Žemės sklypo grąžinimas ir praturtėjimo priteisimas teismų praktikoje

Šiame straipsnyje apžvelgiama teismų praktika, susijusi su žemės sklypo grąžinimu ir praturtėjimo priteisimu, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartimis. Straipsnyje nagrinėjami konkretūs atvejai, kuriuose buvo sprendžiami ginčai dėl rangos sutarčių vykdymo, papildomų darbų apmokėjimo ir kitų svarbių klausimų.

LAT 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. LAT 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. LAT 2023 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. LAT 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. LAT 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. LAT 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. LAT 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2023 m. vasario 9 d. 2023 m. vasario 2 d. 2023 m. sausio 19 d. Civilinė byla Nr. Teisminio proceso Nr. 2020 m. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių akcinės bendrovės ,,Kauno tiltai“, akcinės bendrovės ,,Panevėžio keliai“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Mitnija“, bendrovės „Trakcja S.A.“ ir bendrovės „RAB Belam-Riga“, taip pat atsakovės AB „LTG Infra“ (buvusi akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“, byloje veikianti kaip akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ teisių perėmėja) bei trečiojo asmens bendrovės „DB Engineering & Consulting GmbH“, veikiančios per bendrovės „DB Engineering & Consulting GmbH“ filialą Lietuvoje, kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 26 d.

Ieškovės AB „Kauno tiltai“, bendrovė „Trakcja S.A.“, AB „Panevėžio keliai“, UAB „Mitnija“ ir bendrovė „RAB Belam-Riga“ (toliau kartu - ieškovės, bendraieškės) 2015 m. kovo 16 d. ieškiniu, kurį patikslino 2016 m. lapkričio 18 d. Ieškovės nurodė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2011 m. rugpjūčio 31 d. paskelbė atvirą konkursą „IXB koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės-Valčiūnai antrojo kelio statyba“ (toliau - ir Konkursas). 2011 m. gruodžio 2 d. užsakovė su rangovėmis, atstovaujamomis atsakingosios partnerės AB „Kauno tiltai“, pasirašė rangos sutartį Nr. SP-483 (toliau - ir Sutartis). Bendra Sutartyje nurodytų darbų kaina - 213 867 520,99 Lt be PVM (61 940 315,39 Eur). Užsakovė rangovėms sumokėjo 206 539 691,47 Lt (59 818 029,27 Eur) be PVM sumą.

Iki Konkurso paskelbimo atsakovė vykdė atskirą atvirą projektavimo darbų pirkimo konkursą (pirkimas paskelbtas 2007 m. liepos 2 d.) „Techninė pagalba (projektavimas) antrojo kelio statybai ruožuose Kyviškės-Valčiūnai ir Vaidotai (Pušynas)-Paneriai“. 2010 m. rugpjūčio 13 d. Rangovės, pasirašiusios Sutartį, atsižvelgdamos į techninį projektą, parengė darbo projektą, pagal kurį vykdomi rangos darbai.

Vykdant Sutartį dėl aplinkybių, kurių objektyviai rengiant pasiūlymą rangovės negalėjo numatyti, paaiškėjo, kad reikia papildomų darbų, neįrašytų į Sutartį ir nenustatytų normatyviniuose statybos dokumentuose, kurių neatlikus neįmanoma įvykdyti visų Sutartyje nurodytų darbų.

Atsakovė priešieškiniu prašė teismo priteisti iš ieškovių solidariai 14 989 556,33 Eur delspinigių už 2014 m. rugsėjo 9 d. - 2015 m. vasario 16 d. uždelstą laikotarpį dėl II, III, IV, V darbų grupių atlikimo terminų praleidimo, 9 proc. Atsakovė nurodė, kad ieškovės iš atsakovės pateiktų dokumentų turėjo suprasti darbų apimtį ir sudarydamos Sutartį jos sutiko su darbų kainomis ir apimtimi. Kadangi Sutartyje nustatyta fiksuota darbų kaina, ji negali būti keičiama.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. kitą ieškinio dalį atmetė; priešieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš ieškovių atsakovei solidariai 1 041 878 Eur delspinigių už 2014 m. rugsėjo 9 d. - 2015 m. vasario 16 d. uždelstą laikotarpį dėl II, III, IV, V darbų grupių atlikimo terminų praleidimo, 9 proc.

