Šiame straipsnyje aptariama taikos sutartis Lietuvos Respublikos teismų praktikoje, jos aktualumas, naujumas ir problematika. Taika yra vienintelė, nors ir reikalaujanti įtempto darbo ir didelių pastangų, galimybė užtikrinti santykių darną, abipusį supratimą, kiekvienam bendrą ir visiems skirtingų poreikių patenkinimą, galų gale - ir tolimesnę egzistenciją. Viena iš priemonių, galinčių padėti pasiekti taikaus susitarimo įtvirtinimą, yra taikos sutartis. Šios srities išsamesnius tyrimus skatina ir supratimas, jog taikos sutartis yra vienas instrumentų, kurių pagalba gali būti mažinamas teismų darbo krūvis, kuris yra ženkliai išaugęs. Tiesioginis išlaidų ir teisinių išteklių valstybinėse institucijose optimizavimas suteikia galimybę pasiekti maksimalius tikslus minimaliomis sąnaudomis, kas leidžia vystyti bei tobulinti kitas visuomenei aktualias socialines sritis.
Gustavas Radbruchas teigė: "Teisingumas yra antra didžioji teisės užduotis: pirmoji visgi yra teisinis stabilumas - taika."
Civiliniai teisiniai santykiai lemia tai, jog dar nepatekusi į teismą "byla" gali būti išspręsta "oficialiosios teisės šešėlyje", ir tik reta situacija persikelia į teismo posėdžių salę. Civilinio proceso teisės vadovėlio autoriai pateikia mintį, jog "tinkamas materialiosios teisės įgyvendinimas pasiekiamas išsprendžiant tam tikrą konfliktą. Veiksmingiausias bet kurio konflikto sprendimo būdas yra jo šalių sutaikymas". Taikos samprata istoriškai iki šių laikų vystėsi įtakota antikos laikų taikos supratimo, religijų įtakos, Naujųjų laikų istorijos taikos suvokimo ir kt. istorinių aplinkybių.
Vartojant žodį taika, šiandien turima omenyje sąvokos reikšmę, apibūdinančią būseną tarp žmonių, socialinių grupių ar valstybių, kai kylantys konfliktai išsprendžiami remiantis įtvirtintomis teisės normomis be prievartos. Taikos objektas - tai karo tarp valstybių nebuvimas, neramumų ir savivaldžiavimo nebuvimas, valstybinės prievartos monopolis, religinė, socialinė taika ir kt. Taika apskritai yra apibūdinama kaip vertinga tylos būsena arba ramybė, kaip trukdžių ar neramumų ir, pabrėžtinai, karo padėties nebuvimas. Romėnai kaip taikos sąvoką naudojo lotynišką apibrėžimą "pax". Buvo skiriama namų, šeimos taika, taika tarp valstybių, taip pat religinė taika su dievais.
Taikos sutarties esmė ir teisinė galia
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (CK) taikos sutartis - tai šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str.). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuriai galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 str.). Trumpai tariant, taikos sutartį galima laikyti laisvomis šalių derybomis, kurių tikslas pasiekti tokį rezultatą, kad laimėjusiomis galėtų save laikyti abi ginčo šalys. Yra galimybė sudaryti taikos sutartį dar iki ginčo iškėlimo teisme, tuomet šalys, suderinusios interesus, pateikia prašymą į teismą. Taip pat, kai ginčas jau sprendžiamas teisme, šalys gali sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu nutraukti teisminį ginčą. Net ir tada, kai sprendimas pirmosios instancijos teisme jau priimtas, tačiau nėra suėjęs apskundimo apeliacine tvarka terminas, patvirtinęs taikos sutartį, pirmosios instancijos teismas panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia (CPK 140 str.).
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog tik pačios šalys gali spręsti apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistatyti savitarpio teises ir pareigas. Tarpusavio nuolaidų būdu sudarius sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią t.y. laikoma, kad šalių ginčas yra išspręstas, o šis teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Tai reiškia, jog šalys nebegali reikšti tapataus ieškinio (CPK 279 str. 4 d.), taip pat tai, jog šis sprendimas gali tapti reikalavimo pagrindu kitoje byloje (CPK 182 str.). Be to pagal CPK 584 str. 1 d. 4 p. taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.). Vadinasi, tokiu atveju, kai asmuo nevykdo pasirašytos taikos sutarties (pavyzdžiui negrąžina skolos), reikėtų kreiptis į tesimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismui išdavus vykdomąjį raštą yra galimybė jį pateikti antstoliui, kad šis pradėtų priverstinio išieškojimo procedūrą iš skolininko.
Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors ir reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti Civilinio kodekso normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Šias Lietuvos Respublikos teisės normas, įtvirtinta tokia sutarties samprata: sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (LR CK 6.154 str. 1 d.). Šalys, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas, turi teisę nustatyti sutartyje pagrindines ir papildomas prievoles. LAT formuoja poziciją, jog taikos sutarties esmė - tarpusavio kompromisas. Taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad, pirma, tarp šalių yra kilęs konfliktas, antra, šalys siekia jį išspręsti. Šalys sudarydamos taikos sutartį paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos. Dėl to savanoriškas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusių nuolaidų būdu. Tokia situacija - natūralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendros problemos sprendimo būdus (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J. ir kt., byla Nr. 3K-3-108/2010; 2010 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Š. v. AB "Stumbras", byla Nr. 3K-3-347/2010; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB "Kapitalo valdymo grupė" v. UAB "Penki kontinentai" ir kt., byla Nr.). Šalių sudaryta taikos sutartis res judicata galią įgyja tik teismui ją patvirtinus (LR CK 6.985 str. 1 d.). Teismas tvirtina pateiktą taikos sutartį perkeldamas sudarytos taikos sutarties sąlygas į nutarties, kuria sutartis tvirtinama, rezoliucinę dalį tik prieš tai patikrinęs taikos sutarties sąlygų atitikimą imperatyvioms įstatymų normoms (LR CPK 42 str. 2 d.).
Teisės moksle sandorių galiojimo sąlygos ir reikalavimai civiliniams teisiniams santykiams konkretizuojami: "Sudarydami sandorius asmenys siekia tam tikrų teisinių padarinių, t.y. šių civilinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo". Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, teismui ją patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Įstatyme įtvirtintas sutarties apibrėžimas (LR CK 6.154 str. 1 d.) lemia, kad sutarties egzistavimui pakanka šalių susitarimo. Prielaida tokiai išvadai yra ir LR CK 6.159 str. įtvirtinta įstatymų leidėjo pozicija, be kita ko, papildanti kodekse pateikiamą sutarties apibrėžimą, jog sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnūs šalių susitarimas. Teismo sprendimai, kaip ir bet kokia kita šalių sutartis, jos šalims turi įstatymo galią ir yra privaloma vykdyti. Vien faktas, kad AGS pasiektas kompromisas nėra patvirtintas teismo, nereiškia, kad tokio susitarimo galima atsisakyti vykdyti. Šį įpareigojimą vykdyti sudarytą sutartį autorė pastiprina pažymėdama, jog tokios pozicijos laikosi ir LAT. Nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma (pacta sunt servanda). Vien dėl to, kad taikos sutartis nepatvirtinta teismo, vienašališkai jos atsisakyti negalima, išskyrus tuos atvejus, kai egzistuoja įstatyme ir (ar) sutartyje numatytas sutarties negaliojimo arba nutraukimo pagrindas. Fakultatyvus (tik įstatymų nustatytais atvejais) sutarties galiojimą galintis lemti elementas - sutarties forma.
Kaip nustatyta LR CK 1.93 str., įstatymų nustatytos sandorio formos nesilaikymo pasekmės. Šiame skyriuje įtvirtinta nuostata dėl privalomos rašytinės taikos sutarties formos (6.983 str. 3 d.). Visgi negalime atskirti įstatyme reglamentuojamo civilinis teisinių santykių sureguliavimo instrumento ir jo panaudojimo praktinės situacijos rėmuose galimybių. Susitarimo sąlygos neįtvirtino rašytiniame susitarime. Ar tokios sutarties negalime laikyti išspręstu? Tiesmukai aiškinant įstatymo normą, suprantame, jog tokia sutartis jos šalims nesukelia teisinių pasekmių. Ar tokia žodine šalių sudaryta taikos sutartimi šalys galėtų remtis reikalaudamos viena iš kitos tinkamo prievolių vykdymo? Kyla natūrali priešprieša teisės aktuose įtvirtintoms sandorio sudarymo formos nesilaikymo pasekmėms ir galimai sumodeliuoti praktinei situacijai. Pateikiamas elementarus praktinis pavyzdys leidžia susimąstyti, ar įstatymų leidėjo įtvirtinta rašytinės taikos sutarties formos nesilaikymo pasekmė nėra pernelyg drastiška. Įvertinkime ir tokios situacijos susiklostymo galimybę, kuomet šalys, jau vykdydamos žodiniu susitarimu įtvirtintos taikos sutarties nuostatas, vėliau sandorį įprasmina rašytine forma. Tokią galimybę kaip realią pažymi ir R.Simaitis, savo straipsnyje teigdamas: "Jeigu taikos sutartis negalioja vien dėl formos trūkumų, šalims nedraudžiama trūkumą pašalinti žodinę taikos sutartį tinkamai įforminus". Logiška teigti, kad tai, kas pagal susitarimą jau buvo įvykdyta iki jo išdėstymo raštu, nepraranda prasmės ir galios suinteresuotiems civilinis teisinių santykių subjektams (kontrahentams). Jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia jos prigimtis ar aplinkybės. Šio klausimo rašytine forma negalėtume įvardinti kaip išspręsto. Tai prieštarautų ne tik logikai, bet ir teisės kaip visuomeninių santykių sureguliavimo įrankio prasmei.
