Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Ši nuostata kelia klausimų dėl galimybės kandidatuoti į prezidentus po pertraukos.
Iš vienos pusės, vertinant Konstitucijos tekstą, atrodytų, kad padarius bent vienos kadencijos pertrauką, asmuo vėl gali kandidatuoti Prezidento rinkimuose. Tačiau visgi tokios nuomonės laikosi ne visi.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sako, kad Vakarų demokratijose priimta, kad tas pats asmuo prezidentu būna tik dvi kadencijas gyvenime. Anot jo, tai yra skirta autoritarizmo tendencijoms, arba autoritarizmo rizikai, mažinti. Pernelyg didelis valdžios sutelkimas vienose rankose yra grėsmė demokratijai.
Konstitucijos aiškinimas ir tarptautinė praktika
Anot D., Konstitucija apskritai yra gyvas organizmas, kuris vystosi ją aiškinant. Konstitucijos aiškinimas po 30 metų gali būti šiek tiek kitoks, negu jie rašo. Matome ir pasaulines tendencijas.
D. aiškino: "Tai nurodo ir tarptautinės autoritetingos institucijos, pavyzdžiui, Venecijos komisija, kurios nariu aš pats esu, ne kartą yra priėmusi tokią nuomonę, kad šita nuostata, susijusi su prezidento pareigybe, yra skirta autoritarizmo rizikai mažinti".
Vienas iš Konstitucijos kūrėjų V. A. aiškino: „Vienas iš būdų užkirsti kelią sukoncentruoti valdžią savo rankose yra kadencijų skaičius. Prezidentas yra labai įtakinga figūra, labai įtakinga pareigybė, turinti daugybę įgaliojimų. Tai nuostata, kad galima būti renkamam tik dvi kadencijas iš eilės užkerta kelią negeroms tendencijoms valstybėje“.
A. dėstė mintis: „Mes galėtume panėšėti į kokią Rusiją ar Baltarusiją, ar dar kokias ne totalitarines valstybes, bet ten, kur šeimyniniai klanai, įvairių interesų klanai valdo šalį ilgus metus“.
Anot A. Syso, Konstitucijoje apie pakartotinį rinkimą po pertraukos nekalbama. „Galbūt kažkas galvoja, kad praleidus kokį keturių penkių metų periodą, galima kandidatuoti dar kartą. Aš labai abejočiau, nes, ko gero, Konstitucinis Teismas lygiai taip pat išaiškintų“, - tvirtino A.
D. Grybauskaitės atvejis
Dvi kadencijas iš eilės šalį valdė D. Grybauskaitė. Dabar yra tik vienas žmogus, kuriam ši nuostata aktuali - D. Grybauskaitė ir Gitanas Nausėda.
Kažkas paskelbė, parašė, kad dalis lietuvių norėtų, kad prezidente vėl taptų Dalia Grybauskaitė. Po pranešimų portaluose vėl kaista dvi Lietuvos. Pasirodžiusiomis žiniomis suskubo pasinaudoti ir valdantieji, kurie bemat ėmė svarstyti Dalios Grybauskaitės delegavimą į kandidatus į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Suprantama - kiekviena politinė partija į save traukia paklodę, kai jai tai atrodo naudinga.
Visam šitam keliamam šaršalui ir augančiam konfliktui dėl galimo sugrįžimo į Prezidento postą gerbiama Dalia Grybauskaitė galėtų padėti tašką ir, išreikšdama pagarbą Konstitucijai, Lietuvos žmonėms išsklaidyti abejones dėl jos galimo kandidatavimo. Manau, kad ji žino atsakymą ir nesileidžia į šiuo metu eskaluojamą situaciją, kuri ne gerina, o tik skaldo Lietuvą toliau.
Internete platformoje „peticijos.lt“ sukurtas kreipimasis į „Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašant dalyvauti rinkimuose“, ją pasirašė apie 4,8 tūkst. žmonių. Jos kandidatūrą pasiūlė ir galimus kandidatus praėjusią savaitę pradėję kelti valdančiosios TS-LKD skyriai. Maždaug prieš metus D. Grybauskaitė pareiškė, jog po antros kadencijos pabaigos pasitraukė iš aktyvios politikos.
D. Grybauskaitė prezidento pareigas ėjo dvi kadencijas iš eilės 2009-2019 metais. Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.
D. Grybauskaitė 2009 metais surinko 69 proc. balsų ir per pirmąjį turą laimėjo prezidento rinkimus. 2014 m. politikė užsitikrino antrąją kadenciją šalies vadovės poste, kai antrajame ture nugalėjo Zigmantą Balčytį.
Visgi pati D. Grybauskaitė svarstymus apie galimą jos dalyvavimą po dvejų metų vyksiančiuose prezidento rinkimuose vijo šalin ir anksčiau.
Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius naujienų portalui tv3.lt kiek anksčiau sakė, kad draudimas asmeniui kandidatuoti trečią kartą prezidento rinkimuose yra vienintelis Konstitucijoje esantis ribojimas dėl prezidento kadencijų skaičiaus.
V. Sinkevičius sakė, kad iš esmės D. Grybauskaitė galėtų vėl dalyvauti šalies vadovo rinkimuose.
Buvusio KT teisėjo tvirtinimu, nuostata, neleidžianti eiti prezidento pareigas daugiau nei du kartus iš eilės, yra tam, kad užtikrintų natūralią valdžios kaitą ir demokratiją šalyje.
Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė, kad nors buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad 2024 metais neketina dalyvauti rinkimuose ir grįžti į Daukanto aikštę, viešojoje erdvėje vis pasirodo buvusios šalies vadovės simpatikų lūkestis, kad D. Grybauskaitė grįš. Grotažymę #DaliaGrįžk galima pamatyti dažniau, nei pačią D. Grybauskaitę viešumoje. Tad kodėl bent dalis lietuvių taip laukia ir tikisi buvusios prezidentės sugrįžimo į aktyvią politiką?
JAV pavyzdys
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą užsiminė apie savo trečią kadenciją, sakydamas, jog „nėra 100 proc. tikras".
JAV prezidentų dviejų kadencijų limitas nustatytas konstitucijos 22-ąja pataisa, ratifikuota 1951 metais, iš dalies reaguojant į Franklino D. Roosevelto keturias kadencijas.
Buvusių prezidentų veikla po kadencijos
Žvelgiant į Lietuvos praktiką, kuri iš tiesų yra dar labai maža, kadencijas baigę prezidentai atgal į aktyvią politiką lyg ir negrįžo. Išskyrus a. a. Algirdą Brazauską, kuris po prezidentavimo tapo premjeru.
Yra turbūt du pagrindiniai keliai. Vienas iš jų - aktyvi politinė veikla. Labai dažnai tai būna tarptautinė veikla, susijusi su tarptautinėmis organizacijomis. Kita gana dažna kryptis - bandymas užsiimti kažkokia aktyvia visuomenine veikla: savo fondų steigimai, nevyriausybinių organizacijų kuravimas, parama joms ir pan., t.y. bandyti išnaudoti įgytą autoritetą, ypatingai nacionaliniu mastu ir, remiantis tuo autoritetu, padėti vykdyti kažkokias iniciatyvas, akcijas.
Valdas Adamkus užsiima daugiau visuomenine veikla, kiek jam leidžia sveikata.
T. mano, kad D. Grybauskaitė kurį laiką svarstė apie reikšmingą tarptautinę poziciją, buvo kalbų apie jos galimybes Europos Komisijoje užimti kažkokią reikšmingą vietą, bet kadangi tai nepavyko ir Europos Komisija buvo suformuota be jos, gali būti, kad D. Kiek aš suprantu, Lietuvos politika jai nėra labai įdomi ir ji nenori sietis su jokiomis politinėmis partijomis bei dalyvauja tik tuose renginiuose, kurie yra visiškai nepolitiški. Aišku, dalyvauja tarptautiniuose renginiuose, kurių mes nelabai matome, bet jų yra. Ją dažnai kviečia kaip pranešėją, dalyvę, nes prezidentė tikrai buvo sukūrusi nemažą ryšių tinklą ir šiuo požiūriu tai buvo ir yra vienas didžiausių D. Grybauskaitės pranašumų, todėl ji, kiek žinau, gana dažnai keliauja, dalyvauja įvairiuose renginiuose, kurių mes gal nelabai ir pastebime.
Dažniausiai buvusiems prezidentams jau nebereikia ieškotis darbo, nes jie pagal savo nuveiktus darbus arba gali nieko neveikti, arba veikti tik tai, kas jiems yra priimtina.
| Prezidentas | Kadencijos metai | Veikla po kadencijos |
|---|---|---|
| Algirdas Brazauskas | 1993-1998 | Tapęs premjeru |
| Valdas Adamkus | 1998-2003, 2004-2009 | Visuomeninė veikla |
| Dalia Grybauskaitė | 2009-2019 | Tarptautinė veikla, pranešėja renginiuose |
T. mano, kad yra lygiai taip pat, kaip ir pažiūrėjus į Baraką Obamą. Jis neužima kažkokios labai konkrečios pozicijos, bet jis dalyvauja įvairiose politinėse akcijose, daro įvairius pranešimus, keliauja po pasaulį, kalba tomis temomis, kuriomis nori kalbėti ir labai retai, minimaliai įtraukia tai į einamosios politikos kažkokius komentarus.
Paprastai visi prezidentai, aišku, priklauso nuo šalies, bet dažniausiai yra užtikrinamos jų rentos ar kitaip įvardijamos pajamos, kad jiems nereikėtų rūpintis savo išlaikymu. Tai savotiškai padeda jiems apsisaugoti nuo nederamų įtakų.
Buvusių prezidentų apsauga yra gana minimali - paprastai vienas ar du žmonės ir jie nelenda į asmeninį gyvenimą, tiesiog dažniausiai lydi per kažkokius renginius arba, jei yra tokia galimybė, nuolat budi šalia gyvenamojo būsto.
Prezidentams yra užtikrinama apsauga, jie turi galimybes rinktis tokią veiklą, kokią nori, gauna finansines išmokas, kurios leidžia jiems pakankamai gerai gyventi, na, o visa kita yra jų pačių pasirinkimas, kiek aktyviai, kryptingai dirbti kažkokį darbą.
D. Grybauskaitė kreipėsi į G. Nausėdą: „Atsakomybės našta lydės kiekvieną minutę, atostogų nebus“
tags: #kiek #kadenciju #gali #buti #prezidentas