistinę ateitį.
Tokie vaizdiniai taip pat buvo vienas iš šaltojo karo frontų.
Vietoj „amerikietiškosios svajonės“, radosi sovietinis jos atitikmuo.
Ir, žinoma, filmai primindavo veikiau reklaminius NT projektų siužetus.
Leiskitės į kelionę po sovietinį Vilnių
Vienas pirmųjų stambių Vilniaus projektų, Žirmūnai, net ir tuometinės televizijos eteryje buvo kritikuotas kaip nepatogus, valgyklų ar restoranų stokojantis rajonas.
Seriale „Petraičių šeimoje“ net buvo akcentuota prasta butų kokybė ir statybinis brokas, o 7 dešimtmetyje artimiausia parduotuvė, neva, buvo Antakalnyje.
Lazdynų atveju broko taip pat pasitaikė.
Filme įgarsinta ir to meto kritika, kuri naujiems gyvenamųjų rajonų projektams skambėdavo ne taip ir retai.
Tačiau, kaip bruka filmo sumanytojai, Lazdynai yra visiškai kitokie - patogesni, kitoniškesni, gamtoje, su 176 namais, darželiais ir visu buitinio aptarnavimo kompleksu.
Filme fiksuojami vaizdai veikiau primena ne pilką sovietinę kasdienybę, o amerikietiškąją svajonę.
„Dirbu „Aušros“ fabrike, man komitetas išskyrė 4 kambarių butą. Iš pradžių buvau labai nepatenkinta, kad purvas ir toli bus nuo centro, vargas bus su mažais vaikais. Bet pagyvenome ir viskas pasirodė kitaip. Mokykla vietoje, matau pro langą ir krautuvė, ir poliklinika, ir buitinis pora minučių kelio“, - sakė naujakurė.
Architektai už Lazdynų mikrorajoną 1974 m. buvo apdovanoti aukščiausiu įvertinimo - Lenino premija.
Ir nors Lazdynai kaip rajonas iš tiesų buvo vertinami, tačiau tai buvo vienintelis bent kiek sėkmingas projektas Vilniuje.
„Lazdynų pavyzdyje visgi galima įžvelgti paradoksą: projektuotas ir statytas kaip mėginimas apeiti ir patobulinti biurokratinę centrinio planavimo ir gamybos sistemą, rajonas ne tik sulaukė sąjunginio pripažinimo, bet ir buvo sumaniai panaudotas kaip sovietinės architektūros laimėjimų propagandos įrankis.
Šiuolaikinės būsto tendencijos Vilniuje
Ir vystytojai, ir bankai sutinka, kad dažniausiai žmonės, pirkdami pirmą butą, jam skiria nuo 70 iki 100 tūkst. eurų.
Tačiau įdomu, kokį NT sostinėje, Vilniuje, galima įsigyti, turint tokį biudžetą?
Pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad naujos statybos butų kainos Vilniuje prasideda nuo 1350 Eurų/kv. m su daline apdaila.
Norint įsigyti butą su vidutine ar visa apdaila, prie šios sumos reikėtų pridėti dar bent 300 Eur/kv. m.
NT bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas sako, kad nepriklausomai nuo kainos diapazono, naujos statybos būsto pirkėjas visada gali rinktis tarp dviejų parametrų: buto dydžio ir jo vietos.
„Kuo mažesnė kaina, tuo, suprantama, ir vietos, ir ploto diapazonas siauresnis. Pavyzdžiui, 70 tūkst. eurų leidžia nusipirkti nedidelį vieno kambario butą centrinėje miesto dalyje, <...> pusantro kambario galima nusipirki Šnipiškėse, šiaurinėje Žvėryno dalyje, Žirmūnuose arčiau Neries upės, ir kuo toliau tolstama nuo šių vietų, kurios šiuo metu yra pačios brangiausios, tuo didesnį būstą galėtų įsigyti pirkėjas“, - aiškina ekspertas.