Teismas nurodė, kad galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą atsiranda tik tuomet, kai ją lemia tikrai svarbios, objektyvios ir nuo rangovo visiškai nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos, bet ne tokios priežastys kaip negalėjimas iš anksto tiksliai numatyti darbų kiekio. Šalis, siekianti pakeisti darbų kainą, privalo įrodyti išimtinių, sutarties pakeitimą leidžiančių aplinkybių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.653 straipsnio 6 dalyje, 6.684 straipsnio 5 dalyje ar 6.685 straipsnyje, buvimą.

Teismas pažymėjo, kad Sutartyje užfiksuota būtent ta kaina, kurią ieškovės pateikė savo pasiūlyme Konkurse. Sutartyje įtvirtinta fiksuota maksimali kaina, taigi ji negali būti perskaičiuota nekeičiant Sutarties.

Darbų kainos koregavimas turi būti įformintas Sutartyje nustatyta tvarka ir sudarytas atskiru rašytiniu susitarimu prie Sutarties, kuris, pasirašytas šalių, tampa neatskiriama jos dalimi. Sutarties nuostatos dėl papildomų darbų bei jų apmokėjimo detalizuotos Sutarties 20.1 punkte, kuriame nurodyta, kad ieškovės, inicijuodamos tokio papildomo susitarimo sudarymą, turėjo raštu pateikti motyvuotą siūlymą dėl papildomų darbų būtinybės ir jį pagrįsti dokumentais bei motyvuotai paaiškinti dėl papildomų darbų pagrįstumo; susitarimas dėl papildomų darbų turėjo būti patvirtintas abiejų sutarties šalių įgaliotų asmenų parašais; per 28 dienas neinformavusios apie būtinybę atlikti papildomus darbus ieškovės netenka teisės į papildomus mokėjimus.

Teismas konstatavo, kad pagal Konkurso dokumentus atsakovė siekė įsigyti geležinkelio ruožo statybos darbus pagal projektuotojo parengtą techninį projektą. Konkurso dokumentuose nurodyta, kokius darbus reikia atlikti, pateikti visi techniniai dokumentai, reikalingi galutiniam rezultatui pasiekti. Konkurso sąlygų 29 punkte nustatyta, kad tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, turi siūlyti visą nurodytą darbų apimtį. Pagal Konkurso sąlygas būtent ieškovėms tekusi pareiga parengti darbo projektą, įgyvendinantį techninį projektą. Pagal teisinį statybos rangos kainos keitimo reguliavimą, iš esmės įtvirtintą ir Sutartyje, būtent rangovei kyla rizika dėl darbų galimo pabrangimo ar dėl su atsakove nustatyta tvarka nesuderintų darbų.

Teisinis reguliavimas taip pat suponavo ieškovėms pareigą tinkamai ir itin atidžiai įvertinti būsimus darbus, medžiagas bei apskaičiuoti jų sąnaudas teikiant pasiūlymą konkurse. Sutartyje ieškovės taip pat pateikė atitinkamas garantijas bei prisiėmė riziką darbus atlikti už savo pačių pasiūlytą konkrečią sumą. Ieškovės, kaip profesionalės, prieš teikdamos savo pasiūlymą, privalėjo įvertinti darbų kiekį, sąnaudas ir pateikti pagrįstus darbų kainos pasiūlymus. Ieškovės teigė, kad pasiūlymą dalyvauti Konkurse rengė pagal techninio projekto darbų kiekių žiniaraščius ir darbus, kurie nebuvo nurodyti techninio projekto darbų kiekių žiniaraščiuose, o vėliau buvo įtraukti į savo pačių parengtą darbo projektą, laikė papildomais darbais, už kuriuos atsakovė turi sumokėti papildomai. Tačiau nesutarusios su atsakove dėl tokių darbų kvalifikavimo kaip papildomų ir dėl jų apmokėjimo, ieškovės, kaip rūpestingi ir apdairūs asmenys, galėjo atsisakyti Sutarties, o to nepadariusios, turi vykdyti sutartį už joje nustatytą kainą (CK 6.653 straipsnio 4 dalis, 6.659 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 dalis).

