Dviejų kambarių buto plotas: standartai ir tendencijos Lietuvoje

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje išgyvena įdomių pokyčių. Vilniaus nekilnojamojo turto plėtotojai siūlo ne tik naujus butus, bet ir naujus loftus, studijas ar kūrybines dirbtuves. Tai - patalpos, kurių plotas yra mažesnis, nei reikėtų, kad erdvė taptų gyvenamosios paskirties.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija primena, kad per pastaruosius keletą metų gyvenamojo būsto sąvoka pasikeitė. Jei anksčiau buvo nustatyta, kad butas negali būti mažesnis nei 34 kv. m, dabar apibrėžta, kokio dydžio patalpoje turi būti kambarys, virtuvė ir sanitarinis mazgas, kad ji būtų vadinama gyvenamąja. Asociacijos skaičiavimais, pakanka 17-18 kv. m įrengti minimaliam butui.

Mažo ploto studijas Vilniuje siūlančios įsigyti bendrovės „Trinapolis“ komercijos direktorė Lina Valantiejūtė pasakoja, kad paklausa 15-25 kv. m būstams didėja. Bendrovė yra pardavusi visus 69 „Microloftus“ Žirmūnuose ir pernai lapkritį pradėjo statyti naują namą, kurį sudarys tik studijos. „Pastatyti „Microloftai“ buvo pirmieji mūsų mažos kvadratūros projektai, o dabar statome „Studio Tower“. Įdomu tai, kad iki šiol renovuodavome senus pastatus, o dabar statome naują 7 aukštų pastatą Kareivių g., kurio kiekviename aukšte - po 6 patalpas”, - kalbėjo L. Valantiejūtė.

Pasak jos, statomame name parduota trečdalis būstų, nors statybos pradėtos pernai lapkritį. „Mūsų klientas - jaunas žmogus, kuris nenori už būstą daug mokėti, tiek pirkdamas, tiek įsirengdamas ar skaičiuodamas komunalinius mokesčius. Dažnai tai yra pirmas jauno žmogaus būstas, arba kitų asmenų investicija su tikslu vėliau jį nuomoti. Mes dirbame su mažų būstų segmentu ir jame stengiamės likti, nes matome, kad poreikis yra ir jį diktuoja rinka“, - mano pašnekovė.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos duomenimis, šiuo metu sostinėje dažniausiai perkamas 37-48 kv m būstas, tačiau statomų naujų butų plotų vidurkis kiek didesnis: 52 kv. m. Asociacijos duomenimis, pirkėjai dažniau renkasi to paties ploto butus, kuriuose yra ne 1, o 2 kambariai, taip pat patrauklesniais yra optimalaus išplanavimo būstai, pavyzdžiui, 50 kv. m dviejų kambarių butas yra mažiau patrauklus nei 55 kv m, bet jau 3 kambarių.

Tai, kad pirkėjai renkasi mažus būstus, pastebėjo ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius. „Pirkėjams yra labai svarbus kainos kriterijus, o mažesni būstai - pigesni. Antra, toks būstas yra arba pirmasis būstas studijuojančiam žmogui, jaunai šeimai, arba investicija su tikslu jį nuomoti. Be abejo, ne mažiau svarbu, kur tie objektai yra. Dažniausiai jie yra netoli sutvarkytos viešosios infrastruktūros, centro, prekybos ir pramogų centrų“, - kalba M. Statulevičius.

Šių laikų nekilnojamojo turto (NT) pirkėjų realybė - įsikurti gyventi detaliau suplanuotame, tačiau kiek mažesniame bute, nei anksčiau įsikurdavo jų tėvai. Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose matomas ne vienas atvejis, kai siūlomas 2 kambarių butas telpa į mažiau nei 40 kvadratinių metrų plotą, kuriame siekiama efektyviai suplanuoti erdves. Taip pat galima pastebėti, kad vyrauja ir ypač mažų 1 kambario butų, kurių plotas siekia 20 kv. m arba net mažiau. Nuomos versle galima rasti objektų, kurių plotas siekia ir tik 10 kv.

„Vieno kambario butai yra vidutiniškai 30 kv. m, dviejų kambarių - 40-45 kv. m, nors rinkoje galima rasti ir 36 kv. m, ir 60 kv. m. Trijų kambarių nauji butai vidutiniškai siekia 60-65 kv. m, nors ekonominiame segmente būna 48 kv. m, o prestižiniame - virš 80 kv. Visgi „Capital“ NT brokeris Mantas Sladkevičius pabrėžė, kad šiuolaikinių butų plotai yra sumažėję vidutiniškai apie 10-15 kv.

