Vidaus Tarnybos Pareigūno Tarnybinės Sąlygos Lietuvoje

Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Kiti vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir šiame statute nustatytais atvejais kolektyvinės sutartys gali nustatyti specialias su šių įstaigų veiklos ypatumais susijusias pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojančias normas.

Šiame straipsnyje aptarsime esmines vidaus tarnybos pareigūnų tarnybos sąlygas Lietuvoje, apimančias įvairius aspektus - nuo išsilavinimo reikalavimų iki socialinių garantijų bei aprūpinimo gyvenamąja patalpa.

Reikalavimai Pareigūnams

Asmuo, pretenduojantis tapti vidaus tarnybos pareigūnu, turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Tarp jų:

• Būti nepriekaištingos reputacijos.
• Būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje.
• Būti tokio bendrojo fizinio pasirengimo, kuris leistų eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje.

Vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai gali nustatyti papildomų reikalavimų, taikomų asmenims, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar kitoje švietimo įstaigoje arba pretenduojantiems tarnauti tam tikruose vidaus reikalų įstaigų padaliniuose. Šie papildomi reikalavimai siejami su asmens intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu vidaus tarnybai ar tinkamumu eiti pareigas tam tikruose padaliniuose.

Išsilavinimo Reikalavimai

Statuto priede nurodytų 13-15 pareigybių grupių pareigybėms ir vyriausiojo kovotojo pareigybei būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija, 10-12 pareigybių grupių pareigybėms (išskyrus vyriausiojo kovotojo pareigybę) - ne žemesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas, iki 2009 metų įgytas aukštesnysis išsilavinimas arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas, 1-9 pareigybių grupių pareigybėms - aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas.

Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai tvirtina pareigūnų pareigybių, kurioms eiti būtinas aukštasis teisinis išsilavinimas, sąrašus.

Darbo Laikas ir Poilsis

Pareigūnui negalima pavesti dirbti daugiau kaip 8 valandas viršvalandžių per vieną dieną. Pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 24 valandos. Į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apsiginkluoti ir atsiskaityti už tarnybos rezultatus.

Vidaus reikalų įstaigos vadovas gali šio Statuto 38 straipsnyje nurodytais atvejais pavesti dirbti iki 8 valandų viršvalandžių per savaitę. Maksimalus darbo laikas per savaitę, įskaitant viršvalandžius, negali viršyti 48 valandų.

Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė.

Nustatytas funkcijas nepertraukiamai atliekantiems tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Tokių pareigūnų vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų, o nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai.

Atostogos

Paskatinimo tvarka suteiktos papildomos mokamos atostogos turi būti panaudojamos per 12 mėnesių nuo jų suteikimo datos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas suteiktų atostogų per nurodytą laikotarpį negali panaudoti dėl tarnybos užsienyje arba dėl nuo pareigūno nepriklausančių aplinkybių.

Finansinės Garantijos ir Kompensacijos

Nuo 2017 m. sausio 1 d. pareigūnams taikomi šie bazinio dydžio priedai:

• Generolas, generalinis komisaras - 1,5 bazinio dydžio.
• Statutiniams valstybės tarnautojams už darbą, jei jis tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms atlikti.

Priemokos dydį nustato pareigūną į pareigas paskyręs asmuo. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte (t.y. už darbą, kai raštu pavedama laikinai vykdyti ir kito pareigūno funkcijas) nurodytos priemokos dydis negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.

Pareigūnui, kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, kompensuojamos važiavimo išlaidos, išskyrus važiavimo lengvaisiais automobiliais taksi išlaidas.

Socialinės Garantijos

Pareigūnai draudžiami visomis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytomis socialinio draudimo rūšimis. Draudimo tvarką ir sąlygas nustato atskiras socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys teisės aktai.

Pareigūnui, kurio materialinė padėtis sunki dėl jo paties ar jo šeimos narių ligos, šeimos narių mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra pareigūno raštiškas prašymas ir pateikti atitinkami tai patvirtinantys dokumentai, gali būti suteikiama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa.

Pareigūno, mirusio dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, šeimos nariams išmokama 2 minimalių mėnesinių algų dydžio pašalpa, o kai miršta pareigūno šeimos narys jam išmokama 1 minimalios mėnesinės algos dydžio pašalpa.

