Šiuolaikiniame pasaulyje šeimos modeliai nuolat kinta, todėl tampa itin svarbu užtikrinti nepilnamečių vaikų interesų apsaugą, ypač sudėtingose situacijose, kai motina gyvena su dviem vyrais. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Lietuvos teisės aktai ir teismų praktika sprendžia šį klausimą, remiantis šeimos teisės principais ir tarptautiniais susitarimais.
Temos aktualumas ir problematika
Laikui bėgant, vyksta ne tik visuomenės, bet ir šeimos transformacija. Keičiasi šeimos kūrimosi teisiniai pagrindai, vertybiniai ir gyvenimo prioritetai. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos teisė reguliuoja dinamiškus ir nuolat kintančius šeimos santykius, kyla klausimas, ar šeimos teisės principai bėgant laikui taip pat negali pamažu transformuotis.
Lietuvos Respublikoje šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, motinystės visokeriopos apsaugos principais bei kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais. Tai principai, kuriais dabar Lietuvoje yra vadovaujamasi ir kurių paisoma reguliuojant šeimos teisinius santykius.
Tarptautinė Teisė ir ES Įtaka
Ilgą laiką šeimos teisė buvo valstybės kompetencijai, tai yra nacionalinės teisės reguliavimo dalykas, atspindinti tos valstybės kultūrą, tradicijas, religinius aspektus ir ilgą laiką tai nebuvo interpretuojama tarptautiniu mastu. Tačiau XX amžiaus viduryje šiuolaikinė tarptautinė teisė įsiskverbė į tradicinę valstybių vidaus teisės sferą - individo teises ir ėmė jas reglamentuoti bei ginti tarptautiniu lygmeniu.
Šeimos bei santuokos svarbą pabrėžia Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (16 str.), taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (EŽTK) (12str.), o šios Konvencijos septintojo protokolo 5 straipsnis įtvirtina sutuoktinių lygiateisiškumą. Paminėtini taip pat dar du tarptautiniai teisės dokumentai svarbūs nagrinėjama tema t.y. 1966 m. Tarptautinis pilietinis ir politinis teisių paktas, bei 1966 m. Tarptautininis ekonominis, socialinis ir kultūrinis teisių paktas, kurių straipsniuose atitinkamai 23 str. ir 10 str. akcentuojama šeimos svarba.
Be to, Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES), tad pati valstybė kaip ir jos visuomenė pamažu tampa liberalesnės, stengiasi orientuotis ir lygiuotis į kitas šalis, derinti savo nacionalinius teisės aktus su ES leidžiamais reglamentais, direktyvomis, dalyvauti ir laikytis įsipareigojimų pagal tarptautines sutartis. Lietuva tapo pirmąja iš 25 Europos Sąjungos valstybių, ratifikavusi ES valstybių atstovų Sutartį dėl Konstitucijos Europai, kurios antrojoje dalyje - Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje atitinkamuose straipsniuose taip pat akcentuojama šeimos svarba, t.y.: teisė tuoktis ir kurti šeimą (II-69 str.), vaiko teisės (II-84 str.), motinystės ir visos šeimos teisinė, ekonominė, ir socialinė apsauga (II-93 str.).
Tyrimo objektas ir dalykas
Šio magistro baigiamojo darbo tyrimo objektas yra šeimos teisiniai santykiai. Magistro darbo tyrimo dalykas - šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai bei jų įgyvendinimas ir pritaikymas praktikoje.
Teisės Principų Samprata
Šeimos teisės esmę ir jos įgyvendinimo svarbiausius būdus nustato ir išreiškia šeimos teisės principai (pvz., sąžiningumo, protingumo ir kitais principais įtvirtintais LR CK 1.2 str. bei 1.5 str).
Atsižvelgiant į tai, kad šeimos teisę daugelis teisės specialistų (V. Mikelėnas, A. Vaišvila ir kt.) priskiria civilinės teisės šakai, nagrinėjant šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, būtina išanalizuoti ir bendruosius civilinės teisės principus.