„1 kambario būstai būdavo apie 30-40 kv. m, dabar siekia apie 15-25 kv. m, 2 kambarių būstai būdavo apie 49-60 kv. m, dabar populiariausi 35-45 kv. m. 3 kambarių būstų, kur standartiniai 3 kambarių būstai anksčiau buvo 67-80 kv. m, dabar populiariausi 3 kambarių butai siekia vos 48-57 kv. T. S. „Vystytojai projektuoja ir stato tai, kas yra perkama.

Nemažai daliai žmonių aktualesnis gyvenimas centre nei didesnio ploto būstas periferijoje. „Nuomos rinkoje būsto kvadratinių metrų skaičius yra kur kas mažiau svarbus nei kambarių skaičius, populiariausi yra nedidelio ploto 1-2 kambarių butai. M. Auganti nuomos rinka ir jos poreikiai taip pat formuoja vystytojų planus - projektuojami ir statomi nedideli būstai.

„Tokius butus jie renkasi dėl ypač funkcionalaus išdėstymo, pvz., 1,5 kambario butas su dviem langais leidžia atskirti papildomą miegamojo ar darbo kambario zoną kaip dviejų kambarių bute. „Nedidelis plotas taip pat lemia ir patrauklią visuminę buto kainą. Mažų butų pagrindinis privalumas, kad jie yra praktiški ir talpūs gyventi. Taip pat pasikeitus situacijai šeimoje ar nusprendus įsigyti didesnį butą jie yra paklausūs nuomos rinkoje, gan greitai realizuojami, jei norima parduoti“, - minėjo A.

„Pavyzdžiui, tas pats mažesnis kvadratinių metrų skaičius, kuris lemia mažiau vietos tiek gyvenamajai erdvei, tiek daiktų pasidėjimui, mažiau funkcionalumo. Tik čia svarbu pabrėžti, kad lyginame panašaus kokybiško suplanavimo butus, nes jeigu didesnio ploto būste visi papildomi kvadratiniai metrai bus koridoriuje, ten gyvenantys žmonės nejaus didesnio ploto privalumų. Jeigu atsiribojame nuo suminės kainos veiksnio, tai tos pačios kainos mažesnio ploto būstas gali būti energiškai efektyvesniame name, geresnėje miesto vietoje“, - minėjo T. S.

„Vienas paskutinių padidėjimų galėtų būti siejamas su pandemija, kai gyventojai turėjo praleisti daugiau laiko namuose ir susidomėjo didesniais būstais, tačiau ši tendencija dėl kainų ir palūkanų augimo nespėjo pernelyg įsitvirtinti“, - sakė T. S. M. „Dėl šios priežasties šiuo metu taip pat vis labiau populiarėja maži 3 kambarių butai, kurių kvadratūros siekia vos 48-55 kv. m, kai anksčiau tai būdavo normalus 2 kambarių buto plotas.

„Pavyzdžiui, apie pusė ploto skiriama 1-2 kambarių butams, kita - 3-4 kambarių butams. Nenorime, kad mūsų projektuose būtų tik maži butai, nes tada namuose gyventų daugiau žmonių. Pašnekovė tvirtino, kad jų statybos dviejų kambarių butų plotai skirtinguose projektuose svyruoja nuo 45 iki 60 kv.

„Šie pokyčiai mažina praėjimų poreikį, todėl plotas natūraliai mažėja. Suplanavimo pokyčius kiekvienas vertina savaip. „Kita vertus, gyventojų norai ir galimybės, formuojančias rinkos tendencijas, ne visada užauga kartu. Skatinant gimstamumą, didėjant šeimoms ir augant gyventojų įperkamumui, didėtų ir būstų plotai bei reikiamas kambarių skaičius. Įperkamumui nespėjant paskui poreikius, augtų miesto periferija, kurtųsi nauji kotedžų ir individualių namų kvartalai. Išliekant nuotolinio darbo tendencijai dalis žmonių migruotų į priemiesčius ar nedidelius satelitinius miestelius. Gerėjant susisiekimui, pavyzdžiui, traukiniu, tai net labai realus scenarijus“, - teigė T. S. A.

„Anksčiau virtuvės buvo planuojamos kaip atskiros patalpos, o šiuo metu klientai verčiau renkasi virtuvę kartu su svetaine ar valgomuoju. Vertinant senuosius butus, kambariai dažnai buvo gerokai didesni, o šiuo metu klientai nori funkcionalių ir kompaktiškų. Auganti dalinimosi ir ekologiškumo kultūra diktuoja madas ir skatina nekaupti bei nesandėliuoti nereikalingų daiktų, taip plotą išnaudojant daug efektyviau. Pasak A.