Aprūpinimas Gyvenamąja Patalpa

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 64 straipsnis numato vidaus tarnybos pareigūnams garantiją būti aprūpintais gyvenamosiomis patalpomis jų tarnybos vietovėje.

Pagal Statuto 65 straipsnį, pareigūnas gali būti aprūpinamas tarnybiniu butu, jei jis pats ar jo šeimos nariai neturi nuosavybės teise priklausančios tinkamos gyventi gyvenamosios patalpos pareigūno tarnybos vietovėje.

Konkrečiai, 65 straipsnio 1 dalyje nurodoma:

Pareigūnas, kuris pats ar kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ar kiti kartu su pareigūnu gyvenantys jo šeimos nariai, nurodyti Statuto 33 straipsnio 7 dalyje, pareigūno tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančios tinkamos gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkančios statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus gyvenamosios patalpos, Vyriausybės nustatyta tvarka iš ministerijos ar centrinės statutinės įstaigos atitinkamoje vietovėje turimo tarnybinių butų fondo gali būti aprūpinamas pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas įrengtu, tinkamu gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkančiu statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus suremontuotu tarnybiniu butu (vienas gyvenantis pareigūnas arba pareigūnas, kurio šeimos nariai, nurodyti Statuto 33 straipsnio 7 dalyje, negali persikelti į pareigūno tarnybos vietovę, - atskira tarnybine gyvenamąja patalpa).

Pareigūnas gali naudotis tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa), kol turi pareigūno statusą arba kol pereina tarnauti į kito ministro valdymo srities statutinę įstaigą.

Atleistas iš vidaus tarnybos pareigūnas, taip pat pareigūnas, kuris perėjo tarnauti į kito ministro valdymo srities statutinę įstaigą, privalo išsikelti iš tarnybinio buto (tarnybinės gyvenamosios patalpos) ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atleidimo iš vidaus tarnybos arba nuo perėjimo tarnauti į kito ministro valdymo srities statutinę įstaigą dienos.

Vyriausybės nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka šį terminą ministras gali pratęsti.

Butpinigiai: Alternatyva Tarnybiniam Būstui

Tačiau, jeigu neįmanoma pareigūną aprūpinti tarnybiniu butu, turi būti mokami butpinigiai.

Tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (kai pareigūnas gyvena vienas arba jo šeimos nariai, nurodyti Statuto 33 straipsnio 7 dalyje, negali persikelti į pareigūno tarnybos vietovę - atskira tarnybine gyvenamąja patalpa) neaprūpintam pareigūnui gali būti mokami butpinigiai gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje nuomos išlaidoms ar jų daliai kompensuoti (toliau - butpinigiai) iš ministerijai ar centrinei statutinei įstaigai skirtų lėšų.

Maksimalius butpinigių dydžius, priklausančius nuo tarnybos vietovės, taip pat nuo kartu su pareigūnu gyvenančių šeimos narių skaičiaus, atsižvelgdama į gyvenamųjų patalpų nuomos rinkos kainas, tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Butpinigių rekomenduojamus dydžius, butpinigių skyrimo ir mokėjimo sąlygas ir tvarką, taip pat butpinigių skyrimo ir mokėjimo kontrolės tvarką, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais, nustato vidaus reikalų ministras.

Pareigūnui taikomą butpinigių dydį pagal pareigūno ir nuomotojo rašytinėje sutartyje nustatytą nuomos mokesčio dydį nustato pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, neviršydamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų maksimalių butpinigių dydžių ir atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro nustatytus ir su teisingumo ir finansų ministrais suderintus butpinigių rekomenduojamus dydžius.

Atkreiptinas dėmesys, jog vidaus tarnybos pareigūno garantija būti aprūpintam tarnybiniu butu arba, nesant tokiai galimybei, gauti nustatyto dydžio butpinigius, yra savarankiška Vidaus tarnybos statuto 64 straipsnyje įtvirtinta garantija, kaip ir savarankiška garantija gauti važiavimo į tarnybos vietą išlaidų kompensaciją, numatyta Vidaus tarnybos statuto 69 straipsnio 4 dalyje.

Arba butpinigiai, arba važiavimo išlaidų kompensavimas yra skiriamas tik pareigūnams, kurie dėl tarnybinio būtinumo arba rotacijos tvarka perkelti į kitas pareigūno pareigas kitoje tarnybos vietovėje.

