Planuojant naujus A ir A + energetinės taupumo klasės pastatus pasidarė įprasta ir racionalu naudoti šilumos siurblių technologijas. Kieto kuro katilų keitimo į šilumos siurblius procesas darosi vis aktyvesnis ir panašu, kad artimiausiu metu rinkos laukia šių įrenginių pirkimo bumas. Tą procesą veikia ES bei Lietuvos politika dalinai kompensuoti šilumos siurblių įsigijimo kaštus.
Individualių pastatų savininkai norėtų išvengti tų nepatogumų, kurie neišvengiami kūrenant kietu kuru: rūpinimasis malkomis ir jų sandėliavimas, katilo kūrenimas kiekvieną dieną, pelenų išnešimas ir katilo paviršių valymas. Beje, biokurui pabrangus buvo prarastas ir pagrindinis buvęs kieto kuro panaudojimo motyvas - pigumas. Dirbant renovacijos procese išaiškėja visa eilė mitų/stereotipų, taip pat ir spręstinų klausimų įvairovė.
Šiame straipsnyje aptarsime vandens šildymo katilus, jų veikimo principus, šilumos siurblių panaudojimą ir katilinės įrengimo ypatumus.
Šilumos siurblys Oras - Vanduo. Įrangos parinkimo ir montavimo subtilybės
Šilumos Siurbliai Oras-Vanduo: Efektyvus Šildymo Sprendimas
Šilumos siurbliai oras-vanduo yra veiksmingas būdas sumažinti šildymo išlaidas. Šie įrenginiai leidžia gauti šilumą tiesiai iš aplinkos oro, naudojant elektros energiją tik pačiam siurbliui veikti. Šilumos siurblio veikimo principas panašus į oro kondicionierių, tačiau šiluma yra ne pašalinama, o panaudojama šildymui.
Šilumos siurblys oras-vanduo
Veikimo Principas:
- Išorinio Oro Paėmimas: Išorinis blokas su galingu ventiliatoriumi paima orą iš gatvės.
- Šilumokaitis: Išorinis oras praeina per šilumokaitį, kuriame cirkuliuoja šaltnešis, pasižymintis žema virimo temperatūra.
- Šaltnešio Garavimas: Šaltnešis įkaista ir virsta garais.
- Kompresorius: Dujinis šaltnešis patenka į kompresorių, kur yra suspaudžiamas, padidinant jo slėgį ir temperatūrą.
- Kondensatorius: Šildomas šaltnešis per šildymo įrenginį juda į kondensatorių (vidinį bloką), kur atiduoda šilumą šildymo sistemai.
- Šilumos Perdavimas: Šilumos siurblio užduotis yra išgauti šilumą iš aplinkos oro ir perduoti šilumą į šildymo sistemą.
Dažnai pastate, kuriame planuojama įrengti šilumos siurblį, yra sumontuota sena radiatorinė šildymo sistema. Be abejo, siekiant idealaus rezultato būtų naudinga įsirengti žemų temperatūrų šildymo sistemą, geriausia - grindų šildymą. Tačiau įvertinant realią situaciją, tai nėra paprastai įgyvendinama ir/arba paprasčiausiai neverta. Ne mažiau svarbu pasirinkti tinkamą įrenginį, atkreipiant dėmesį į jo parametrus, gebėjimą dirbti su radiatorinėmis aukštesnės temperatūros sistemomis net ir esant žemoms lauko temperatūroms. Pavyzdžiui, NIBE oras-vanduo modelis F2120 gali gaminti į radiatorius +63 C° esant lauke - 25 C° šalčiui be elektrinio kaitinimo elementų.
Reikėjo keleto metų įtempto darbo ir daug pastangų, kol pagaliau buvo pagamintas naujasis NIBE F2120 šilumos siurblys. Pasiektas metinis efektyvumo koeficientas (angl. SCOP) 4,1 šaltam klimatui. Trifazis dažnių keitiklis leidžia sistemai prisitaikyti prie pastato poreikių šildymo ir vėsinimo režimuose.
Gamintojai, kurie neturi ką slėpti, dažniausiai pateikia įrenginio charakteristikas, kas puikiai tenkina senesnės sistemos poreikius. Gali kilti klausimas, o koks gi efektyvumas esant tokiai situacijai? Galime sulyginti charakteristikas COP, kurios priklauso nuo lauko temperatūros ir temperatūros, kuri paduodama į sistemą. Kaip teisingai parinkti reikalingą šilumos siurblio galią renovuojamam pastatui? Tokiais atvejais neblogas būdas poreikio nustatymui - tai istoriniai duomenys. Pavyzdžiui, kiek per 12 mėn. buvo sukūrenama malkų ar kito kuro. Planuojamas šilumos siurblys turės per metus pagaminti tokį pat energijos kiekį.
