Automobilių Poreikis Individualiuose Gyvenamuosiuose Namuose Lietuvoje

Šiandien Lietuvoje, statant gyvenamosios paskirties pastatus, privalu laikytis minimalių automobilių stovėjimo vietų reikalavimų. Šie reikalavimai yra skirti užtikrinti, kad gyventojai turėtų pakankamai vietos savo automobiliams, o aplinka būtų tvarkinga ir patogi.

Automobilių Stovėjimo Vietų Reikalavimai

Minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius priklauso nuo pastato tipo ir jo naudingojo ploto:

  • Vieno buto pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 70 kv. m, skiriama 1 vieta.
  • Pastatui, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 70 kv. m, bet neviršija 140 kv. m - 2 vietos.
  • Didesniam kaip 140 kv. m naudingojo ploto pastatui - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv.
  • Dviejų butų pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 140 kv. m, automobiliams statyti skiriamos 2 vietos.
  • Jei naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv.

Šalia pastato, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 140 m2, automobiliams statyti turi būti skirtos dvi vietos. Dar papildomą vietą reikia skirti už kiekvieną 140 m2 viršijantį didesnį iki 50 m2 naudingąjį plotą. Tad jeigu pastato naudingasis plotas yra iki 190 m2, šalia jo turi būti trys vietos automobiliams, iki 240 m2 - keturios ir t. t.

Pasikeitė ir privalomas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius šalia įvairioms socialinėms grupėms skirtų gyvenamosios paskirties pastatų. Nuo šiol šalia jų ne mažiau kaip 0,4 vietos turi būti skirta vienam butui ar kambariui, o šalia bendrabučio tipo gyvenamosios paskirties pastatų - ne mažiau kaip 0,8 vietos vienam butui ar kambariui.

Atstumai nuo automobilių saugyklų iki pastatų

Be to, pakoreguoti atstumai nuo uždarųjų antžeminių ir atvirųjų automobilių saugyklų bei garažų iki šiame STR nurodytų pastatų, kurių sąrašas irgi patikslintas. Jis papildytas prekybos paskirties pastatais - specializuotos vienos prekių grupės parduotuvėmis.

Pakeistasis STR sudaro galimybę gretimų sklypų savininkams susitarti sumažinti privalomą atstumą - jie turi pasirašyti tokį susitarimą ir jį notariškai patvirtinti. Pažymėtina, kad nustatyti atstumai nuo automobilių laikymo vietos iki pastato gali būti mažinami iki 5 m, jeigu projektuojama tam statiniui ar statinių grupei priklausanti automobilių saugykla.

Kai automobiliams aikštelėje skirta ne daugiau kaip 10 vietų, turi būti išlaikytas 10 metrų atstumas. Jeigu mašinų skaičius nuo 11 iki 50, atstumas didėja iki 15 metrų. Kai aikštelėje gali stovėti 51-100 automobilių, iki namo privalo būti 25 metrų atstumas. Jis padidėja iki 35 metrų, jeigu numatyta nuo 101 iki 300 automobilių vietų. Reglamentuotą atstumą privaloma išlaikyti nepriklausomai nuo to, ar gyvenamasis namas yra tame pačiame ar gretimame sklype.

Slėptuvių Įrengimas Individualiuose Namuose

Nuo pat karo Ukrainoje pradžios dažnas nerimauja ir dėl savo šalies saugumo - kaip gintų ją arba kur slėptųsi nuo pavojų, jei iškiltų grėsmė. Viena svarbiausių apsisaugojimo priemonių karo metu yra pastatuose įrengtos slėptuvės, kuriose nuo sprogimo gali slėptis šimtai žmonių. Apie tai, ar įmanoma tokią slėptuvę įsirengti individualiuose namuose, kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto (AF) docentu dr.

Projektuojant bet kokias slėptuves, svarbu apsispręsti, kokio saugumo lygio mes tokioje erdvėje norėtume ir būtume pajėgūs savo turimais ištekliais pasiekti.

Pagrindinės grėsmės ir apsisaugojimo būdai

  • Skeveldros ir kulkos: Prisiminti dviejų sienų taisyklę, t.y. slėpdamiesi turime pasirinkti tokią patalpą, kuri nuo lauko atitverta per dvi sienas. Daugeliu atveju to pakanka, kad sprogmenų skeveldros nepasiektų viduje esančių žmonių. Tam tinka prieškambario patalpa, vonia ir t.t. Ukrainos pavyzdžiai parodė, kad vienas iš pasiteisinusių sprendimų, ypač vaikams, yra slėptis vonioje, nes čia saugo ne tik papildomos sienos, bet ir metalinė vonios talpa.
  • Sprogimo banga: Galingi sprogstamieji užtaisai, esantys balistinėse ir sparnuotose raketose arba dar blogiau - laisvai krentančiose aviacinėse bombose, yra pajėgūs sugriauti pastatus vien sprogimo bangos galia, net ir nepataikius tiesiogiai. Tvirčiausios ir sprogimo bangą galinčios atlaikyti yra monolitinės gelžbetoninės konstrukcijos, tačiau ir jos kartais negelbsti, ypač daug sužalojimų patiriama nuo dūžtančių langų šukių. Todėl svarbu turėti slėptuvę, esančią žemiau žemės paviršiaus. Tam tinka rūsiai, šachtos, požeminiai garažai.
  • Tiesioginis pataikymas: Tokioje situacijoje ypatingai sunku apsisaugoti. Todėl slėptuvė turėtų būti ne tik vientisos gelžbetoninės konstrukcijos, bet ir, pageidautina, įkasta į žemę tiek, kad konstrukciją dengiantis grunto sluoksnis sudarytų bent pusę metro. Norint apsisaugoti nuo balistinių raketų ir aviacinių bombų, slėptuvę tektų įrengti dar giliau po žeme arba storinti bendrą gelžbetoninę konstrukciją.