Pagal ieškovių apeliacinį skundą bylą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. kovo 26 d. daline nutartimi iš dalies pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir nutarė tenkinti ieškinio dalį ir dėl dalies papildomų darbų (darbų pakeitimo aktai Nr. 24, 36, 37, 39, pretenzijos Nr. 18, 28, 29, 31) pripažinti ieškovių teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad priežasčių (pagrindų) atlikti rangos sutartyje nenustatytus (papildomus) darbus įvertinimas pirmiausia turi būti įgyvendinamas teismui pasisakant dėl ieškinio pagrindo ir tik vėliau gali būti sprendžiama dėl teismo sprendimo dalies, susijusios su priešieškiniu.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2304-653/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl atsakovės ieškinio projektuotojui atlyginti būsimą žalą, nustatyti prejudiciniai faktai šiai bylai. Įsiteisėjusiame sprendime teismas nurodė, kad dėl dalies ieškovių pretenzijų (1, 3, 5, 6, 8, 10, 11, 12) eksperto nustatytos (2015 m. gegužės 31 d. teismo ekspertizės aktas Nr.

Remdamasi kasacinio teismo suformuluotu CK 6.653 straipsnio 5 dalies nuostatų aiškinimu, teisėjų kolegija nurodė, kad darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai taip susitarta sutartyje ir šis susitarimas nepažeidžia imperatyviųjų normų, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Kai statybos rangos sutartyje kaina apibrėžta konkrečia suma, o ne įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ar nurodant apytikrę sąmatą, įstatyme nenustatyta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai imperatyvioji norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012; 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

Konkurso sąlygų 10 priede konkrečiai nurodyta, kad darbų kiekių žiniaraščiuose pateikiamas tik bendro pobūdžio darbų aprašymas, išsamus aprašymas pateiktas techninėse specifikacijose (jos savo ruožtu nukreipė į techninį projektą), be to, kaina turi būti pateikta įvertinus visas rizikas. Konkurso sąlygų 34 punkte nurodyta, kad apskaičiuojant kainą turi būti atsižvelgta į visą pasiūlyme nurodytą darbų apimtį, kainos sudėtines dalis, techninės specifikacijos reikalavimus, o į darbų kainą turi būti įskaitytos visos rangovės patirtinos išlaidos bei mokesčiai vykdant projektą.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad šalys Sutarties 4 punkte susitarė, jog užsakovė už tinkamai pagal Sutartį atliktus ir perduotus darbus mokės rangovei pagal Sutartyje nustatytas sąlygas ir maksimali mokėjimų suma bus ne didesnė kaip 213 867 520,99 Lt (61 940 315,39 Eur) be PVM. Iš šios Sutarties sąlygos formuluotės ir nurodytų Konkurso sąlygų teismas padarė išvadą, kad šalys susitarė dėl fiksuotos maksimalios kainos.

Įvertinusi CK normas dėl papildomų darbų ir teismų praktiką, teisėjų kolegija nusprendė, kad papildomais gali būti pripažinti tik projektui įgyvendinti būtini darbai, kurie nebuvo ir negalėjo būti nurodyti Sutartyje. Rangovas dėl papildomų darbų negali nuspręsti vienašališkai, be užsakovo sutikimo (išskyrus CK 6.684 straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį), ir reikalauti sumokėti už darbus, dėl kurių nebuvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

Vertinant, ar buvo gautas užsakovės sutikimas atlikti papildomus darbus, vertinamos ir Sutarties sąlygos. Sutartis sudaryta, vadovaujantis Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (FIDIC) parengtomis standartinėmis sutarties sąlygomis „Užsakovo suprojektuotų statybos ir inžinerinių darbų statybos sutarties sąlygos“. FIDIC 13.1 punkte nustatyta, kad rangovas neturi niekaip keisti ir (arba) modifikuoti nuolatinių darbų, kol inžinierius nurodys daryti pakeitimą arba jį patvirtins. Sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad, atlikdamas pakeitimus ir pataisymus pagal Sutarties 13 punktą, inžinierius turi gauti raštišką užsakovės pritarimą. Sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad inžinierius gali teikti nurodymus rangovei, tačiau tais atvejais, kai nurodymas kartu sudaro ir pakeitimą, kartu turi būti taikomas ir 13 straipsnis, taigi, ir reikalavimas dėl atskiro raštiško užsakovės sutikimo su pakeitimu. Jeigu susitarimas nepasiekiamas, tai inžinierius turi priimti sąžiningą sprendimą vadovaudamasis Sutarties 3.5 punktu, šis sprendimas yra privalomas abiem sutarties šalims, kol nebus peržiūrėtas 20 straipsnio tvarka.

