Pastaraisiais dešimtmečiais vaizdo kamerų naudojimas darbo vietose ir viešose erdvėse gerokai išpopuliarėjo. Kameros įrengimas gali prisidėti prie turto saugumo, tačiau jis taip pat sukelia nemažai rūpesčių. Šiais laikais, kai privatumas tampa vis svarbesnis, apsaugos kamerų temoje būtina pasidomėti įvairiais įstatymais ir etiniais klausimais.
Šiame straipsnyje aptarsime, ką svarbu žinoti apie vaizdo stebėjimą Lietuvoje, kokie įstatymai jį reglamentuoja ir kaip užtikrinti, kad būtų paisoma asmens privatumo.
Teisinis reglamentavimas
Pagrindinis dokumentas, kuris reglamentuoja vaizdo stebėjimą, yra ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas papildo BDAR nuostatas mūsų šalies teisiniame kontekste.
Pagal BDAR vaizdo stebėjimas laikomas asmens duomenų tvarkymu, nes fiksuojami žmonių veidai ir kiti identifikavimo požymiai. ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas numato, kad prieš pradėdami bet kokį asmens duomenų tvarkymą privalote tam turėti „teisėtą pagrindą“.
Dažniausiai apsaugos kamerų atveju tai būna „teisėtas pagrindas užtikrinti asmenų ir turto saugumą“. Jei stebėjimo kameros apima viešąsias erdves ar bendrojo naudojimo patalpas, privalote laikytis visų BDAR ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų: turėti aiškų tikslą, viešai pranešti apie vaizdo stebėjimą, užtikrinti duomenų saugumą ir pan.
Tačiau vaizdo kameros neturėtų būti įrengtos darbuotojų kabinetuose (patalpose) arba itin privataus pobūdžio vietose, pavyzdžiui, tualetuose.
Informavimas apie vaizdo stebėjimą
Būtina aiškiai informuoti žmones, kad jie patenka į filmuojamą zoną. Dažniausiai tai daroma pakabinant ženklą su užrašu gerai matomoje vietoje, kad vykdomas vaizdo stebėjimas.
Jei stebėjimo kameros apima viešąsias erdves ar bendrojo naudojimo patalpas, privalote laikytis visų BDAR ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų: turėti aiškų tikslą, viešai pranešti apie vaizdo stebėjimą, užtikrinti duomenų saugumą ir pan.
Duomenų saugojimo trukmė
BDAR ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) rekomenduojama vaizdo įrašus saugoti tik tiek laiko, kiek objektyviai būtina apsaugos tikslams (dažniausiai iki 30 dienų). Jei susidūrėte su tam tikru incidentu, pvz., vagyste, tuomet įrašai gali būti saugomi ilgiau.
Privatumo apsauga
Nefilmuokite svetimų privačių teritorijų be jų savininkų sutikimo, pvz., kaimynų langų. BDAR ir Lietuvos asmens duomenų apsaugos teisinis reglamentavimas akcentuoja „duomenų kiekio mažinimo principą“.
Parametrai, kuriais vadovaujantis fiksuojamas vaizdas, - griežti. Į vaizdo lauką negali patekti jokie pašaliniai ne jūsų teritorijoje esantys asmenys ar kitiems asmenims priklausantis turtas.
Pasak advokato Andriaus Iškausko, svarbiausia yra tai, kad filmavimas nepažeistų kitų asmenų teisių. „Pirmiausia teisės į privatų gyvenimą. Taigi prieš įsirengiant kamerą reikia iš tikrųjų labai pagalvoti, į kurią pusę tas balansas krypsta ir tas filmavimas turi atitikti asmens duomenų apsaugos reikalavimus.
Kaip pavyzdys būtų tvoros filmavimas atliekant vaizdo stebėjimą - filmuojant tvorą į vaizdo stebėjimo kamerą patenka ir šaligatvis.
Vaizdo stebėjimas daugiabučiuose
Pastaruoju metu apsaugos ekspertai sulaukia vis daugiau klausimų, ar galima įsirengti stebėjimo kameras daugiabučiuose ar jų laiptinėse.
„Šiuo atveju yra labai svarbu atsižvelgti į tai, kad bendro naudojimo objektai yra valdomi, naudojami bendraturčių sutikimu, sprendimai priimami butų, patalpų savininkų balsų dauguma. Taigi šiuo atveju, jeigu nusprendžiama įrengti stebėjimo kameras, turi būti organizuojamas susirinkimas, balsuojama ir priimamas atitinkamas sprendimas, kuris galioja šalia teisėtų interesų, šiuo atveju duomenų valdytoju tampa bendrija, namo administratorius arba butų savininkų įgaliotas asmuo“, - teigia A.
Kaip pasirinkti tinkamą vaizdo stebėjimo kamerą?
Saugos sprendimų ekspertas sako, jog pagrindinis kriterijus vartotojui renkantis vaizdo stebėjimo kamerą - objektyvas. Kadangi ryškus ir aiškus vaizdas yra vienas svarbiausių dalykų norint fiksuoti saugomą turtą.
„Pirmas parametras yra kamerų skiriamoji geba, dabartinės kameros turbūt tenkina daugelio vartotojų lūkesčius. Tačiau norint gauti kokybišką rezultatą yra ir daug kitų niuansų, pavyzdžiui, koks yra apšvietimas toje vietoje, kurią norite stebėti. Tačiau jeigu apšvietimas yra smarkiai besikeičiantis - dieną labai šviesu, naktį labai tamsu - turi būti parinkta ir atitinkama kamera. Jeigu apšvietimo nepakanka, reikia galvoti, kaip tą kompensuoti.
G. Zaicevas pasakoja, jog žmonės dažniausiai kameras įsirengia kiemuose saugodami automobilius, todėl jiems svarbu, kad vaizdo stebėjimo kamera nepradėtų įrašinėti tada, kai kieme prabėga, pavyzdžiui, pelė ar katinas.
„Jeigu jūs renkatės kamerą, kuri turi daugiau galimybių, yra vaizdo judesio dalis ar vaizdo judesio analitika yra naujesnė, joje yra galimybės nustatyti kameros reagavimą priklausomai nuo objekto dydžio.
Stebėjimo kamera užfiksuotos medžiagos kaupti nevalia. Ji turėtu būti trinama arba automatiškai šalinama po tam tikro dienų skaičiaus.
Toliau pateikti klausimai padės įvertinti, ar teisėtai vykdomas vaizdo stebėjimas ir ar pakankamai paisoma jūsų privatumo. Jeigu į bent vieną iš pateiktų klausimų atsakysite neigiamai, jūsų privatumas galėjo būti pažeistas. Tokiu atveju turite teisę skųstis.
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Ar esate informuotas apie vykdomą vaizdo stebėjimą? | Taip/Ne |
| Ar vaizdo stebėjimo tikslas yra aiškus ir pagrįstas? | Taip/Ne |
| Ar vaizdo įrašai saugomi ne ilgiau nei būtina? | Taip/Ne |
| Ar kamera nefilmuoja privačių teritorijų be savininko sutikimo? | Taip/Ne |
tags: #pranesimas #apie #filmuojamas #patalpas