Projektuojant, kiekviena slėptuvė yra skaičiuojama tam tikram skaičiui žmonių. Optimalu, jei žmogui galime skirti bent 1,8 kvadratinių metrų ploto. Jei tai naujais statoma bunkerio tipo slėptuvė, turėtų būti projektuojamas papildomas evakuacinis išėjimas. Be abejo, suplanuoti patalpas reikia taip, kad būtų atskirtos techninės ir sanitarinės patalpos nuo tų, kuriose ilgą laiką leidžia žmogus.

Techniškai įmanoma viskas, tik svarbu įvertinti visas aplinkybes. Izraelio patirtis rodo, kad įprastuose gyvenamuosiuose pastatuose galima įrengti padidinto saugumo patalpas, kurių konstrukcijos yra sutvirtinamos metalo lakštais arba papildomu monolitinio gelžbetonio sluoksniu sienose, įrengiamos padidinto balistinio atsparumo durys. Tokia patalpa kiek primena milžinišką seifą namo viduje. Ši praktika naudojama tankiai apgyvendintose teritorijose.

O ten, kur vyrauja sodybinis užstatymas ir erdvesni individualūs sklypai, pravartu svarstyti atskiro rūsio įrengimą, nei bandyti jį įrengti jau pastatytame name, kuriame jau išvedžiotos reikalingos komunikacijos, išbetonuotos grindys ir pan.

Kaip seną rūsį paversti slėptuve?

Taip, pastaruoju metu padaugėjo iniciatyvų visuomeninių pastatų rūsiuose įrengti slėptuves, skirtas trumpai slėptis, jei kiltų oro pavojus. Atskirų specialių architektūrinių projektų taip pat pasitaiko, tačiau daugelis kol kas dar tik brėžiniuose.

Slėptuvei pritaikomose rūsio patalpose svarbu užtikrinti būtinuosius žmonių poreikius. Aš teikčiau prioritetą funkcionaliems ir patogiems baldams, kad žmonės galėtų ne tik atsisėsti, bet ir atsigulti, būtų galimybė jiems teikti medicininę pagalbą. Iš inžinerinių sistemų svarbus patalpos vėdinimas, šildymas, sanitarinės patalpos, pakankamas elektros lizdų skaičius, ypač jei slėptuve naudosis gausesnis būrys žmonių.

Tokių patalpų poreikis akimirksniu išaugo pirmiausiai pačioje Ukrainoje, ten siekiama įrengti kelias dešimtis tūkstančių slėptuvių. Arti fronto esančiuose regionuose įrengiamos net ir požeminės mokyklų patalpos ugdymui, kad moksleiviai galėtų saugiai mokytis. Lietuvoje pastaruoju metu taip pat susirūpinta slėptuvių įrengimu.

Investicijos į Automobilių Stovėjimo Vietas

Kaip teigia Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius, automobilių stovėjimo vieta yra tam tikra nišinė investicija tokiuose objektuose ir teritorijose, kur parkingo vietų nepakanka, o taip pat besiplečiančiuose rajonuose. Jos gali būti patrauklios tiek gyventojams, tiek verslo įstaigoms.

„Dažniausiai pirmiausiai parkingo vietos pardavinėjamos tiems, kurie įsigyja būstą, tarkime, daugiabučiuose namuose ar naujai statomose gyvenvietėse. Tuomet, jei lieka laisvų vietų, jos yra pasiūlomos to kvartalo arba daugiabučio gyventojams ir tik tada, jei visos parkingo vietos nėra išparduodamos, jos gali atsirasti atviroje rinkoje ir jas gali įsigyti bet kas“, - įsigijimo procesą komentuoja M. Statulevičius.

Nekilnojamo turto agentūros „Ober-haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada teigia, kad automobilių stovėjimo vietos nuomos kainos svyruoja nuo 50 iki 100 eurų per mėnesį. Kai kuriose vietose, pavyzdžiui, labai siaurose gatvėse miesto centre, tokiose kaip Stiklių g., kainos gali būti didesnės. Automobilių stovėjimo vieta gali atsieiti ir 35 tūkst. eurų

Pagrindinės investicijos į automobilių stovėjimo vietas priežastys: mažesnė pradinė investicijos suma, minimalus priežiūros poreikis, investicijos stabilumas ir suteikiama grąža.