Pasak pašnekovo, Viršuliškėse, Pašilaičiuose, Pilaitėje, Naujininkuose, Santariškių apylinkėse už 70 tūkst. eurų ar kiek daugiau jau galima įsigyti dviejų kambarių butą.
Tačiau NT analitikas priduria, kad būsto pasirinkimas už tokią sumą yra ribotas, todėl pirkėjui lengva užkibti ant pardavėjo, siūlančio ne gyvenamosios paskirties patalpas kaip butą už mažą kainą, kabliuko.
„Gali būti siūloma nebūtinai gyvenamosios paskirties būstai. Reikėtų atkreipti dėmesį, ar tai nėra viešbučio, poilsio paskirties apartamentai. Kalbant apie Naujamiesčio pietinę pusę, tai gali būti siūlomi loftai, kūrybinės dirbtuvės, kurių paskirtis yra gamybos“, - akcentuoja T. Kvainickas.
Jeigu pirkėjas naujam būstui gali skirti 100 tūkst. eurų, tai reiškia, kad bet kurioje Vilniaus vietoje jis gali įsigyti dar mažiausiai vieną papildomą kambarį.
„Senamiestyje, Žvėryne, Naujamiestyje, Užupyje pirkėjas jau galėtų įsigyti pusantro ar dviejų kambarių butą, tačiau vis dar labai mažo ploto. Tuo tarpu kuo toliau į periferiją, tas butas būtų vis didesnis. Pigiausi butai, naujos statybos, su daline apdaila, galėtų kainuoti 1200-1300 eurų už kv.m, tai 60 kv.m periferiniame mikrorajone pirkėjui tikrai pavyktų įsigyti“, - vardija T. Kvainickas.
Pašnekovas ragina nepamiršti, kad šios dvi sumos yra populiaros ir antrinėje būsto rinkoje.
Kadangi tie butai parduodami jau su apdaila, jų skaidymas pagal vietą tampa sudėtingesnis.
Pasak NT analitiko, net gerose vietose senesnių, mažiau patrauklių daugiabučių, nepatraukliai išplanuotų butų, kurie būtų įperkami bet kuriame kainos diapazone, perkama mažiau.
Pasak T. Kvainicko, svarbus veiksnys buto kainai tampa jo išplanavimas.
Maža būsto kaina reiškia, kad jis turi mažiau patrauklias savybes nei didesnis arba tiesiog yra prasčiau išplanuotas.
„Būstas gali būti siūlomas pailgos formos, bet įėjimas yra stačiakampio siaurosios kraštinės pabaigoje, tai išplanavimas yra pakankamai sudėtingas, gali būti langai į šiaurinę pusę, vaizdas pro langą gali būti prastesnis. Tačiau paprastai orientuojamasi į plotą ir vietą“, - pažymi ekspertas.
Kai kurie vystytojai pirkėjams siūlo jau įrengtus naujos statybos butus, kuriuose trūksta tik minkštųjų baldų.
Tomas Sovijus Kvainickas sako, kad tokiais atvejais buto kaina priklauso nuo jo įrengimo ir ploto.
„Priklauso nuo vystytojo, įrengimo lygio. Turbūt mažiau nei 250 Eur/kv.m vystytojai neskiria apdailai, ta kaina gali didėti priklausomai nuo individualių poreikių. Tai įvertinus, kad bendra kaina tiek pakyla, savaime suprantama, kad iškart tokiu atveju mažėja būsto plotas. Tai jeigu su daline apdaila galima įsigyti, sakykime, 60 kv.m butą, su pilna apdaila - 50 kv.m ar pan. Kita vertus, tokio būsto įsigijimas gali būti paprastesnis, jeigu žmogus perka butą, imdamas paskolą iš banko“, - paaiškina NT ekspertas.