Sutartimi šalys susitarė, kad rangovė privalo informuoti inžinierių raštu per nustatytą terminą (28 dienas) ir gauti jo pritarimą atlikti papildomus darbus per 42 dienas (arba ilgesnį laikotarpį, jei rangovė sutinka). Pakeitimui būtinas ne tik inžinieriaus, bet ir užsakovės pritarimas. Jei pritarimas negaunamas, inžinierius gali priimti sprendimą dėl darbų pakeitimo Sutarties 3.5 punkte nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Sutarties šalys 2013 m. birželio 28 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. SP-279 (Toliau - Susitarimas dėl papildomų darbų), kuriuo ieškovės grindė atsakovės pritarimą atlikti dalyje ieškinio nurodomus darbus. Teismo vertinimu, Susitarimo dėl papildomų darbų turinys negali būti vertinamas kaip pakeičiantis Sutartyje nustatytą užsakovės sutikimo gavimo tvarką ar prilyginamas sutikimui pripažinti šiame susitarime nurodytus darbus papildomais. Šis susitarimas nereiškia fakto dėl papildomų darbų, atliktų iki šio susitarimo, pripažinimo.

Šalys susitarė, kad ginčas dėl to, ar ginčo darbai turi būti laikomi papildomais darbais ir kas prisiėmė šių darbų atsiradimo ir apmokėjimo riziką, bus sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka, vadovaujantis Sutartimi ir šiuo susitarimu. Susitarime dėl papildomų darbų nurodyta, kad, nepriklausomai nuo susitarime išdėstytų užsakovės ir rangovės pareiškimų ir įsipareigojimų, ginčo darbų atlikimas, jų pobūdžio, kiekio ir kokybės fiksavimas bei jų atlikimo fakto patvirtinimas bet kokiuose pagal sutartį rangovės rengiamuose ir užsakovės atstovo tvirtintinuose dokumentuose, užsakovės atstovo tokių dokumentų patvirtinimas, neginčijimas ir (ar) bet kokie kiti veiksmai, konkliudentiniai veiksmai ir (ar) neveikimas nereikš ir negalės būti aiškinamas kaip reiškiantis užsakovės ginčo darbų priėmimą ir (ar) įsipareigojimą apmokėti ginčo darbus. Šis susitarimas nepakeitė Sutartyje nustatytos darbų pripažinimo kaip papildomų tvarkos ir negali būti vertinamas kaip ginčo darbų, nurodytų susitarime, pripažinimas papildomais, taip pat negali būti vertinamas kaip rangovės sutikimas atlikti šiuos darbus savo rizika.

Taigi, darbai gali būti pripažinti papildomais užsakovės sutikimo aspektu, jei rangovės laiku raštu pateiktai pretenzijai pritarė inžinierius ir gautas užsakovės raštiškas pritarimas arba priimtas inžinieriaus sprendimas dėl papildomų darbų Sutarties 3.5 punkte nustatyta tvarka.

Dėl darbų, įtvirtintų techniniame projekte, bet neįtrauktų į rangos sutartį, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad techninis projektas buvo įtrauktas į Konkurso dokumentus ir pačią Sutartį, kurios konkrečių sąlygų 4.1 punkte nustatyta, jog FIDIC 4.1 punktas papildoma nuostata, kuria, be kita ko, reikalaujama, kad rangovė patikrintų užsakovės reikalavimus (technines specifikacijas).

Dėl darbų, nenustatytų techniniame projekte ar sąnaudų kiekių žiniaraščiuose, teisėjų kolegija nurodė, kad techninis projektas pagal teisinį reguliavimą (statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (toliau - STR 1.05.06:2010), 6.4, 6.5 punktai) nėra dokumentas, kuriame pateikiamas tikslus darbų ir medžiagų kiekis, nes jame pateikiami tik pagrindiniai projekto sprendiniai. Nenustačius techninio projekto kla...

Ši byla atspindi sudėtingus teisinius ginčus, kylančius vykdant didelės apimties statybos rangos sutartis. Teismų praktika šioje srityje yra nuolat tobulinama, siekiant užtikrinti teisingą interesų pusiausvyrą tarp užsakovų ir rangovų.

Svarbiausi aspektai, kuriuos reikėtų įsiminti:

• Fiksuota darbų kaina rangos sutartyje gali būti keičiama tik išimtiniais atvejais.
• Rangovas privalo atidžiai įvertinti darbų apimtį ir sąnaudas prieš teikdamas pasiūlymą konkurse.
• Papildomi darbai turi būti suderinti su užsakovu, o jų atlikimo tvarka nustatyta sutartyje.
• Techninis projektas nėra dokumentas, kuriame pateikiamas tikslus darbų ir medžiagų kiekis.

Sutarties kainos keitimo galimybės:

tags: #grazinti #zemes #sklypa #ir #priteisti #uz