Kaimo turizmas Lietuvoje išgyvena įvairius etapus, o statistiniai duomenys atspindi šio sektoriaus pokyčius. Šiame straipsnyje apžvelgsime kaimo turizmo sodybų skaičiaus statistiką savivaldybėse, remiantis pastarųjų metų duomenimis.
Lietuvos apskritys
Kaimo Turizmo Sodybų Skaičiaus Pokyčiai
Pastaraisiais metais veikiančių kaimo turizmo sodybų skaičius išliko beveik nepakitęs. Tačiau, pirmą kartą per pastaruosius 15 metų, kaimo turizmo sodybų skaičius Lietuvoje pradėjo mažėti. Pirmą kartą šio sektoriaus istorijoje sumažėjo kaimo turizmo sodybų skaičius. Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. šalyje buvo 605 sodybos, kai 2011-aisiais - dešimčia daugiau.
Poilsiautojų Srautai ir Apskritys
2010 m., palyginti su 2009 m., kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 7,3 procento mažiau poilsiautojų, iš jų - 1,6 procento mažiau Lietuvos gyventojų ir 52 procentais mažiau užsieniečių. Daugiausia poilsiautojų sulaukė Vilniaus (45,7 tūkst., arba 20,1 proc.), Kauno (41,8 tūkst., arba 18,4 proc.) ir Utenos (38,6 tūkst., arba 16,9 proc.) apskritys. Dažniausiai poilsiautojai rinkosi Vilniaus (27 proc.), Alytaus (16 proc.), Kauno (15 proc.) ir Utenos (13 proc.) apskričių kaimo turizmo sodybas.
Rinka iš lėto atgyja. Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. kaimo turizmo sodybose apsistojo 260 tūkst. poilsiautojų, arba 3 proc. daugiau nei 2011 m., kai šis turizmo sektorius pritraukė 252 tūkst. žmonių. Tiesa, palyginti su 2010 m., pakilimas akivaizdus, nes tada kaimo turizmo sektorius išgyveno vieną giliausių krizių, tada sodybose apsilankė tik 227 tūkst. klientų.
„Pernai prognozavome kilimą iki 5 proc., todėl pakilimas iki 3 proc. šiek tiek suneramino, ypač užsitęsusią šių metų žiemą, kai sodybose nebuvo daug turistų“, - pasakojo Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) prezidentas Linas Žabaliūnas. Vis dėlto atšilus orams situacija pagerėjo: klientai kaimo turizmo sodybų šeimininkus užvertė užsakymais. „Ypač svarbu, kad pagaliau atsirado ir įmonių užsakymų grupėms. Žinia, jos dėl globalios ekonominės krizės 4-5 metus stipriai apribojo savo apetitą“, - teigė L.Žabaliūnas.
Per 2016 metus kaimo turizmo sodybose apsilankė 318 tūkst. turistų, iš jų - 29,4 tūkst., arba 9,3 proc., užsieniečių, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. 2016 metais, palyginti su 2015 metais, kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 4,8 proc. daugiau turistų.
Dauguma turistų atvykdavo tik savaitgaliais. Populiariausi mėnesiai poilsiauti kaimo turizmo sodybose buvo liepa ir rugpjūtis.
Užsienio Turistai
Dauguma užsieniečių atvyko iš Lenkijos (29,3 proc.), Vokietijos (17,3 proc.), Rusijos (11,6 proc.), Latvijos (10,6 proc.). Daugiausia užsienio svečių atvyko iš Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Latvijos. Iš vakariečių Lietuvą labiausiai yra pamėgę suomiai, vokiečiai ir olandai. 2012 m. kaimo turizmo sodybose poilsiavo apie 30 tūkst. užsieniečių. Lietuvoje egzotikos ieškojo ir kelios kinų turistų grupės.
LKTA prezidentas L.Žabaliūnas teigė, kad Lietuva visoje Europoje liko vienintelė valstybė, kurioje nelegalizuoti namų gamybos alkoholiniai gėrimai. „Legalizavimas paskatintų kaimo turizmą, juolab kad ES paramą sodyboms sunkiai pavyksta panaudoti: žmonės susiduria su daugybe biurokratinių kliūčių, bankai sunkiai juos kredituoja“, - samprotavo jis.
Kaimo turizmo rinką dar labiau išjudintų ir vizų išdavimo procedūrų supaprastinimas poilsiautojams iš Rytų (Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano). „Jei Rusijos piliečiams paprasčiau gauti vizą Suomijoje ir per ją atvykti į Lietuvą, tai tikrai nėra normali situacija“, - pabrėžė L.Žabaliūnas.
Įspūdis. Jūratės ir Vytauto Deksnių sodyba. LRT radijas aplink Lietuvą
Kaimo Turizmo Sodybų Pasiskirstymas Savivaldybėse
2010 m. daugiausia kaimo turizmo sodybų buvo Ignalinos, Molėtų, Lazdijų, Trakų, Utenos rajonų savivaldybėse. Apgyvendinimo paslaugas Ignalinos ir Molėtų rajonų savivaldybėse teikė po 48 kaimo turizmo sodybas, Trakų - 38, Lazdijų ir Utenos - po 37, Plungės - 35, Zarasų - 33, Varėnos - 28, Klaipėdos rajono savivaldybėje - 21 sodyba. 2016 m. apgyvendinimo paslaugas siūlė 661 kaimo turizmo sodyba, arba 6 sodybomis (0,9 proc.) daugiau nei 2015 m. Daugiausia kaimo turizmo sodybų buvo Trakų, Zarasų, Lazdijų, Utenos, Ignalinos ir Molėtų rajonų savivaldybėse. Apgyvendinimo paslaugas Trakų rajono savivaldybėje teikė 47 kaimo turizmo sodybos, Zarasų - 41, Lazdijų - 39, Utenos - 37, Ignalinos ir Molėtų rajonų savivaldybėse - po 35, Klaipėdos ir Plungės rajonų savivaldybėse - po 32, Varėnos - 28.
Kaimo turizmo sodybų pasiskirstymas savivaldybėse 2010 m.
| Savivaldybė | Sodybų skaičius |
|---|---|
| Ignalinos rajonas | 48 |
| Molėtų rajonas | 48 |
| Trakų rajonas | 38 |
| Lazdijų rajonas | 37 |
| Utenos rajonas | 37 |
| Plungės rajonas | 35 |
| Zarasų rajonas | 33 |
| Varėnos rajonas | 28 |
| Klaipėdos rajonas | 21 |
Nakvynės Kainos
2010 m. vidutinė nakvynės kaimo turizmo sodyboje kaina vienam asmeniui apskrityse svyravo nuo 37 iki 66 litų. Lietuvos gyventojas už nakvynę kaimo turizmo sodyboje vidutiniškai mokėjo 46 litus, užsienietis - 59 litus. Vidutinė nakvynės kaimo turizmo sodyboje kaina vienam turistui apskrityse svyravo nuo 9,99 iki 15,96 euro. Lietuvos gyventojas už nakvynę kaimo turizmo sodyboje vidutiniškai mokėjo 12,83 euro, užsienietis - 19,54 euro.
LKTA vadovas L.Žabaliūnas poilsiautojus ramina, kad nakvynės kainos kaimo turizmo sodybose šiemet neturėtų didėti. „Vidutinė nakvynės kaina nekinta nuo 2007 m., todėl ir šiemet prognozuojame, kad ši kaina nesikeis - bus vidutiniškai 30-50 Lt už naktį“, - sakė L.Žabaliūnas.
Kaimo turizmo sodyba
tags: #kaimo #turizmo #sodybu #skaicius #savivaldybese