NIBE gamintojas yra sukūręs kompiuterinę programą, kuri įvertina visus niuansus: regiono klimatą, šildymo sistemos ypatumus, karšto vandens naudojimo niuansus ir parekomenduoja tinkamus modelius.
Katilinės Įrengimas: Svarbūs Aspektai
Katilinė yra būtina pagalbinė patalpa namuose, nepriklausomai nuo planuojamos šildymo sistemos. Jos įrengimui keliami tam tikri reikalavimai, užtikrinantys saugumą ir efektyvumą.
Katilinės Vieta ir Dydis:
Katilinės vieta ir dydis priklauso nuo planuojamos šildymo sistemos. Jei naudojamas kieto kuro katilas, įėjimą geriau planuoti iš negyvenamos patalpos. Automatizuotam dujiniam katilui ar šilumos siurbliui katilinė gali būti arčiau gyvenamosios erdvės. Praktiškai katilinės patalpa neturėtų būti mažesnė nei 8 kv.m.
Bendri Reikalavimai Katilinei:
Bendri reikalavimai katilinės patalpai yra surašyti „Katilinių įrenginių įrengimo taisyklėse":
- Pastato viduje įrengtos katilinės nuo gretimų patalpų turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir 3 tipo priešgaisrinėmis perdangomis. Priešgaisrinės užtvaros turi būti pagamintos iš A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų.
- Pristatomos katilinės nuo pagrindinio pastato turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrine siena, o katilinės stogas turi tenkinti BROOF (t1) klasės reikalavimus.
- Perdangos tarp aukštų ir katilinės patalpų sienos, taip pat sienos, skiriančios katilinę nuo pagrindinio pastato, turi būti nesugeriančios garų ir dujų.
- Darbai atliekami vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga.
- Katilinių, įrengtų viduje ir pristatytų prie pastatų, išėjimo durys turi atsidaryti į išorę.
- Katilinių, įrengtų patalpų viduje, laiptų maršus leidžiama išdėstyti bendrose laiptinėse, atskirtus nuo likusios laiptinės dalies nedegamomis pertvaromis ir perdangomis, esančiomis ne mažiau kaip 0,75 val.
Katilinės Projektavimas:
Katilinės projektavimas prasideda nuo ŠVOK - šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo projekto. Šildymo sistemos projektas yra dalis ŠVOK projekto. Nors daug kas reikalavimus A++ klasei vertina kaip perteklinius, bet šilumos taupymo požiūriu jie atsiperka. Apskaičiuota, jog investicija į A++ klasės namą yra 20-30 proc. didesnė lyginant su B energinės klasės namo statyba, tačiau dėl mažų šildymo sąnaudų ji atsiperka per 4-8 metus, priklausomai nuo namo ploto.
Šildymo Sistemos Pasirinkimas: Kriterijai ir Tendencijos
Renkantis šildymo sistemą, svarbu atsižvelgti į šilumos poreikį, pradinės investicijos dydį ir eksploatacines išlaidas. Naujos statybos namui, kurio šilumos poreikis mažas, racionaliausia pasirinkti oras-oras arba grindinį šildymą ir oras-vanduo šilumos siurblio sistemą. Pastaraisiais metais ši sistema naujoje statyboje yra populiariausia.
Šilumos Šaltinio Parinkimas:
Vadovaudamiesi namo šildymo ir karšto vandens poreikiu, atsižvelgdami į skiriamą pradinės investicijos dydį ir galimybes bei numatomas eksploatacines išlaidas, specialistai parenka šilumos šaltinį ir apskaičiuoja šildymo sistemos įrengimo kainą.
Šiuo metu naujos statybos namuose populiariausias šilumos šaltinis yra šilumos siurblio generuojama šiluma, dažniausiai naudojamas oras vanduo šilumos siurblys, nes tai patogiausia sistema grindiniam šildymui ir valdymui bei atsinaujinačios energijos šaltinis. Šilumos siurblio šildymą galima derinti su kieto kuro katilu ar krosnele.
