Kiekvienas žmogus, turėdamas turto, jaučiasi laimingas, tačiau kartu su turtais tenka prisiimti ir atsakomybę. Turto vertinimas yra įstatymais reglamentuota paslauga, reikalinga užtikrinti, kad su turtu susijusios finansinės operacijos būtų atliekamos rinkos sąlygomis. Ši paslauga leidžia sužinoti nekilnojamojo ar kilnojamojo turto vertę, atsižvelgiant į situaciją rinkoje, svarbius veiksnius, statistinius duomenis ir tendencijas.
Turto Vertinimo Svarba
Dalis žmonių galvoja, kad turto vertinimas tėra formali paslauga, tačiau tai klaidingas požiūris. Turto vertintojas pateikia objektyvią išvadą apie turto vertę rinkoje, todėl, vadovaudamiesi jo nuomone, žinosite, kad Jūsų atliekama finansinė operacija atitinka rinkos sąlygas ir Jūs nepermokate už įsigyjamą būstą arba neparduodate jo pigiau nei jis vertas.
Turto vertinimas yra svarbus dėl šių priežasčių:
- Galimybė sužinoti realią turto vertę rinkoje.
- Prieš atliekant bet kokias su turto įsigijimu susijusias operacijas, verta pasikonsultuoti su nepriklausomu turto vertintoju, kad įsitikintumėte, jog nepermokate.
- Kadangi turto vertintojai bendradarbiauja su bankais ir kreditoriais, Jums atsiranda galimybė gauti geresnes finansavimo galimybes.
- Norint įsigyti komercinį turtą, turto vertintojo darbas yra dar svarbesnis, nes suteikiama papildoma profesionali nuomonė dėl finansinės grąžos, kuri yra labai svarbi kiekvienam verslininkui.
Nematoma nekilnojamojo turto kainos pusė
Turto Vertinimo Metodai
Turto vertinimo metodų taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Be to, turto vertinimas atliekamas vadovaujantis turto ir verslo vertinimo metodais, nustatytais Tarptautinės vertinimo standartų tarybos parengtuose Tarptautiniuose vertinimo standartuose (TVS) ir Europos vertinimo standartuose (EVS).
Lyginamasis Metodas
Metodikos 57 punkte nustatyta, kad „Lyginamojo metodo esmė - vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui.“ Jeigu nėra informacijos apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, „naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas“ (Metodikos 61 p.).
Vadovaujantis Metodikos 63 punktu, tais atvejais, „Kai rinkoje nėra pastaruoju metu įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių arba kai analogiško arba panašaus turto sandorių kainos reikšmingai svyruoja, taip pat jei nėra informacijos apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, lyginamasis metodas netaikomas ir išvada dėl vertinamo turto vertės neformuluojama.
Taigi, vadovaujantis išdėstytomis nuostatomis, vertintojai turi aiškius nurodymus, kaip turi būti pasirinkti lyginamieji objektai, jei jų yra, o taip pat, kad nesant tinkamų lyginamųjų objektų privalu rinktis kitą vertinimo metodą (-us) ar jų derinį.
Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas nekilnojamojo turto objektas yra unikalus kalbant apie jo vietą, fizinę formą, teisinius interesus, leidžiamą naudojimą ir pan. Vadinasi, vertintojas turi pakoreguoti palyginamųjų objektų analizės pagrindu gautas vienetų vertes.
Turto Vertintojo Sprendimai
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad vertintojai, pasirinkdami turto vertinimo metodus ar jų derinius bei skaičiavimo būdus, privalo vadovautis minėtų teisės aktų nuostatomis, veikti atsakingai bei ataskaitose pagrįsti šiuos pasirinkimus. Tokiems sprendimams priimti reikalinga išmanyti turto vertinimą reglamentuojančius nacionalinius bei tarptautinius teisės aktus, taip pat turėti specialiųjų žinių bei patirties turto vertinimo srityje.
Masinis ir Individualus Turto Vertinimas
Korupcijos rizikos analizėje nurodyta VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše rašoma masinio vertinimo metu nustatyta vidutinė objekto rinkos vertė, o ne individuali turto vertinimo metu nustatoma vertė. Skiriasi tikslai, metodai ir būdai, taikomi masiniam ir individualiam turto vertinimui.
Masinis vertinimas, skirtingai nei individualus, yra toks nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamųjų turto objektų grupė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neabejotina, kad masinio ir individualaus turto vertinimo metu nustatytos turto vertės atspindi skirtingus vertinimų rezultatus, todėl šios vertės paprastai nesutampa.
Kiek Laiko Galioja Turto Vertinimas?
Keičiantis situacijai rinkoje ir bėgant laikui, turto vertė kinta - tai visiškai normalus procesas. Dėl to turto vertinimas turi ribotą galiojimo laiką. Turto vertinimo ataskaitų galiojimo laikas dažnai nėra tiksliai apibrėžtas, nes ekspertai negali prisiimti atsakomybės už tai, kas gali įvykti ateityje ir kaip tai paveiks turto vertę.
Pagrindiniai aspektai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant turto vertę:
- Rinkos sąlygos: Ekonomikos augimas, infliacija, palūkanų normos ir kiti makroekonominiai rodikliai.
- Vietovės pokyčiai: Infrastruktūros plėtra, demografiniai pokyčiai, naujų objektų atsiradimas.
- Turto būklė: Fizinis nusidėvėjimas, atlikti remonto darbai, atnaujinimai.
- Teisiniai apribojimai: Servitutai, įsipareigojimai, planavimo apribojimai.
Turto vertinimo kaina priklauso nuo vertinamo objekto sudėtingumo, vienetų kiekio ir turto paskirties. Juk buto vertinimo kaina gali kardinaliai skirtis nuo žemės sklypo įvertinimo. Turto vertinimas ir sumokama kaina nustatoma, atsižvelgiant į bendrą darbų krūvį bei pageidavimą gauti turto įvertinimą kuo skubiau.
tags: #kiek #galioja #turto #vertintoju #isvados