Vilnius, kaip ir kiti Lietuvos miestai, susiduria su daugiabučių namų atnaujinimo iššūkiais. Svarbu užtikrinti, kad gyventojai gyventų komfortabiliuose, saugiuose ir energiškai efektyviuose būstuose. Šiame straipsnyje apžvelgiama daugiabučių namų renovacijos statistika Vilniuje, valstybės parama, gyventojų patirtis ir naujos technologijos, leidžiančios efektyviau atnaujinti senus pastatus.
Valstybės parama ir finansavimas
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia daugiabučių namų gyventojus apsispręsti ir pasinaudoti valstybės parama pastatų atnaujinimui. Šiuo metu galiojančiam kvietimui skirta 165 mln. eurų, tačiau dar likę 32 mln. eurų nepanaudotų lėšų. Paramos priemonė finansuojama iš Modernizavimo fondo.
APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra) teigia, kad šiuo metu galiojantis kvietimas daugiabučių namų renovacijai siekiant B ir aukštesnės energinės klasės naudojant įprastinę arba atnaujinimo skydais technologiją jau sulaukė 24 paraiškų 28,3 mln. eurų sumai. Net 19 iš 24 planuojamų renovuoti daugiabučių numatyta diegti saulės elektrines, saulės kolektorius arba šilumos siurblius.
Valstybės parama skiriama projektui parengti, projekto įgyvendinimui administruoti, statybos techninei priežiūrai ir energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Parama apskaičiuojama ir teikiama pagal fiksuotus atnaujinto daugiabučio namo naudingojo ploto kvadratinio metro įkainius. Parama energinį efektyvumą didinantiems darbams siekia nuo 20 iki 30 proc.
Kvietimas galioja iki spalio 1 d. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Paramos priemonės
- Projektų rengimas
- Projekto įgyvendinimo administravimas
- Statybos techninė priežiūra
- Energinį efektyvumą didinančios priemonės
Renovacijos nauda gyventojams
Kaip teigia „Atnaujinkime miestą“ direktorė Eglė Randytė, jos vadovaujama įstaiga vienu metu administruoja kelias dešimtis renovacijos projektų. „Pagrindinis mūsų tikslas - užtikrinti, kad vilniečiai džiaugtųsi atnaujintais savo namais: gyventų komfortabiliau, saugiau, pajustų ir sąskaitų už šildymą sumažėjimą.
Gyventojai, kurie nori renovuoti savo seną daugiabutį, gali ne tik atnaujinti stogą, langus, sienas, šildymo sistemą, pasirinkti kitas energinio efektyvumo didinimo priemones, bet ir rūsius pritaikyti priedangoms. Kompensuojamos ir kitos priemonės, gerinančios pastato estetinę išvaizdą, architektūrą, užtikrinančios patogumą ir komfortą - balkonų langų ir durų angų didinimas, balkonų išplėtimas, naujų įrengimas, dviračių saugyklos.
Pasak G. Burbienės, šių metų daugiabučių renovacijos tempai džiugina: nuo metų pradžios baigti renovuoti 96 daugiabučiai (I ketvirtį-90). Palyginus 2024 m. I ketvirtį buvo baigti tik 62 daugiabučiai, 30 proc. mažiau nei šiemet.
A. Aleksandravičiūtė, vilnietė, muzikos pedagogė, stebisi: „Nesuprantu, kaip XXI amžiuje galima nesirūpinti namu, kuriame gyveni“. Aktyvi moteris skyrė daug laiko ir energijos, kad kaimynai susivienytų ir ryžtųsi renovacijai.
Paklausta, kokius tris pagrindinius argumentus už renovaciją ji pateiktų kitiems, A. Aleksandravičiūtė ilgai negalvoja: „Svarbu, kad renovuojant visi svarbūs darbai padaromi vienu ypu. Taip, tenka pagyventi su šiokiais tokiais nepatogumais, bet galima justi, kad darbai sustyguoti, o administratorius tikrina, kaip viskas atliekama. Antras dalykas - gali iškart pajusti komfortą, mes tą jautėme jau praėjusią žiemą - savo namuose nebešalome.
Pasak „Atnaujinkime miestą“ projektų vadovo Edgaro Prokopovičiaus, renovuojant daugiabutį buvo visiškai pakeista viso namo šildymo sistema - taip siekta pakelti energetinę klasę, o efektą gyventojai pajuto jau pirmąją žiemą. Taip pat keistos ir kanalizacijos, šalto bei karšto vandens vamzdynų sistemos.
Pagrindiniai renovacijos privalumai:
- Visi svarbūs darbai atliekami vienu metu
- Komfortas ir šiluma jau pirmąją žiemą
- Sąskaitų už šildymą sumažėjimas
- Pastato estetinės išvaizdos pagerėjimas
Inovatyvūs renovacijos sprendimai
Šiame kvietime galima rintis inovatyvią pastatų atnaujinimo skydais technologiją, kuri ne tik padidina jų energinį efektyvumą, sumažina šildymo išlaidas, bet ir žymiai pagreitina renovacijos procesą, nes sumažėja darbų apimtis, naudojant skydus, renovacija gali vykti bet kuriuo metų laiku. Skydinė renovacija yra pats žaliausias renovacijos metodas: palyginus su tradicine renovacija „užrakina“ žymiai daugiau CO2, mažina statybų sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir taip reikšmingai prisideda prie klimato kaitos stabdymo. Renovuojant skydais didelė dalis darbų atliekama gamykloje, kur energija naudojama efektyviau, susidaro mažiau atliekų. Be to, skydai gaminami iš tvarių medžiagų, jų sudėtyje yra 15 proc.
Pagrindinė kvietimo sąlyga - atnaujinus daugiabutį, pasiekti ne mažesnę kaip B pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc.
Žmonės gailisi, kad ant savo namų įsirengė saulės baterijas!
Jeigu vis dar kyla klausimų ar abejonių, trūksta informacijos, verta atsiversti APVA parengtą naują Renovacijos vadovą būsto savininkams - interaktyvų pagalbininką gyventojams, kuriame galima rasti atsakymus apie daugiabučių namų atnaujinimą.
Statistika ir regioniniai skirtumai
Pagal rengiamų investicijų projektų skaičių pirmauja didieji miestai - Vilnius ir Vilniaus rajonas (daugiau negu 100 projektų) bei Kaunas ir Kauno rajonas (taip pat daugiau negu 100 projektų).
Daugiausia paraiškų sulaukta iš Telšių - 6, iš Vilniaus miesto - 7, Kauno miesto ir Kauno rajono - 5, Ukmergės - 3.
Paraiškų skaičius pagal miestus:
| Miestas | Paraiškų skaičius |
|---|---|
| Telšiai | 6 |
| Vilnius | 7 |
| Kaunas ir Kauno rajonas | 5 |
| Ukmergė | 3 |
tags: #kiek #vilniui #renovuuota #daugiabuciu #namu