Duomenys reikalingi šilumos siurblio sistemos projektavimui:
- Objekto paskirtis
- Namo tipas ir medžiagos
- Energinis efektyvumas arba šilumos nuostoliai
- Grindų planas
- Reikiamos temperatūros ir drėgmės patalpose nustatymas
Atliekamas šiluminis kontūro skaičiavimas, atsižvelgiama į lauko sienų medžiagų termofizikinius parametrus, langų ir durų angų skaičių ir kt. Apskaičiuojamas optimalus šildymo sistemos pajėgumas, parenkamas optimalus šilumos siurblio tipas, kad būtų pasiekti reikiami parametrai. Atliekami šildymo sistemos hidrauliniai skaičiavimai (pagrindinio vamzdyno, atšakų, slėginės jungties skerspjūvio). Parenkami uždaromieji ir reguliavimo vožtuvai. Apskaičiuojamas reikiamas šildymo prietaisų (radiatorių, konvektorių, fankoilų ir kt.) skaičius.
„Profesionaliai parengtas šildymo sistemos projektas leidžia susidaryti išsamų vaizdą apie būsimas išlaidas, susijusias su įrangos pirkimu ir įrengimu, būsimomis kuro sąnaudomis ir sistemos priežiūra.
Dujinis Šildymas: Privalumai ir Reikalavimai
Nemažai gyventojų šildymui, maisto ir karšto vandens ruošimui naudoja dujas. Tai patogus ir švarus kuras, deja, neatsinaujinantis. Šildymo kaštams sumažinti ir didesniam atsinaujinančios energijos panaudojimui galima įsirengti šilumos siurblį oras vanduo, jis efektyvus pereinamaisiais laikotarpiais tarp sezonų, vasarą gali patalpas vėsinti.
Kombinuotos Sistemos:
Kai kurių gamintojų šilumos siurbliai turi tiesioginį dujinio katilo pajungimą ir gali valdyti dujinį katilą kaip tenas. Pavyzdžiui, nustačius valdiklyje -15 laipsnių C temperatūrą, jei lauke šilčiau nei -15 C, dirba šilumos siurblys, jei šalčiau - siurblys išsijungia ir pradeda šildyti dujinis katilas. Taip pat galima sumontuoti kambario daviklį arba termostatą ir pastarojo pagalba valdiklis gali išjungti abu katilus. Radiatorių temperatūros reguliuoti nereikia, nes į juos paduodamą temperatūrą pagal lauko daviklį reguliuoja tiek dujinis katilas, tiek šilumos siurblys.
Kombinuota šildymo sistema su kieto kuro ar dujiniu katilu ir šilumos siurbliu naudinga ir tuo atveju, jei sename name yra nedidelė elektros įvado galia. Elektros energija šilumos siurbliui reikalinga ne tik kompresoriui, lauko ventiliatoriui ir cirkuliaciniam siurbliui, bet ir tenui, kuris įsijungia esant šaltam orui.
Dujinio Katilo Įrengimo Reikalavimai:
Dujinio šildymo katilai yra nedideli, jie gali būti pastatomi arba kabinami ant sienos. Dujų degimas ir šalinami degimo produktai švarūs. Todėl dujiniai katilai gali būti atskiroje katilinėje, virtuvės, vonios ar tualeto patalpose (tik C tipo), garažuose (irgi tik C tipo) ir pan.
B - prietaisas jungiamas prie dūmtraukio, skirto pašalinti degimo produktams į lauką iš patalpos, kurioje prietaisas įrengtas (prietaisas neizoliuotas aplinkoje).
Katilinė turi būti vėdinama, tose pačiose patalpose negali būti mechaninės vėdinimo sistemos su rekuperacija, mechaninė katilinės vėdinimo sistema negali būti sujungta su kitų patalpų vėdinimo sistema. Patalpos turi būti su varstomu langu arba langu su orlaide ir durimis.
Dujinius prietaisus galima įrengti patalpose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m. Lango plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui. Jei patalpos tūris 20 m3 ir didesnis, lango angos plotas (suminis angų plotas) turi būti ne mažesnis kaip 1 m2.
Jei patalpoje yra įrengta uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas, langas yra privalomas, bet lango angos plotas nereglamentuojamas (nenormuojamas).
Jei dujinis katilas planuojamas cokoliniame aukšte ar rūsyje, o langas yra žemiau žemės paviršiaus ir antžeminis lango angos plotas mažesnis nei reikalaujama, tai prieš langą turi būti įrengta prieduobė. Atstumas nuo rūsio sienos iki prieš langą esančios prieduobės atraminės sienutės turi būti lygus lango požeminės dalies aukščiui. Šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o prieduobės plotas viršutinėje dalyje turi būti ne mažesnis kaip lango požeminės dalies angos plotas, jei langas įgilintas daugiau kaip 0,5 m.
