Fosforas yra viena iš trijų pagrindinių trąšų, atsakingų už augalo žiedynų ir vaisių formavimąsi, šaknų formavimąsi. Fosforas reikalingas, kad augalo ląstelėse gamintų cukrūs ir krakmolas. Fosforas svarbus sėkloms dygstant ir augant daigams. Tai viena iš brangiausių trąšų ir ją naudojant verta paskaičiuoti normas itin tiksliai.
Fosforo Trąšos
Populiariausia fosforo trąša yra superfosfatas (Ca(H2PO4)2H2O+CaSO4*2H2O), turintis 19-20 proc. gerai įsisavinamo fosforo (P2O5). Taip pat turi sieros. Naudojamas atskirai ir mišinuose su kitomis trąšomis. Tinka visiems dirvožemiams. Puikiai padidina augalų atsparumą šalčiui ir didina derlių.
Superfosfatas - populiariausia fosforo trąša.
Dvigubas superfosfatas - koncentruota fosforo trąša, kurioje judriojo fosforo yra iki 40 proc. Naudojamas rudeniniam tręšimui.
Amofoso (NH4H2PO4) sudėtyje yra apie 12 proc. azoto ir 61 proc. judraus azoto (P205). Naudojamas pramoninėje žemdirbystėje ir trąšų mišinių gamybai. Trąšos nesukrenta.
Diamonio fosfatas (NH4)2HPO4 - gerai tirpstanti azoto (18 proc.) ir tirpaus fosforo (P205), 44 proc. trąša. Mažina dirvos rūgštingumą. Puikiai tinka daržovėms, galima naudoti bulvėms jų sodinimo metu.
Natūralios Fosforo Trąšos
Tiems, kas nemėgsta mineralinių trąšų, fosforu praturtinti dirvą gali barstydami kaulų pelenus. Juose yra didelis kiekis fosforo junginių, tirpaus fosforo yra apie 12 proc.
Fosforo Trąšų Normos
Kiekvienais metais augalai paima iš dirvos 60 - 300 kg/ha fosforo. Sunaudoto fosforo kiekis priklauso nuo augalų rūšies, augalų tankumo, derliaus. Dirvoje yra natūralaus fosforo, kurio pasisavinimas priklauso nuo dirvožemio, pH ir judriojo fosforo dalies.
Šiais laikais spėlioti, kiek reikės fosforo, nereikėtų, tam yra dirvožemio tyrimai. Tyrimų kaina gerokai mažesnė nei be reikalo į dirvą įterptos fosforo trąšos.
Judrusis fosforas, kuris į dirvą patenka iš trąšų, gali jungtis su kitais dirvos elementais ir pereiti į augalams sunkiai įsisavinamas formas. Tai priklauso nuo dirvožemio rūgštingumo. Geriausiai fosforas įsisavinamas, kai dirvožemio pH yra 7. Esant rūgščiai dirvai, judrusis fosforas pereina į augalų neįssisavinamus aliuminio ir geležies fosfatus. Šarminiame dirvožemyje fosforas jungiasi į kalcio ir magnio fosfatus.
Daugiausiai fosforo augalai sunaudoja dygimo laikotarpiu. Per kelias pirmas savaites augalai įsisavina apie 15 proc. reikalingo fosforo kiekio. Fosforas įterpiamas į dirvožemį rudenį ir anksti pavasarį. Fosforas silpnai migruoja, dėl to fosforą reikėtų įterpti arčiau šaknų. Taip pat fosforo poveikį padidina mikroorganizmų veikla ir organikos bei drėgmės kiekis.