„Antžeminė parkavimo vieta gali kainuoti iki 10-12 tūkst. eurų. Savo ruožtu garažas ar požeminis parkavimas jau yra brangesnė investicija, galinti kainuoti apie 20 tūkst. eurų ar daugiau“, - teigia M. Statulevičius.

Miesto centre automobilių stovėjimo vietos gali kainuoti dar daugiau. „Ober-haus“ Senamiesčio biuro vadovas M. Čiulada teigia, kad naujos statybos projektuose Senamiestyje jos gali kainuoti nuo 15 tūkst. iki 25 tūkst., ar net 35 tūkst. eurų, priklausomai nuo projekto pobūdžio, komforto lygio ir parkavimo vietų skaičiaus.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas papildo, kad žmonės investicijas visada renkasi pagal savo turimus finansinius išteklius ir automobilio stovėjimo vieta yra palyginti lengvai prieinama, nes, pavyzdžiui, norint įsigyti butą ar komercines patalpas nuomai, reikia turėti sukaupus bent jau kelias dešimtis ar net šimtą tūkstančių eurų. Parkavimo vietos taip pat nereikalauja daug administravimo ir priežiūros, jų užimtumas yra didesnis. Žmonės dažnai jas nuomoja ilgesniam laikui - metams ar net keliems, taip suteikiant investuotojui stabilumo ir saugumo jausmą.

Anot M. Statulevičiaus, automobilių stovėjimo vietų trūkumas didžiausias ten, kur vyksta intensyvesnė plėtra, tačiau taip pat pasitaiko ir kitų priežasčių. Pavyzdžiui, Senamiestyje, automobilių stovėjimo vietų pasiūla ribota dėl mažo ploto, tinkamo šiai funkcijai. Taip pat yra teritorijų, kuriose taikomas mažesnis šių vietų statybos koeficientas.

„Senamiestyje ar Naujamiestyje leidžiama įrengti mažiau parkavimo vietų nei yra butų - keturiems butams gali būti skiriamos trys arba net dvi parkavimo vietos. Jei gyventojai negali įsigyti vietų iš paties rangovo, ieškoma alternatyvių parkingo vietų įsigijimo būdų“, - pastebi asociacijos prezidentas.

Kaip vardija M. Statulevičius, Senamiesčio ir Naujamiesčio rajonai yra perspektyviausi, paklausa pastebima ir tankiai apgyvendintose teritorijos, tokiose kaip Šnipiškės, Antakalnis ar Žvėrynas. Kai kurie miegamieji rajonai taip pat rodo perspektyvą tokiai investicijai - dabar sugriežtinta automobilių statymo kontrolė gatvėse ir ant žolės, todėl gyventojai ieško kitokių sprendimų.

„Ober-haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada išskiria Perkūnkiemį - čia nuolat trūksta automobilių stovėjimo vietų. Anot specialisto, nors jų kainos čia nėra itin didelės, apie 10-15 tūkst. eurų, jų paklausa išlieka. Nepaisant to, jis pabrėžia, kad taip yra ne visur.

„Pavyzdžiui, Pašilaičiuose, kai kuriuose statybų projektuose buvo priverstinai įrengtas didelis automobilių stovėjimo vietų skaičius, tad ten jų pasiūla viršija paklausą ir tų vietų niekas nebeperka. Tokiose vietose natūralu, kad kainoms nėra tendencijos kilti“, - akcentuoja M. Čiulada.

Kokios grąžos gali tikėtis investuotojai?

Anot Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento, tokios investicijos grąža gali labai svyruoti. „Jei parkavimo vieta įsigyta už palankią kainą, pavyzdžiui, Senamiestyje, kur paklausa yra didelė ir trūksta vietų, o nuoma vyksta be pertraukų ir ilgą laiką, tuomet galima tikėtis 10 proc. ir netgi didesnės grąžos“, - tvirtina M. Statulevičius.

Anot jo, grąža iš automobilių stovėjimo vietų dažnai yra didesnė nei iš būsto, tačiau ši investicija lygiai taip pat gali būti ir nesėkminga - jei parkavimo vieta nupirkta ten, kur, manoma, kad yra paklausa, bet realiai jos nėra, grąža gali būti tik keli procentai arba jos gali išvis nebūti.

„Grąža iš parkavimo vietų gali būti tikrai nebloga, tačiau kaip ir su bet kuriuo nekilnojamuoju turtu, svarbu tinkamai pasirinkti“, - įsitikinęs asociacijos prezidentas.

Ateities perspektyvos

M. Čiulada pastebi, kad nors automobilių stovėjimo vietų kainos per pastaruosius penkiolika metų iš esmės kilo, išaugus automobilių dalijimosi ir paspirtukų populiarumui, šis kainų kilimas sustojo.

„Dabar žmonės suprato, kad galima patogiai gyventi ir be nuosavo automobilio, todėl nereikia tikėtis nuolat kylančių kainų. Vis dėlto, parkavimo vietų kainos nekrenta - augimas tiesiog tapo stabilesnis“, - pokytį pastebi M. Čiulada.

tags: #automobiliu #poreikis #individualiuose #gyvenamuosiuose #namuose