Dujotiekio Vamzdynas:
Dujotiekio vamzdžiai viduje gali būti atviri, paslėpti, užtinkuoti, taip pat betoninėse grindyse, pakabinamų lubų ertmėse, sienų kanaluose ir nišose. Praėjimuose per sienas dujų vamzdis turi būti apsaugotas dėklu. Dujų vamzdžio negalima pravesti per angas, langus, duris, jis negali būti tvirtinamas prie kitų vamzdžių, negali būti naudojamas kaip atrama, būtina užtikrinti jo stabilumą pritvirtinant laikikliais. Geltonos spalvos dujų vamzdžiai turi nesikirsti su kitų inžinerinių sistemų vamzdynu, dujų vamzdis turi būti tiesiamas tiesiomis linijomis, vertikaliai arba horizontaliai, turi būti kiek įmanoma trumpesnis.
Patalpos, kuriose planuojamas dujinis katilas, dydis turi atitikti gamintojo nurodymus. Jeigu gamintojas nenurodo, patalpų dydis turi būti ne mažesnis kaip aptarta straipsnio pradžioje minėtose taisyklėse.
Dujinio Katilo Pasirinkimas:
Svarbiausia dujinio katilo dalis yra šilumokaitis. Kad jis neužkalkėtų, reiktų rinktis dujinį katilą su vientisu, didesnio ploto šilumokaičio paviršiumi, padidinto pralaidumo iš nerūdijančio plieno. Kitas svarbus dujinio katilo parametras yra moduliacijos lygis, kitaip tariant, galios reguliavimo ribos. Pigūs dujiniai katilai turi 4 galios pakopas, tai reiškia, kad katilo galia reguliuojama tik didelėse ribose, jis nuolat įsijunginės ir išsijunginės, o tai trumpina prietaiso ilgaamžiškumą ir sąlygoja didesnes dujų sąnaudas. Geri dujiniai katilai turi 9-10 galios reguliavimo pakopų ir netgi didesnės galios dujinis katilas gali veikti 2-3 kW galia. Geri dujiniai katilai turi elektroninę degimo kontrolę, tai reiškia, kad automatiškai reguliuojamas oro ir dujų srautas. Dujinio katilo pagrindiniai ir būtini priedai yra lauko daviklis ir termostatas, geriausia yra pasirinkti katilo gamintojo termostatą, nes jis suderintas su katilo automatika ir reguliavimas yra tikslesnis. Dujiniai katilai gali būti su momentiniu vandens pašildymu, jungiami prie vandens šildytuvo ir su integruotu vandens šildytuvu. Praktikai pastebi, kad dujiniai katilai su integruotu vandens šildytuvu turi šiek tiek mažesnį šildymo efektyvumą.
Dujų Balionai:
Šildymui dujų balionais prie namo arba atokiau nuo jo montuojama sandari metalinė dujų balionų spinta. Dujų balionai grupuojami į pagrindinę ar rezervinę grupes. Dujų naudojimą fiksuoja skaitiklis, pagal jo rodmenis ir atsiskaitoma už dujas, balionų kiekis ir keitimo dažnumas neturi reikšmės.
Svarbus momentas tas, kad 95 proc. dujų balionų tūrio sudaro propano dujos, kurios degdamos išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido. Be to, propano virimo temparatūra yra -40 laipsnių šalčio, todėl šios dujos sėkimingai pasieks namus net ir esant labai dideliems šalčiams. Tuo tarpu butanas nustoja garuoti esant -0,5 C temperatūrai, todėl, atšalus orams, krenta butano dujų slėgis ir jos nepasiekia šildymo katilo. Dėl šios priežasties labai svarbu pasirinkti patikimą dujų tiekėją, kuris sąžiningai užpildo balionus propano dujomis.
Visos dujų balionų katilinės įrengimas ir dujų atvedimas į namą yra gana greitas, trunka 2-3 dienas.
Šildymo Sistemų Modernizavimas: Efektyvumas ir Valdymo Automatizavimas
Pagrindinis šildymo sistemų modernizavimo tikslas - sumažinti aplinkos taršą ir sistemų priežiūros sąnaudas, automatizuoti jų valdymą. Montuojant modernius šildymo katilus galima ir valstybės parama. Jei senieji kieto kuro katilai dirbo atvirose sistemose ir dažniausiai su gravitacine šilumnešio cirkuliacija, tai modernūs automatizuoti katilai (dujiniai, skysto kuro, granuliniai) gali būti eksploatuojami tik uždarose sistemose ir su priverstine šilumnešio cirkuliacija. Jie užtikrina didesnį komfortą ir saugesnį darbą. Dingus maitinimo įtampai, katilas stabdomas ir nutraukiamas kuro padavimas.