Augalui reikalingas fosforo (P₂O₅) kiekis užauginti 1 toną produkcijos
Įvairiems augalams reikia skirtingo fosforo kiekio, kad užaugtų 1 tona produkcijos. Štai keletas pavyzdžių:
| Augalas | Produkcija | Fosforas (P₂O₅), kg/t |
|---|---|---|
| Žieminiai kviečiai | Grūdai | 12 |
| Žieminiai rugiai | Grūdai | 10 |
| Vasariniai kviečiai | Grūdai | 7 |
| Miežiai | Grūdai | 9 |
| Avižos | Grūdai | 11 |
| Grikiai | Grūdai | 15 |
| Žirniai | Grūdai | 14 |
| Pupos | Grūdai | 17 |
| Cukriniai runkeliai | Šakniavaisiai | 1,7 |
| Linai | Šiaudeliai | 5 |
| Linai | Sėmenys | 32 |
| Vikiai | Grūdai | 14 |
| Bulvės | Gumbai | 1,6 |
| Kopūstai | Galvos | 1,6 |
| Kukurūzai | Žalioji masė | 1 |
| Obuoliai | Vaisiai | 0,25-0,4 |
| Vienmetės žolės | Šienas | 5 |
| Vienmetės žolės | Žalioji masė | 1 |
| Daugiametės ankštinės žolės | Sausoji masė | 6 |
| Daugiametės žolės | Šienas | 5 |
| Daugiametės žolės | Žalioji masė | 1 |
| Kultūrinės pievos | Šienas | 4 |
| Kultūrinės pievos | Žalioji masė | 1 |
| Kultūrinės ganyklos | Šienas | 6,5 |
| Kultūrinės ganyklos | Žalioji masė | 1,3 |
Fosforo kiekio dirvoje įvertinimo koeficientai
Fosforo kiekis dirvoje gali būti įvertintas pagal šiuos koeficientus:
| Fosforo kiekis dirvoje, mg/kg | Įvertinimas | Koeficientas |
|---|---|---|
| 0-50 | Labai mažai | 1,4 |
| 51-100 | Mažai | 1,0 |
| 101-150 | Vidutiniškai | 0,7 |
| 151-200 | Daugokai | 0,5 |
| >200 | Daug ir labai daug | 0,3 |
Fosforo trąšos ir perskaičiavimo koeficientai
Skirtingų fosforo trąšų maisto medžiagų kiekis ir perskaičiavimo koeficientai:
| Trąša | Maisto medžiagų kiekis | Koeficientas |
|---|---|---|
| Miltinis superfosfatas | P₂O₅ - 18,7 % | 5,35 |
| Granuliuotas superfosfatas | P₂O₅ - 19,5 % | 5,13 |
| Dvigubas superfosfatas | P₂O₅ - 46 % | 2,17 |
Fosforo Trūkumo Požymiai
Trūkstant fosforo augalai lėčiau auga. Ryškiausias fosforo trūkumo požymis, kai ima mėlynuoti lapų gyslos, apatinė lapų pusė įgauna rausvai violetinį atspalvį.
Sveiko dirvožemio tyrimas apima ne tik maisto medžiagas, bet ir biologinius bei fizinius rodiklius, kurie lemia ilgalaikį dirvožemio gyvybingumą, struktūrą ir atsparumą degradacijai. Taip, kiekvienas tyrimas pateikiamas su interpretacija ir rekomendacijomis pagal konkrečius deficitus ir dirvožemio būklę.
Planuojant ilgalaikį dirvožemio derlumą, svarbu įvertinti daugiau dirvožemio rodiklių, lemiančių jo sveikatingumą. Tai galima atlikti Sveikatingumo paketu. Fizikinės dirvožemio savybes leis įvertinti dirvožemio struktūros būklę - ar tinkamai dirvožemyje cirkuliuoja oras ir drėgmė, kas labai svarbu augalų šaknims, taip pat ar dirvožemis atsparus užmirkimui ar erozijai.
Dirvožemis, kuriame užtikrinamas pakankamas kiekis anglies bei organinių medžiagų (Corg., OM) geriau išlaikys šilumą ir drėgmę, pasižymės patvaresne dirvožemio struktūra, bus atsparesni suslėgimui, juose bus daugiau augalams reikalingų mitybos medžiagų bei palankesnė terpė mikroorganizmams. Optimalus anglies ir azoto (C/N) santykis, mikrobiologinis dirvožemio aktyvumas suteiks informacijos apie dirvožemio mineralizacijos lygį, kuris svarbus tiek augalų mitybos medžiagų pasisavinimui, tiek mitybos medžiagų išsiplovimui, tiek organinių medžiagų kaupimo strategijai numatyti.