Pats žodis principas kilęs iš lotyniško žodžio "principium" ir reiškia pradžią, pagrindą, pirminį šaltinį. Taigi, jei bendriausia prasme principai suvokiami kaip tam tikro reiškinio (sistemos, organizacijos, teorijos, koncepcijos ir t.t.) pamatinės nuostatos, fundamentalūs pradai, tai teisės principai E. Kūrio nuomone, persmelkia ir teisinį reguliavimą, ir teisinę praktiką. Kiek savotiškai į teisės principus žvelgia teisės teoretikas A. Vaišvila - per teisių ir pareigų vienovės prizmę. Teisės principai atskleidžia teisės dėsningumus, jos prigimtį ir socialinę paskirtį.
Apibendrinant įvairių autorių pozicijas teisės principų atžvilgiu formuluojama išvada, jog teisės principų sąvoka iš esmės niekuo nesiskiria nuo bendrosios principų sąvokos, kuri vartojama ir kitos tikrovės srityse. Taigi galime sutikti su K. Jablonskio teiginiu, jog teisės principai - tai pagrindinės teisės mintys, idėjos, pamatinės nuostatos, kreipiantieji pradai, kurie dalykiškai ir logiškai apibūdina tai, kas nuo jų priklauso.
Teisės Principų Vieta Teisės Sistemoje
Teisės principai turi didžiulę reikšmę visuomeninis santykių teisiniam reguliavimui, lemia bendras teisinio poveikio kryptis. Teisės principais remiamasi ir įgyvendinant teisę. Teisės principai, kaip ir teisės normos yra bendro pobūdžio, formaliai apibrėžtos, sisteminiais ryšiais susijusios imperatyvios elgesio taisyklės. Taigi daugeliu požymių teisės normos ir principai sutampa: visose daugiau ar mažiau tokiose taisyklėse yra išreikšti idealūs elgesio modeliai ir standartai, su kuriais socialinių santykių dalyviai privalo derinti savo elgesį.
Tačiau teisės normos ir principai turi ir esminių skirtumų - jie skiriasi formulavimo teisiniame tekste abstraktumo laipsniu. Teisinis reguliavimas - tai socialinių santykių teisinis sutvarkymas pagal sankcionuotą modelį, įtvirtintą įvairiais lygiais teisės aktuose. Taigi teisinis reguliavimas suprantamas kaip ypatingas teisės poveikio būdas socialinių santykių dalyvių elgesiui. O ypatingas tuo, kad teisinio reguliavimo rezultatai gaunami (t.y. socialiniai santykiai tampa teisiniais), naudojant teisines priemones - formaliai apibrėžtas ir įtvirtintas tiek bendrojo pobūdžio, tiek individualaus pobūdžio elgesio taisykles.
Teisinio reguliavimo sąvoka siaurąja prasme žymi tik vieną iš šių metodų. Nėra susiformavusios vieningos nuomonės tarp teisės specialistų dėl teisės principų tiesioginio reguliuojamojo poveikio teisinis santykių dalyviams. Nėra taip, kad visi vienareikšmiškai sutiktų su tuo, kad teisės principai yra arba ne teisės sistemos dalimi. Teisės principų ir teisės normų santykį detaliai nagrinėjo E. Kūris (teisės principų ir konstitucinių normų tarpusavio santykį). Jis pabrėžia ypatingą teisės principų vaidmenį teisiniame procese.
E.Kūris teigia, kad "Normos - principai" yra dirbtinė konstrukcija, išgalvota, kad nereikėtų konstatuoti, jog teisė susideda ne tik iš normų, bet ir iš dar kažko, t.y. iš principų. Ir teisės normos, ir principai - tai nuostatos, kurios įtvirtina ir sankcionuoja reikalaujamo elgesio modelius. Tai, kad teisės principai yra daugiau abstraktesni, bendro pobūdžio elgesio standartai, tai nereiškia kad jiems būdingas mažesnis nei teisės normoms teisinio reguliavimo pakankamumo laipsnis.