„Dažnas vidutinio amžiaus klientas jau svarsto apie didesnę šeimą ar savo patogumą, todėl matome tendenciją, kad daugėja užklausų apie erdvesnius 3 kambarių butus - 60-75 kv. m. „Dažnai pati vieta padiktuoja, kuriame rajone ir kokio dydžio butų poreikis auga.

Anot pašnekovo, pelno siekimas didmiesčių statyboje nulemia pernelyg sutankintus kvartalus. „Baldų mažame būste reikia mažiau, tad jų ir perkama mažiau. Baldų pramonė turėtų būti suinteresuota, kad būstas būtų erdvus, nes tokiems klientams bus galima sugalvoti daug daugiau prekių, kurias pastarieji galės pastatyti savo namuose. Buitinės ir virtuvinės technikos sektoriai yra priversti siūlyti mažesnių gabaritų, daugiafunkcius įrenginius ir pan. Tam tikra technika, pavyzdžiui, audiofilinės garso sistemos gali būti, kad savo pirkėjo taip ir nesulauks, nes pastarasis neturės erdvės, kurioje galėtų mėgautis garsu. Tai nereiškia, kad baldų ar technikos neperka.

„Tokie žmonės sprendimą turėti vaikų gali atidėti vis tolesniam ir tolesniam laikui, kol nesiryš mažoje erdvėje gyventi trise ar keturiese ar paprasčiausiai iš tokio būsto išsikelti. Sprendimas turėti vaikų yra individualus sprendimas, kurį priima du žmonės ar vienas žmogus, įvertindami daugybę dalykų: norą turėti vaikų, pajamas, ateitį, erdvę, kurioje jie gyvena ir kurioje teks gyventi vaikams.

Inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ vyriausias architektas urbanistas Mindaugas Pakalnis sutinka, kad normalu, jei studentas pasirenka gyventi 15 kv. m būste. „Nelabai suprantu žmones, kurie sukūrė jauną šeimą ir tokį būstą įsigyja. Aišku, aš irgi buvau jaunas, su žmona gyvenome 9 kv. m bendrabučio kambaryje ir jame sugebėjome turėti ir miegamąjį, ir svetainę, ir virtuvę, bet nelabai įsivaizdavome savo ateitį su tokiu būstu. Kalbėti apie kokybišką vaikų auginimą turint tokį būstą tiesiog neišeina. Vertinu tai kaip laikiną prieglobstį arba būstą viengungiams, kai yra vieta lovai, kompiuterio stalui, o kieme - ir automobiliui“, - kalbėjo M. Pakalnis.

Specialistas neatmeta, kad yra žmonių, kuriems būsto reikia tik nakvynei, tačiau svarsto, kad veikiausiai sprendimas pirkti mažą būstą lemiamas pinigų stygiaus didesniam pirkiniui. „Mano supratimu, būstai Vilniuje yra neadekvačiai brangūs pagal žmonių pajamas, o palyginus buto ir namo sąnaudas, butai yra nepaprastai brangūs. Pirmiausia, manau, problema yra kaina. Jeigu mes kalbėtume apie kokybišką aplinką šeimai, vienam nariui 20-30 kv. m yra būtini, kad žmonės nesitrintų šonais. Tikrai logiška Londone ar Tokijuje turėti mažesnį būstą, nes ten viena yra nepaprastai brangi, bet Vilniuje ploto yra, neturime gyventi susispaudę“, - mano M. Pakalnis.

Pasak jo, šalyse, kurios gali pasigirti aukšta gyvenimo kokybe, skaičiuojama, kad žmogui turėtų tekti apie 30-45 kv. m. ploto. „Manoma, kad išsilavinęs žmogus turi tam tikrų poreikių ir tiems poreikiams realizuoti jam reikalingas tam tikras plotas, yra vadinamojo „burbulo“ teorija: jei žmogui yra per mažai vietos, asmuo jaučiasi nepatogiai“, - kalbėjo architektas urbanistas.

Pasak M. Pakalnio, šiuo metu Vilniuje vienam gyventojui tenka apie 25 kv. m. „Mes visada sakydavome, kad žmogui turėtų tekti apie 30-35 kv. m, tai yra tam tikras gerovės požymis. Sovietmečiu buvo labai blogai, kai žmogui tekdavo 12-16 kv. m, ir jau tuomet buvo sakoma, kad gyvenimo sąlygos yra prastos. Tuomet mažų būstų statyta nedaug, nes manyta, kad juose nepavyksta kurti normalaus gyvenimo net ir sovietmečiu“, - kalbėjo jis.