Apsauginė Sistema:
Moderniuose katiluose įrengti šilumokaičiai dirba su dideliu paviršiniu apkrovimu. Jungiant katilus lygiagrečiai ir paliekant senąjį kaip rezervinį, reikia įsitikinti, ar jis gali dirbti esant tokiam slėgiui, ir numatyti jam apsauginę sistemą, susidedančią iš apsauginio vožtuvo, manometro ir membraninio išsiplėtimo indo. Pastarasis kompensuoja šilumnešio tūrio kitimą, keičiantis temperatūrai cirkuliaciniame kontūre. Jo dydis parenkamas pagal sistemoje esantį vandens kiekį (apie 5 proc. sistemos talpos), o pradinis slėgis sausoje sekcijoje apie 1,2 bar. Slėgis cirkuliaciniame kontūre užpildant pakeliamas iki 1,5 bar. Esant avariniam režimui, šilumnešis pripildo maksimaliai galimą vandens kiekį, o slėgiui kylant toliau dalis šilumnešio išteka per atsidariusį apsauginį vožtuvą.
Vandens Kokybė:
Didesnėse sistemose su keliais šilumos generatoriais (kieto kuro katilai, židiniai su šildymo „marškiniais“) būtina sumontuoti specialius oro separatorius, pašalinančius oro ir garo burbuliukus. Sistemai užpildyti naudojamo vandens kokybė taip pat svarbi. Esant dideliam karbonatų („kietas vanduo“) ir geležies kiekiui, gali būti pažeisti šilumokaičiai, cirkuliacinių siurblių sandarikliai, automatiniai oro išleidikliai. Tokiu atveju rekomenduojama naudoti specialius inhibitorius, o grįžtamajame vamzdyje sumontuoti nuosėdų filtrą. Jame dažnai montuojamas magnetas geležies dalelėms surinkti. Naudoti antifrizus / glikolius sistemai užpildyti galima tik patikimų tiekėjų ir nurodytų katilų gamintojų markių, bet ne daugiau kaip 25-30 proc.
Hidraulinė Pusiausvyra:
Kaip suderinti naujo katilo darbą optimaliu režimu su šildymo sistemos parametrais, kai yra keli skirtingų parametrų cirkuliaciniai kontūrai su atskirais cirkuliaciniais siurbliais? Moderniuose katiluose sumontuotas cirkuliacinis siurblys užtikrina visos generuojamos šilumos paėmimą iš pagrindinio mažos talpos šilumokaičio ir efektyvų kondensacinio šilumokaičio darbą, jei toks yra. Lygiagrečiai prijungti papildomi cirkuliaciniai siurbliai sutrikdo normalų katilo ir visos sistemos veikimą. Našesnis siurblys išsiurbia iš kontūro su mažesnio našumo siurbliu vandenį, o mažo našumo siurblys tai stabdo. Sutrikus hidraulinei pusiausvyrai sistemoje, šilumos srautai įgauna atsitiktinį charakterį. Vienuose šildymo sistemos kontūruose galimas perkaitimas, kituose - per mažas šilumos energijos srautas ir suvaldyti sistemos neįmanoma. Ribiniais atvejais galimas net pagrindinio šilumokaičio pažeidimas dėl kondensacijos sukeltos korozijos. Pakeitus kelis cirkuliacinius siurblius vienu didesnio našumo padėtis nesikeis. Tas pats bus, jei keli lygiagrečiai sujungti katilai su savo cirkuliaciniais siurbliais prijungiami prie sujungtų lygiagrečiai atskirų cirkuliacinių kontūrų. Normaliam sistemos darbui būtina akumuliacinė talpykla, tarpiniai šilumokaičiai arba hidraulinė sankaba.
Patikimo gamintojo efektyvus oras vanduo šilumos siurblys yra visavertis šilumos šaltinis, kainuoja palyginti nedaug, įrengimas nesudėtingas, tinka grindinio ir radiatorių šildymo sistemoms. Į ką atkreipti dėmesį renkantis šilumos siurblį ir gamintoją, kokie yra oras vanduo šilumos siurblio pliusai ir minusai.