Kasdienybėje apstu situacijų, kuomet civilinės teisės reguliuojamų santykių sureguliavimas tarp šalių ne tik pasiekiamas, bet ir įgyvendinamas visiškai, taikos sutartimi, kurios neatspindi joks dokumentas. Kai nagrinėjimas vyksta pagal procedūrines nuostatas, t.y., kuris nagrinėjimo procesas patenka į civilinio proceso teisės normų reglamentavimo sritį, taikos sutarties rašytinės formos reikalavimo laikymasis įgyja svarbią įrodomąją reikšmę. Šalys naudojasi procesinėmis teisėmis, laikantis CPK nuostatų. Vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų yra įsiteisėjusios teismo nutarties patvirtinti šalių taikos sutartį buvimas. Tokia civilinės bylos nutraukimą reglamentuojanti įstatymų leidėjo imperatyvi nuostata yra pateikiama CPK 293 str. 3 p. Šalių teisė (kylanti iš jau minėto civilinio proceso dispozityvumo principo) bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Šios teisės normos turi būti taikomos sistemiškai jas aiškinant kartu su bendrosiomis sandorių galiojimo sąlygomis. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t.y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Šios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos įtvirtina vykdytinų dokumentų sąrašą. Iš vykdytinų dokumentų sąrašo matyti, jog vykdytinu dokumentu laikytina tik teismo patvirtinta taikos sutartis: "pagal šio kodekso VI dalyje (aut. - LR CPK VI dalyje "Vykdymo procesas") išdėstytas taisykles vykdytini: <...> 4) teismo patvirtintos taikos sutartys" (LR CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Šiose teisės normose įtvirtinta teismo pareiga tvirtinant šalių pateiktą taikos sutartį priimti nutartį dėl bylos nutraukimo, ir joje nurodyti tvirtinamos taikos sutarties sąlygas (CPK 140 str. 3 d.). Šalių sudaryta taikos sutartis, prieš įgydama res judicata galią, turi būti teismo patikrinama, ir priverstinai vykdytino dokumento ...
Pavyzdys iš teismų praktikos:
| Situacija | Klausimas | Atsakymas |
|---|---|---|
| Santuoka nutraukta taikos sutartimi, vyras buvo suimtas ir nemokėjo išlaikymo vaikams. Sutartyje numatyta, kad per 2 metus sumokės X sumą už tą laikotarpį. 2 metai praėjo, advokatas teigia, kad už laikotarpį, kai vyras buvo santuokoje, bet nepadėjo šeimai, negalima reikalauti išmokos. | Ar tai tiesa, kad jei santuokoje, bet ne namuose ir nepadeda, negalima iš jo išsireikalauti to, ką jis pasirašė taikos sutartyje? Ar jis gali tą sutartį ar jos tą punktą apskųsti ir nemokėti? | Advokatas neteisus. CK 3.194 str. |
| Santuoka nutraukta patvirtinus taikos sutartį. Nepilnamečio vaiko tėvas ją vykdė tinkamai, nėra išlaikymo įsiskolinimo, tačiau patyrė traumą, neteko darbo, nedarbingumo lygis nustatytas neterminuotai, pajamos sumažėjo iš esmės ir jis nebegali mokėti taikos sutartyje numatyto išlaikymo. Taip pat jis yra sudaręs naują santuoką. Buvusi sutuoktinė nesutinka, kad išlaikymas būtų sumažintas, nepaisant pasikeitusių aplinkybių. | Ar aprašytoje situacijoje gali būti taikomas tik proceso atnaujinimo institutas? | CK 3.201 Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. |
Finansiniai aspektai ir taikos sutarties privalumai
Visų pirma, sumažinamos atstovavimo ir kitos bylinėjimosi išlaidos. Antra, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio. Tais atvejais, kai byla pasiekė apeliacinės arba kasacinės instancijos teismą, grąžinama 100 procentų arba 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ar kasacinį skundą (CPK 87 str. 2 d.). Be to, šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (gali susitarti šių išlaidų apskritai nekompensuoti). Kreditorius galėtų atsisakyti delspinigių, kad skolininkui pavyktų greičiau sumokėti skolą, arba susitarti dėl kitokio skolos grąžinimo būdo ar grafiko t.y. Išsprendus ginčą taikos sutartimi yra galimybė derinti pozicijas, pasiekti kompromisą, kuris patenkintų abi šalis. Pažymėtina, kad nesudarius taikos sutarties ir ginčą nagrinėjant teisme, teismo sprendimas neretai gali būti netikėtas, palankus tik vienai iš šalių, arba nė vienai.