„Apie dorovines žmogaus savybes dera spręsti ne iš atskirų jo pastangų, o iš kasdieninio gyvenimo“, - teigė prancūzų filosofas Blezas Paskalis. Kiekvienas žmogus, siekiantis laimingo, prasmingo ir visavertės egzistencijos, privalo vadovautis moralinėmis vertybėmis, skatinančiomis gerbti žmogiškumą ir gerumą. Žmogiškumas yra kelias į dorybę. Vertybės - didžiausias žmogaus turtas, ugdantis individą kaip visavertę asmenybę, pajėgią į pasaulį įnešti grožį ir tyrą sąžinę.
Kalba ir Dvasinis Grožis
Lietuvių literatūros kūriniuose matome, kad žmogaus dvasiniame grožyje slypi gėris, darna, taurumas, švelnumas, žmogiškumas, supratimas, užuojauta, meilė, tyrumas, laisvė, rūpestis, dora ir pasiaukojimas. Kartais moralinės vertybės patiria išbandymus, tačiau tik jų dėka tampame tuo, kuo norime būti. Visais laikais žmonės siekia harmonijos viduje ir santykiuose su kitais bei aplinka.
Kalba kaip Bendravimo Priemonė
Išmokdamas vartoti kalbą, vaikas įgyja galimybę suvokti ir atspindėti tikrovę, logiškai mąstyti, apibendrinti, planuoti ir reguliuoti savo ketinimus bei veiksmus. Neretai net neįtariame, kiek skirtingų klodų turi mūsų kalba: ji vienokia su artimaisiais, vaikais, kitokia su draugais ar bendradarbiais, dar kitokia bendraujant su svetimais žmonėmis.
Žodžiai turi didžiulę galią - jie gali tiek sužeisti, tiek išgydyti. Todėl kalbėdami turėtume nuolat mąstyti, ką ir kaip sakome, ypač šeimoje, kur dažnai pasakome daug skaudžių žodžių. Mandagumas yra neatsiejamas komunikacijos proceso elementas, kuris įvairiomis formomis atsiskleidžia kiekvienoje kultūroje. Kalbinis mandagumas - viena svarbiausių komunikacinio akto dalių, formuojanti santykius ir nulemianti pokalbio sėkmę.
Gimtoji Kalba - Tautos Identiteto Pagrindas
Tauta - tai istoriškai susiformavęs žmonių junginys, turintis esminius savo identiteto ženklus. Tie tautinio identiteto ženklai siejami su bendra kilme, žeme, istorija, kultūra ir, svarbiausia, bendra kalba. Šie ženklai yra svarbiausias tautos turtas, o kalba - visko pagrindas. Gimtąja kalba tautos žmonės komunikuoja, keičiasi mintimis ir idėjomis, skatindami bendrumą, augimą ir tobulėjimą. Be gimtosios kalbos vyrautų nesusikalbėjimas ir tarpusavio nesupratimas, o tauta pradėtų nykti.
Kadangi gimtoji kalba yra svarbiausias tautos turtas, ją būtina saugoti ir puoselėti, ginti nuo opozicijų, siekiančių ją sunaikinti ar iškraipyti. Todėl, remiantis lietuvių literatūros kūriniais ir tekstais, būtina argumentuotai pagrįsti mintį, kad gimtoji kalba yra svarbiausias žmogaus ir tautos turtas.
Kalba ir Mąstymas
Ar esate įpratęs savo kasdienėje kalboje vartoti klišes, ypač vaizdingus būdvardžius ir epitetus? Proto valdymas yra svarbus. Jei jūsų protas yra laimingas, bet kokioje veikloje jūs patiriate laimę. Bet jei jūsų protas yra paniūręs ir apsunkęs, tuomet atrodo, kad niekas nekelia susidomėjimo. Išmintis įgalina jus valdyti protą. Kitaip vairuoja protas; tai automatizuotas automobilis, kuris važiuoja savarankiškai.
Kaip kalba formuoja mūsų požiūrį į pasaulį
Kaip pastebi Maxas Weberis, savo veikale „Religijos sociologija“, „Dievai“ yra dažniausiai atsitiktinai atsiradusių vaizdinių chaosas, kurie palaikomi tradicijos, kulto. Kalba yra pats pirmasis žmogaus žingsnis tokiai buveinei kurtis. Pirmasis ryžtas aprėžti pasaulio atvirybę ją pavadinant. Kalba užsklendžia pasaulį.
„Pasaulis yra tik ten, kur yra kalba". Heideggerio žodžiais. Kalbų skirtingumas yra žmogaus santykio su pasauliu skirtingumas. Tas santykio skirtingumas yra pažiūrų, plačiausia prasme, skirtingumas. Pasaulis yra toks, kokia yra jo kalba. Nomina si nescis, péril et cognitio remm.
Žmogus yra ne tik kalbanti, bet ir mąstanti būtybė. Mąstymas vyksta tik kalbiškai. Sąvoka - žodis. Pavadinimas kuria žmogui buveinę. Tikrovės prasideda jos pavadinimu. Nepavadinta sąvoka yra prieštaravimas savyje. Nekontroliuokite savo minčių, tiesiog apkabinkite kiekvieną ateinančią mintį. Mintys bijo jūsų, tačiau, jei jas apkabinate, kviečiate jas - jos visos išnyks.
Užsienio Kalbos
Užsienio kalbos yra raktas į kitas kultūras. Neturint gebėjimo bendrauti ir suprasti skirtingų kultūrų atstovų jų kalba neabejotinai apribos galimybes jas pažinti. Vaiką reikėtų pradėti mokyti užsienio kalbos kuo anksčiau, jeigu vaiko kalbos raida yra normali, teigia edukologijos mokslų daktare Austėja Landsbergiene.
Kalba Ir Rašymas
Rašymas teikia didelę naudą fizinei ir psichinei sveikatai. Jis lemia ilgalaikį nuotaikos pagerėjimą, streso ir depresijos simptomų sumažėjimą.
„Dar niekada žmonės nėra tiek rašę, kiek šiandien. Rašome trumpąsias žinutes, komentarus internete, tinklaraščius ir atsiliepimus“, - teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros vedėja Saulė Petronienė.
Išvados
Kalba yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, kuri formuoja mūsų mąstymą, bendravimą ir santykį su pasauliu. Gimtoji kalba yra tautos identiteto pagrindas, o užsienio kalbos atveria duris į kitas kultūras. Todėl kalbą turėtume saugoti, puoselėti ir nuolat tobulinti.
Apibendrinant, kalba yra didžiausias žmogaus turtas, nes ji:
- Užtikrina bendravimą ir supratimą tarp žmonių.
- Formuoja individualų ir tautinį identitetą.
- Atveria duris į kitas kultūras ir pasaulius.
- Padeda pažinti save ir aplinką.
- Skatina mąstymą ir kūrybiškumą.
tags: #kalba #didziausias #zmogaus #turtas