Butų kainų ir ploto santykio lentelė
Ši lentelė apibendrina, ką galima įsigyti už skirtingas sumas Vilniaus NT rinkoje:
| Biudžetas | Vieta | Plotas ir kambarių skaičius | Apdaila |
|---|---|---|---|
| 70,000 EUR | Centras | Nedidelis 1 kambario butas | Dalinė |
| 70,000 EUR | Šnipiškės, Žvėrynas, Žirmūnai | 1.5 kambario butas | Dalinė |
| 70,000 EUR | Viršuliškės, Pašilaičiai, Pilaitė | 2 kambarių butas | Dalinė |
| 100,000 EUR | Senamiestis, Žvėrynas, Naujamiestis | 1.5 - 2 kambarių butas | Mažas plotas |
| 100,000 EUR | Periferija | Didesnis butas | Dalinė |
Vilniaus mikrorajonų išsidėstymas. Šaltinis: Aruodas.lt
Tie, kas nori įsigyti naujos statybos dviejų kambarių būstą už 70 tūkst. eurų, turėtų daugiau dėmesio skirti periferiniams Vilniaus rajonams.
NT vystymo bendrovės „Eika“ Pardavimų vadovas Justinas Šavelskis praveria buto Pilaitėje duris.
Pasak pašnekovo, už 70 tūkst. eurų galima įsigyti 44 kv.m, dviejų kambarių, butą su daline apdaila.
„Kaina šiek tiek svyruoja nuo aukšto, bet tai yra dviejų kambarių būstas su daline apdaila, į kurią įeina išlyginamasis grindų sluoksnis, pertvaros tarp kambarių, šildymo sistema su sumontuotais radiatoriais, vėdinimas. Visur yra išvedžiota elektros instaliacija ir apšvietimas. Tai tokiame bute jau galima glaistyti sienas, jas dažyti, dėti grindų dangą, lubas, santechniką ir montuoti virtuvės baldus“, - vardija pašnekovas.
Alternatyva tokiai kainai arčiau centro galėtų būti kur kas mažesnis butas taip pat su daline apdaila: „Už 70 tūkst. eurų būtų galima įsigyti apie 25 kv.m butą, pusantro kambario.“
Taip pat už 70 tūkst. eurų, J. Šavelskio teigimu, galima įsigyti ir mažesnį būstą, tačiau jau su pilnai atlikta apdaila.
Patiems pirkėjams telieka išsirinkti minkštuosius baldus.
„Už tą pačią sumą būtų galima įsigyti pusantro kambario būstą, apie 33 kv.m, tačiau jau su pilnai atlikta apdaila, virtuvės baldais, buitine technika“, - vardija pašnekovas.
J. Šavelskis priduria, kad sudarant butų kainodarą, vertinami penki pagrindiniai elementai: plotas, išplanavimas ir papildomos erdvės, aukštas, vaizdas pro langus.
Turint galimybę būstui skirti ir 100 tūkst. eurų, pasak J. Šavelskio, labiau nuo miesto centro nutolusiuose mikrorajonuose galima įsigyti vidutinį trijų kambarių butą, kurį dar reikės įsirengti.
Taip pat turint tą pačią sumą galima įsigyti butą arčiau miesto centro, tačiau jis bus mažesnio ploto.
„Už 100 tūkst. eurų galima įsigyti trijų kambarių, 65 kv.m, butą Pilaitėje su daline apdaila. Tokie butai jau dažniau skirti tiems pirkėjams, kurie turi vaikų. <...> Tie, kurie nori gyventi centrinėje miesto dalyje, už 100 tūkst. eurų galėtų įsigyti kur kas mažesnį, pusantro-dviejų kambarių butą, tarp 35 ir 45 kv. m“, - sako pašnekovas.
Ką dar galima nuveikti su 100 tūkst. eurų? Įsigyti dviejų kambarių butą toliau nuo miesto centro, kuris jau bus įrengtas. Patiems reikės nusipirkti tik minkštuosius baldus.