Apibendrinant, sutiktume su K. Jablonskiu, jog ne tik teisės normos bet ir principai gali tiesiogiai veikti faktinę socialinę tikrovę, principai taip pat atlieka jiems būdingas funkcijas šalia teisės normų.
Teisės Principų Funkcijos
Terminas funkcija kilęs iš lotyniškojo žodžio "functio" ir reiškiantis atlikimą, vykdymą. E.Kūris, kalbėdamas apie teisės principų funkcijas teisės sistemos atžvilgiu, išskiria dvejopas funkcijas, kurias sąlyginai galima pavadinti pozityviąja bei negatyviąja. Nurodomas teisės principų pozityvusis, organizuojantis poveikis teisės sistemai, t.y. teisės principai kreipia teisės sistemos, teisinio reguliavimo arba atskirų teisės institutų turinį. Kitaip sakant teisės principai užtikrina teisės sistemos darną, jos elementų neprieštaringumą, taigi koordinuoja teisines nuostatas. Šios funkcijos atlieka ir kitą svarbią funkciją, sąlyginai vadinama negatyviąja - teisės principuose slypi teisinio reguliavimo kritikos potencija.
Kalbant apie bendruosius teisės principus (pvz., tokie principai yra įtvirtinti LR CK 1.2 str. Reglamentavimo funkcija reiškia, kad valstybė, reglamentuodama teisinius santykius, turi paisyti šių principų ir jais vadovautis. Interpretavimo funkcija reiškia, kad teisės normos privalu aiškinti ir taikyti remiantis šiais, bendraisiais teisės principai. Teisės spragų užpildymo funkcija reiškia, kad susidūrus su teisės spraga (aut. past. Ir kolizijų pašalinimo funkcija pasireiškia tuo, kad esant teisės normų kolizijai (aut. past.
V. Pakalniškis ir kiti civilinės teisės specialistai kalbėdami apie civilinės teisės principus, įtvirtintus minėtame LR CK 1.2 str., pateikia savo poziciją, kad šie bendrieji civilinės teisės principai atlieka tik dvi savarankiškas funkcijas - reglamentavimo ir interpretavimo, kuri svarbiausia iš jų vis dėlto yra reglamentavimo. Ši funkcija laikytina tokia dėl to, kad ją įgyvendinant užtikrinamas civilinės teisės stabilumas, užkertamas kelias formuotis teisės normų kolizijoms, priimant naujus civilinės teisės aktus. Teisės spragų užpildymo ir kolizijos pašalinimo funkcijos, V. Pakalniškio nuomone, nereikėtų traktuoti kaip savarankiškų civilinės teisės principų funkcijų.
Teisės Principų Klasifikacija
Teisinėje literatūroje teisės principai yra klasifikuojami įvairiai, remiantis įvairiais klasifikavimo pagrindais. Profesorius A.Vaišvila nurodo tokią teisės principų klasifikaciją, kaip skirstymą pagal principų formulavimo pobūdį, į: 1) principus-idėjas ir 2) principus-normas. Tačiau, E. Kūrys visiškai nesutinka, kad tokia konstrukcija kaip principai-normos egzistuoja. Jo nuomone, teisės principų nevalia sutapatinti su teisės normomis.
Kitas dažnas teisės principų klasifikavimo pagrindas yra jų skirstymas pagal apimtį. Šiuo pagrindu teisės principai skirstomi į: 1) bendruosius (arba kitaip dar vadinami pagrindiniais) teisės principus, 2) tarpšakinius teisės principus ir 3) šakinius teisės principus. Pagrindiniai teisės principai, tai patys bendriausi, fundamentaliausi teisės principai, kurie įtvirtinami pačiu aukščiausiu lygmeniu. Tokie principai paprastai būna įtvirtinti šalies pagrindiniuose įstatymuose - Konstitucijose. Kaip jau sakyta, šie principai persmelkia kiekvieną teisės šaką ir nurodo kaip turi būti formuojamos tos šakos teisės normos, organizuojamas jų vykdymas. Bendrieji teisės principai yra konkretinami ...