Suminių mitybos elementų (NPK) kiekiai, taip pat augalams prieinamoje formoje (P2O5, K2O, Ca2+, Mg2+) esančios mitybos medžiagos leis pasirengti tręšimo planavimo strategiją. Mineralinio azoto kiekių, esančio dirvožemyje bei azoto, galinčio atsipalaiduoti iš dirvožemio organinės medžiagos per metus žinojimas svarbus pavasarį, kad būtų galima tiksliau planuoti ž. rapsų, ž. Katijonų mainų geba ir dirvožemio pH leis sužinoti apie dirvožemio sugebėjimą iš jame esančio mitybos medžiagų „banko“ papildyti dirvožemio tirpalą augalams prieinamomis mitybos medžiagomis.
Lietuvos dirvožemiuose judrusis fosforas pasiskirstęs labai nevienodai. Fosforas - vienas svarbiausių augalų maisto medžiagų. Jo trūkumas lemia augalų fiziologinius pažeidimus, riboja produktyvumą. Fosforas dalyvauja augalų fotosintezės procese ir kvėpavimo procesuose, generatyvinių audinių susidaryme.
Kai trūksta fosforo, augalai prastai pasisavina azotą, mažiau jo sunaudojama iš trąšų, daugiau išsiplauna iš dirvožemio. Tręšimas didesnėmis negu reikia fosforo trąšų normomis augalų derlingumo paprastai nemažina, tačiau didina išaugintos produkcijos savikainą, nes fosforo trąšos yra brangios.
Dirvožemyje fosforas įeina į organinių ir mineralinių junginių sudėtį. Mineraliniuose junginiuose esantis fosforas būna kalcio, geležies ir aliuminio fosfatų formų ir yra svarbiausias augalų mityboje.
Mineraliniai dirvožemiai, kuriuose judriojo fosforo yra daugiau kaip 150 mg/ kg, tręšiami mažesnėmis normomis, negu reikia augalų derliui užauginti. Kai judriojo fosforo dirvožemyje yra daugiau kaip 300 mg/kg, fosforu netręšiama, nes jo yra gerokai daugiau, negu augalams reikia. Mažiau reikliems augalams fosforo dirvožemyje visiškai užtenka, kai jo yra 200-250 m/kg. Tai patvirtina tiek Lietuvoje, tiek užsienyje atlikti moksliniai tyrimai.
Dėl fosforo neigiamos įtakos aplinkai, ypač vandens telkinių eutrofikacijos procesams, rekomenduojama per metus į dirvą įterpti ne daugiau kaip 40 kg/ ha fosforo (P) arba 91,6 kg/ha (P2O5). Vadinasi, labai mažai ir mažai judriojo fosforo (iki 100 mg/kg) turinčius dirvožemius galime tręšti 50-90 kg/ha fosforo (P2O5) trąšų normomis. Šiuo atveju augalų nepertręšime, o sukultūrinsime dirvožemį.
Lietuvoje pagal judraus fosforo vidutinį kiekį turtingi jo (P2O5 > 160 mg/ kg) yra Joniškio, Radviliškio, Panevėžio, Kėdainių, Šakių ir Kalvarijos savivaldybių dirvožemiai. Tačiau, palyginti su jais, perpus mažiau judriojo fosforo (P2O5 < 80 mg/kg) turi Skuodo, Mažeikių, Plungės ir Šilalės savivaldybių dirvožemiai.
Dirvožemius, kurie apima tris fosforingumo grupes (koncentracija didelė, labai didelė ir itin didelė (P2O5 > 150 mg/ kg)), priimta vadinti sąlygiškai turtingus fosforo. Esant tokioms jo koncentracijoms, tręšimas fosforu gerokai mažinamas arba išvis netręšiame. Tokių plotų vidutiniškai Lietuvoje yra 30 proc., o Vidurio Lietuvoje - net 46,7 proc., t. y. Vidurio Lietuvoje tręšti fosforo trąšomis reikėtų mažiau, tačiau praktikoje situacija yra priešinga.
Per paskutiniuosius dešimt dirvožemio agrocheminių savybių stebėsenos metų Vidurio Lietuvoje sąlygiškai fosforo turtingų dirvožemių plotai padidėjo net 8,6 proc., kai Rytų Lietuvoje sumažėjo 0,6, o Vakarų Lietuvoje - 1,2 procento. Gerokai minėtų plotų padidėjo Pakruojo - 23,7 proc., Šakių - 16,5, Pasvalio - 14,8, Jurbarko - 13,7, Panevėžio - 13,1, Kalvarijos - 12,3, Šiaulių - 11,3 proc. savivaldybėje.