M. Pakalnis nesutinka, kad mažų plotų studijos ar loftai yra pigūs, nes vieno kvadratinio metro kaina dažnai yra didesnė nei naujos statybos ekonominės klasės būsto. „Pigumas yra santykinis, jei paskaičiuoti, kiek kainuoja kvadratinis tokio mažo būsto metras ir kas rinkoje yra siūloma už šią kainą. O jeigu dar įvertinti, kokios yra statybos sąnaudos, verta prisiminti, kad žmogus vieną kvadratinį metrą namo sode pasistato už 2,5-3 tūkst. litų. Manau, už šią kainą namą imsis statyti ir statybos bendrovės paskelbus konkursą. Šie skirtumai rodo butų ir namų kainų neadekvatumą, dėl to žmonės ir statosi namus aplink Vilnių“, - apibendrina M. Pakalnis.

Vertinant kainas, naujai statomos mažo ploto studijos ir senos statybos daugiabučiuose esantys būstai yra konkurentais. „Aš nežinau, ar mes jaučiame konkurenciją su senos statybos daugiabučiais, bet pagal kainą mes tikrai konkuruojame, - kalbėjo L. Valantiejūtė. - Visgi Lietuvos gyventojams mažo būsto koncepcija yra suvokiama: tėvai ar seneliai mažuose plotuose yra gyvenę. Matome, kad net bendrabučio tipo būstai yra perkami ir parduodami, jei pirkėjas gali sau leisti tik pigesnį nekilnojamąjį turtą.“

Visgi, pašnekovė dėsto, kad potencialiems studijų pirkėjams labai svarbu pamatyti, kaip mažo ploto būstą galima įsirengti, o pavyzdžiai rodo, kad interjerų variantų yra.

Būsto įperkamumas

„Visos šalies mastu prasčiausias būsto įperkamumas buvo iki finansinės krizės. Vėliau padėtis pagerėjo, o ypač palankus laikotarpis Lietuvos gyventojams buvo nuo 2019 iki 2021 m. Šiuo laikotarpiu darbo užmokesčio prieaugiai viršijo būsto kainos prieaugius. Pašnekovas sakė, kad per šešerius metus butai Vilniuje pabrango 79 proc. „Didžiausi augimai buvo fiksuoti Kaune ir Alytuje, kur butai pabrango daugiau nei du kartus. Panevėžyje ir Šiauliuose butai pabrango 71 ir 67 proc., o mažiausias augimas buvo Klaipėdoje, kur jų kaina išaugo 56 proc. Per šį laiko tarpą vidutinis darbo užmokestis išaugo 89 proc., tad šalies gyventojams būsto kainos Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje prieaugiai neviršijo jų pajamų prieaugio, o štai Alytuje ir Kaune - viršijo“, - vardijo A.

„Gali būti, kad jis norėtų didesnės kvadratūros būsto (100 kv. m vietoje 80 kv. m ar 65 kv. m vietoje 50 kv.

Senos statybos daugiabučiai ir studijos - konkurentai

M. Pakalnis mano, kad būstai turėtų konkuruoti ne mažumu, o tinkama aplinka šeimai ir šiuo atveju seni daugiabučiai turi pranašumų. Be to - ir potencialo. „Labai gerų renovacijos projektų yra Rytų Vokietijoje, kur iš atliktų projektų matoma, kaip tipiniai daugiabučiai transformuoti. Dalis jų buvo padidinti, kai kas - nugriauta, įrengtos terasos. Šiai rekonstrukcijai buvo panaudotos Europos Sąjungos lėšos, tiesa, pastatai priklausė savivaldai“, - kalbėjo M. Pakalnis. Pasak jo, Vilniuje taip pat galima būtų tokius projektus įgyvendinti, nes senų daugiabučių yra ypač patogiose vietose. „Tam, kad reikalai pajudėtų sparčiau, reikia vieno kito gero projekto. Senieji daugiabučiai stovi gerose vietose esančiuose rajonuose, kuriose yra visa infrastruktūra“, - mano M. Pakalnis.

Tipinis dviejų kambarių buto išplanavimas

Vidutiniai butų plotai skirtinguose Lietuvos miestuose

Žemiau pateikiami vidutiniai butų plotai skirtinguose Lietuvos miestuose:

Mažo buto interjero pavyzdys

tags: #dvieju #kambariu #butas #plotas