Šeimos gyvenimo ciklas
Santuokos Nutraukimo Procesas ir Vaikų Interesai
Santuokos nutraukimas - daugiau nei teisminis procesas. Tai emocinis išbandymas, kurio pasekmes patiria ne tik sutuoktiniai, bet ir jų vaikai. Vis dėlto, santuokos pabaiga - tai ne mūšio laukas, o galimybė užbaigti vieną gyvenimo etapą brandžiai.
Statistika rodo, kad santuokų skaičius nuolat mažėja. Pavyzdžiui, Lietuvoje 1970 m. 1000 gyventojų tekdavo 9,5 santuokos, tuo tarpu 2023 m. Žmonės nusprendžia nesituokti dėl įvairių priežasčių, tarp kurių yra noras turėti asmeninę laisvę ir nepriklausomybę, finansinis nestabilumas ar nenoras patirti išlaidų, baimė išsiskirti, kitokia gyvenimo filosofija, dėmesys karjerai ar saviugdai, nenoras turėti vaikų arba tiesiog pageidavimas išlaikyti ilgalaikius nesantuokinius santykius. Nenuostabu, kad vis daugiau porų gyvena partnerystėje, akcentuodami individualų pasirinkimą išlaikyti santykį ir jį puoselėti. Nepaisant mažėjančio santuokų skaičiaus, ištuokų dalis išlieka pakankamai stabili, pavyzdžiui Lietuvoje 1970 m. 1000 gyventojų teko 2,2 ištuokos, o 2023 m. - 2,5.
Dažniausiai santuoką nutraukia 35-39 metų asmenys. Vis dažniau poros bando nutraukti santuoką bendru sutarimu, tačiau nemaža dalis bylų nagrinėjamos ginčo tvarka.
Laikinosios Apsaugos Priemonės (LAP)
LAP - tai procesinės teisės institutas, tačiau šeimos ginčuose aktualios ir taikytinos LAP yra įtvirtintos tiek procesinės, tiek materialiosios teisės normose. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų LAP, remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta LAP - įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium - pagal savo tikslą yra teisinius santykius laikinai sureguliuojanti LAP, skirta užtikrinti asmenų teisių apsaugą ir teisinių ginčo santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pagal įpareigojimų pobūdį, ši LAP priskiriama LAP, nustatančioms įpareigojimus atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Šios LAP objektas - neturtinio pobūdžio priemonės, kai reiškiami neturtiniai reikalavimai.
Dauguma atveju prašymus taikyti LAP - įpareigoti sutuoktinį gyventi skyrium teikia moterys, atitinkamai 19 atvejų iš 23. Dažniausia LAP taikymo priežastis - smurtinis elgesys ar reali psichologinė įtampa. Bene pagrindinis klausimas, kuris kyla, siekiant pagrįsti tokios LAP taikymą, yra rizika, kuri keliama vieno iš sutuoktinių asmeniniams ir turtiniams interesams bei kartu gyvenantiems nepilnamečiams vaikams.
Smurtas Šeimoje
Sutuoktinio smurtinis elgesys yra dažniausiai pasitaikanti priežastis taikyti LAP. Žinoma, įrodyti smurtinį elgesį ne visada yra paprasta. Būtent todėl vis dažniau santuokos nutraukimo procesuose dalyvauja policija, kuri kviečiama į šeimos namus siekiant pagrįsti vieno iš sutuoktinių smurtinį elgesį. Tačiau šeimos santykiuose smurtinis elgesys gali pasireikšti įvairiai, nebūtinai fiziniu vieno iš šeimos narių žalojimu. Šeimyniniams santykiams pradėjus irti ypač dažnai pasitaikantis yra psichologinis smurtas iš abiejų sutuoktinių pusės, pasireiškiantis vienas kito žeminimu, užgauliojimu, ignoravimu ir pan.