Oficialaus Švedijos NIBE gamintojo atstovas, UAB „Ekoklima" vadovas Robertas Kleštornas sako, kad nėra jokio skirtumo, kur bus montuojamas šilumos siurblys - kaimo ar miesto name, gyvenamosiose ar gamybos, poilsio patalpose. Daug svarbiau yra teisingai parinktas šilumos siurblio modelis, galia, kuri turi kompensuoti šilumos nuostolius ir iki reikiamos temperatūros prišildyti patalpas bei pašildyti vandenį.
Šilumos Siurblio Oras Vanduo Nauda
Švedijos vidurio vakaruose esančiame Torupo regione gyvenantys pensininkai Ulla ir Thomas Anderssonai iki šiol turi malkomis kūrenamą katilą, bet neseniai pasistatė šilumos siurblį oras vanduo - patogesnei kasdienybei, kad kasmet nebereiktų ruošti malkų. Jie pasistatė NIBE S2125 - naujausią S serijos oras vanduo šilumos siurblio modelį, kuris automatiškai palaiko nustatytą patalpų temperatūrą. Lauko blokas buvo sumontuotas prie namo fasado, o NIBE SMO S40 valdymo modulis - katilinėje. Ulla ir Thomas patys išliejo šilumos siurbliui pamatą ir virš jo dar surentė stogelį.
Net ir sename, prastai izoliuotame šios šeimos name šilumos siurblys oras vanduo gyventojams suteikė nemažai komforto. Investuodami į naują šilumos siurblį, jie pasinaudojo galimybe peržiūrėti elektros energijos sąnaudas. Jis džiaugiasi, kad myUplink programėlėje gali matyti elektros energijos suvartojimą, namuose šilta be jokių pastangų ir kasdienio vaikščiojimo į katilinę, o vasarą šilumos siurblys kambarius vėsins. Ulla ir Thomas sutaria, kad, ko gero, visiškai atsisakys malkinio katilo ir neberuoš malkų ateinančiam kūrenimo sezonui. Be visų patogumų šilumos siurblys leidžia jiems ilgesniam laikui palikti namus, kai žiemą lanko miestuose gyvenančius vaikus ir anūkus.
Oras vanduo šilumos siurblys Daugelis klaidingai įsivaizduoja, kad jeigu sumontuos galingesnį šilumos siurblį, bus tik geriau, jis daugiau šildys. Tai netiesa, geriausia, jei šilumos siurblio galingumas tiksliai atitinka šildymo ir karšto vandens poreikį, nes per mažos galios šilumos siurblys nepagamins reikiamo šilumos kiekio, o per didelės galios - dažnai junginėsis, kas nėra naudinga kompresoriui, be to, kuo galingesnis šilumos siurblys, tuo brangesnis. Efektyviausiai šilumos siurblys veikia nominalia galia.
Skirtingiems namams reikia skirtingo šilumos kiekio. Pavyzdžiui, laikoma, kad A++ energinės klasės namo vidutinis šilumos poreikis yra 0,015 kW/m², seno neapšiltinto namo - 0,12 kW/m². Geriausiai šilumos siurblio galingumą nustato specialistai. UAB „Ekoklima" turi modeliavimo programą, į kurią suvedus pastato duomenis, jei namas senas - ir anksčiau sunaudojamo kuro duomenis, vidutines lauko temperatūras, nustatoma reikalinga šilumos siurblio galia.
Kita svarbi oras vanduo šilumos siurblio charakteristikos dalis yra COP ir SCOP koeficientai. COP - momentinis naudingumo koeficientas, SCOP - metinis naudingumo koeficientas, dar yra skiriamas metinis naudingumas šilto ir šalto klimato juostoms. Šie koeficientai parodo, kiek šilumos pagamina šilumos siurblys sunaudodamas 1 kWh elektros energijos. Kuo didesni SCOP ir COP skaičiai, tuo daugiau šilumos gali pagaminti šilumos siurblys esant tam tikroms lauko temperatūroms. Svarbu atkreipti dėmesį, koks COP skaičius yra, pavyzdžiui, esant lauko temperatūrai -20 laipsnių C šalčio.
Vienas populiariausių NIBE šilumos siurblys oras vanduo BA-SVM Split lauko temperatūrai esant 20 laipsnių C šalčio, tiekimo linijoje palaiko + 58 laipsnių C temperatūrą, automatiškai reguliuoja savo darbą pagal nustatytą patalpų temperatūrą, o esant lauke aukštai oro temperatūrai patalpas vėsina. Turi integruotą 180 litrų karšto vandens ruošimo talpą.