Kitos Teisės ir Garantijos

Profesinių sąjungų nariai, atleisti iš vidaus tarnybos jų pačių prašymu dėl išrinkimo į renkamąsias pareigas profesinių sąjungų organizacijose, pasibaigus renkamųjų pareigų įgaliojimams, jų prašymu grąžinami į iki jų išrinkimo eitas pareigas, o jeigu jų nėra, - į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba šio asmens rašytiniu sutikimu kitoje vidaus reikalų įstaigoje.

Pareigūnai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant pareigūnų profesinius, ekonominius bei socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 120 valandų tarnybos (darbo) laiko per metus ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Pareigūnams, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitas tarnybos (darbo) valandų skaičius per metus profesinių sąjungų veiklai vykdyti.

Individualūs Tarnybiniai Ginčai

Individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčai dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka vidaus reikalų įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje. Individualiems tarnybiniams ginčams spręsti vidaus reikalų įstaigoje ne ilgesniam kaip dviejų metų laikotarpiui sudaroma tarnybinių ginčų komisija. Tarnybinių ginčų komisija sudaroma iš vienodo skaičiaus vidaus reikalų įstaigos ir profesinės sąjungos atstovų.

Teisė Nutraukti Vidaus Tarnybą

Pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu pateikęs prašymą pareigūną į pareigas skyrusiam vadovui, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę nutraukti vidaus tarnybą, pateikęs prašymą pareigūną į pareigas skyrusiam vadovui, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, neįskaitant laiko, per kurį pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo.

Atsiskaitymas Atleidžiant Iš Tarnybos

Su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną, išskyrus atvejus, kai pareigūnas nevykdo nustatytų įsipareigojimų.

Pareigybių Vertinimas

Vidaus reikalų ministerijoje sudaroma vidaus reikalų įstaigų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisija, kuri iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. peržiūri vidaus reikalų įstaigų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus, įvertina šių pareigybių atitiktį vidaus tarnybos sistemos pareigūno sąvokai, sudaro šios sąvokos neatitinkančių pareigybių sąrašus ir pateikia juos vidaus reikalų ministrui.

Į Vidaus reikalų ministerijoje sudaromą vidaus reikalų įstaigų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisiją nario teisėmis įtraukiamas vidaus tarnybos sistemoje veikiančių profesinių sąjungų bendru jų sutarimu skiriamas atstovas.

Pareigūno Teisės Įeiti Į Patalpas ir Transporto Priemones

Siekiant užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ar asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, taip pat siekiant užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, pareigūnas turi teisę be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančias patalpas, teritorijas, patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, pareigūnas turi teisę prievarta atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinės nelaimės ar katastrofos atvejais, ekstremaliosios situacijos metu, šalinant užkrečiamųjų ligų židinius. Teisė patekti į transporto priemonę suteikiama ir tais atvejais, kai pareigūno reikalavimui nepaklūsta asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamas jo padarymu.

Važiuodamas į įvykio vietą, persekiodamas asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar įtariamą jos padarymu, veždamas asmenį, kuriam būtina neatidėliotina medicinos pagalba, į sveikatos priežiūros įstaigą ar kitais neatidėliotinais atvejais pareigūnas turi teisę nekliudomai ir nemokamai naudotis visomis transporto ir ryšių priemonėmis, priklausančiomis fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus diplomatinių ar konsulinių įstaigų transportą).

Pareigūnų ir Karių Valstybinės Pensijos

Atkreipiame dėmesį, kad pareigūnams, kurių tarnybos laikas pensijai skirti šio projekto įsigaliojimo dieną (kuri planuojama 2016 m. sausio 1 d.) bus mažesnis nei 11 metų, pensija galės būti skiriama po 25 tarnybos metų. O pareigūnams, kurių tarnybos laikas pareigūno pensijai skirti šio projekto įsigaliojimo dieną bus didesnis nei 11 metų, pensija galės būti skiriama pagal projekto lentelėje nustatytą tarnybos laiką.

Apibendrinant, vidaus tarnybos pareigūno tarnyba yra griežtai reglamentuota, užtikrinant tam tikras socialines ir finansines garantijas, taip pat nustatant aiškius reikalavimus ir apribojimus. Svarbu, kad pareigūnai žinotų savo teises ir pareigas, siekiant užtikrinti efektyvų ir teisėtą tarnybos vykdymą.

tags: #patalpos #pareigunos #tarnybines