Pavyzdžiui, vienoje byloje buvo sprendžiama dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium, nes šeimai gyvenant vieno kambario bute, kai sutuoktiniai tarpusavyje nesikalba daugiau nei metus laiko, kyla didelė įtampa. Šioje byloje matyti, kad abi šalys buvo išsilavinusios, kūrybingos asmenybės, augino tris vaikus, tačiau ieškovei priėmus sprendimą skirtis, atsakovas su tuo nenorėjo sutikti. Taip tarp šalių prasidėjo drama - ieškovė vaikų akivaizdoje žemino atsakovo autoritetą, išmetinėjo jo asmeninius daiktus, leido jam miegoti tik prie balkono durų, tuo tarpu atsakovas, siekdamas vaikų palankumo, nenustatinėjo jiems ribų, leido jiems žaisti telefonu, pirko nesveiką maistą arba manipuliavo jais santuokos nutraukimo procese.
Teismas pažymėjo, kad vaikas santuokos nutraukimo byloje, esant įtemptiems šalių santykiams, daugiau ar mažiau atsiduria tėvų konfliktinių santykių epicentre, todėl vaiko palikimas tokioje padėtyje, neabejotinai pažeistų jo interesus. Vis dėlto, ne visada teismas žodinius suaugusiųjų konfliktus vertina kaip psichologinį smurtą ir grėsmę vaikams. Priklausomai nuo suaugusiųjų pateikiamų argumentų, teismai vertina kiekvieno iš jų ryšį su vaiku.
Teisiniai ir socialiniai-psichologiniai seksualinio priekabiavimo aspektai: kaip atpažinti?
Vaiko Nuomonė ir Būsto Nuosavybė
Vaiko nuomonė taip pat yra svarus įrodymas spendžiant dėl LAP taikymo, tačiau ji yra tik vienas iš vertintinų kriterijų. Lygiai kaip ir suaugusiųjų elgesio modeliai (filmavimas, triukšmavimas, sekimas), nors ir nedaro tiesioginės žalos, tačiau gali būti teismų įvertintas kaip žalą vaikui darantis elgesys, nuo kurio geriau vaikas turėtų būti apsaugotas. Kitas svarbus veiksnys sprendžiant dėl LAP taikymo yra tai, kam priklauso būstas, iš kurio norima iškraustyti vieną iš sutuoktinių.
Įdomu tai, kad teismai nevengia taikyti LAP ir tais atvejais, kai sutuoktiniui, kuriam taikomas įpareigojimas gyventi skyrium, būstas priklauso asmeninės nuosavybės teise, jei byloje nustatoma, kad jo/jos keliama rizika gali padaryti didelę žalą. Vis dėlto, dažniausiai santuokoje įgytas turtas, gyvenamasis būstas, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, todėl sprendžiant klausimą dėl vieno jų įpareigojimo gyventi skyrium kyla klausimas ir dėl vieno iš savininkų nuosavybės teisių apsaugos.
Šeimos teisė
Išvados
Apibendrinant darytina išvada, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų priima sprendimą skirtis, kitas, nepaisant to, kad mano priešingai, turėtų gerbti savo partnerio sprendimą ir nekelti konfliktų siekdama(s) „išsaugoti šeimą“, o turėtų stengtis išsaugoti pagarbų tarpusavio kaip tėvų santykį bei santykį su vaiku. Tokiu atveju, kai esant tiesioginiam smurtui prieš vaiką LAP taiko nedelsiant. Psichologinis diskomfortas, konfliktinė aplinka pripažįstama pakankama priežastimi taikyti LAP, tačiau tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių namuose būna retai dėl savo darbo ar gyvenimo būdo, teismas gali priimti ir priešingą sprendimą.
Vis dėlto, santuokos pabaiga - tai ne mūšio laukas, o galimybė užbaigti vieną gyvenimo etapą brandžiai.