Vidurio Lietuvoje turime galimybę mažinti fosforo trąšų normas nesumažindami derliaus, o didesnėje Rytų ir Vakarų Lietuvos dalyje situacija priešinga. Čia dirvožemiuose yra mažai ne tik judriojo fosforo, bet jie ir rūgštūs, turi mažiau mineralinio azoto ir judriojo kalio, todėl augalai fosforą pasisavina kur kas prasčiau. Tai pastebima pavasarį, kai dirvos dar nėra pakankamai įšilusios.
Fosforo trąšos - tai svarbi žemės ūkio produkcijos augimo dalis. Jas naudojant galima gerokai padidinti derlių ir užtikrinti augalų sveikatą. Vis dėlto, netinkamai naudojant fosforo trąšas, gali kilti ne tik ekonominės, bet ir aplinkosauginės problemas. Dažna klaida - per didelis fosforo trąšų kiekis, kuris ne tik nepadidins augalų produktyvumo, bet ir sukels fosforo kaupimąsi dirvožemyje. Tai gali lemti mažesnį mikroelementų prieinamumą augalams ir padidėjusį vandens taršos pavojų.
Kitas svarbus aspektas yra tinkamas laiko parinkimas fosforo trąšoms taikyti. Fosforas dirvožemyje juda labai lėtai, todėl geriausias laikas trąšoms įnešti - augimo pradžioje, kai augalai labiausiai jų reikalauja.
Kaip žinia, šios trąšos yra būtinos augalų augimui, nes padeda energetinių junginių sintezei ir šaknų vystymuisi. Mineralinės fosforo trąšos, tokių kaip superfosfatas ir dvigubas superfosfatas, yra pagamintos pramoniniu būdu ir praturtintos fosforu. Superfosfatas gaunamas fosforito apdorojimo metu, taip pat papildant dirvožemio pH. Dvigubas superfosfatas turi itin aukštą fosfato kiekį.
Organinės trąšos yra gaunamos iš gyvūninės ar augalinės kilmės atliekų, tokios kaip kaulamilčiai ar fosforitmilčiai. Jos yra švelniai veikiančios trąšos, kuriose, be fosforo, randama ir kitų svarbių organinių junginių.
NPK trąšos yra sudėtingos trąšos, turinčios optimalų maistinių medžiagų - azoto ((N)), fosforo ((P)) ir kalio ((K)) - santykį. Jų pavyzdys - amofoso, kuris yra subalansuotas fosforo ir azoto šaltinis. Įvairios NPK trąšų formulės skirtos specifiniams augalams, tokie kaip cukriniai runkeliai, daugiametės žolės, daržovės ir bulvės.
Optimalus fosforo (P) trąšų naudojimas yra esminis augalų vystymuisi ir gero derliaus užtikrinimui. Fosforo trąšų dozavimą lemia dirvožemio pH bei augalų poreikis. Fosforas geriausiai įsisavinamas esant pH diapazone nuo 6,0 iki 7,0. Tręšimo laikas yra svarbus, nes augalai skirtingais vystymosi etapais turi skirtingą fosforo poreikį. Pavyzdžiui, daug fosforo reikia ankstyvajame augimo etape, kad susidarytų stiprios šaknys.
Fosforo įsisavinimą veikia drėgmės kiekis ir temperatūra. Optimaliai fosforas pasisavinamas iš dirvos, kuri nėra nei per daug sausa, nei per daug drėgna. Svarbu atsižvelgti į tai, kad fosforo trąšos turi būti derinamos su kitų svarbių elementų, pavyzdžiui, azoto (N) ir kalio (K), trąšomis. Azoto trąšos, tokios kaip karbamidas, ir kalio trąšos padeda skatinti auginių augimą ir stiprinti augalų imunitetą.
Trūkumą ar perteklių galima atpažinti įvertinant augalų lapų būklę. Fosforo trūkumas dažnai pasireiškia lapų pakitimais, pavyzdžiui, jie tampa tamsiai žali arba atsiranda purpurinės dėmės.
Ar galima pakeisti fosforo trąšas preparatu Fosfix?
Visa tai - ūkininkų realybė, nuolat verčianti atsakingai priimti skirtingus sprendimus.