Ekstremaliosios situacijos, nepriklausomai nuo jų pobūdžio, reikalauja efektyvaus valdymo ir koordinavimo. Nors skirtingo pobūdžio ekstremaliosios situacijos atrodo labai skirtingos, tačiau ekstremaliųjų situacijų valdymas paklūsta tam tikroms bendroms taisyklėms. Šiame straipsnyje aptarsime ekstremaliųjų situacijų valdymo principus, organizavimą ir teisinį reguliavimą Lietuvoje.
Ekstremaliųjų situacijų valdymas: bendrieji principai
Galimų ekstremaliųjų situacijų valdymas yra iš anksto suplanuotas ir aprašytas ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose. Šiuose planuose numatyti:
- Vadovavimo ir informacijos perdavimo mechanizmai.
- Suplanuoti reikalingi ištekliai.
- Visos valstybės ir savivaldybės institucijos yra pasiskirsčiusios vaidmenimis ir atsakomybe.
Konkreti didelio masto ekstremalioji situacija taip pat gali pareikalauti imtis specifinių, nestandartinių veiksmų, kurie priklausys nuo ekstremaliosios situacijos pobūdžio, vietos, metų ir paros laiko, oro sąlygų ir pan.
Ekstremaliosios situacijos valdymas skiriasi nuo įvykio likvidavimo pirmiausia tuo, kad įvykių likvidavimas yra įprasta civilinės saugos pajėgų veikla. Jie yra valdomi pagal aiškias ir įprastas procedūras. Ekstremaliosios situacijos valdymas yra daug sudėtingesnis, nes iškyla papildomos, dažnai neįprastos užduotys ir atsiranda poreikis kartu veikti institucijoms, kurios retai veikia kartu.
Įvykio vietoje visoms tarnyboms vadovauja gelbėjimo darbų vadovas. Gelbėjimo darbų vadovu tampa pirmas atvykęs į įvykio ar ekstremaliojo įvykio vietą civilinės saugos pajėgų valstybės tarnautojas ar darbuotojas. Gelbėjimo darbų vadovui yra pavaldžios į ekstremaliosios situacijos židinį atvykusios civilinės saugos pajėgos, neatsižvelgiant į jų pavaldumą. prireikus, nedelsiant arba per 3 d.d.
Gerai veikiantis operacijų centras - tai gero ekstremaliosios situacijos valdymo indikatorius. Informacija, ateinanti į operacijų centrą leidžia vertinti situaciją, prognozuoti pasekmes ir numatyti reikiamus veiksmus. Operacijų centre veikiantys įvairių reaguojančių organizacijų atstovai turi galimybę ieškoti problemų sprendimo būdų, siūlyti tinkamiausius sprendimus, organizuoti jų įgyvendinimą ir derinti tarpusavio veiksmus. Svarbu, kad organizacijų atstovai, esantys operacijų centre, gebėtų ir turėtų teisę priimti sprendimus savo organizacijose ir jų vardu.
Ekstremalių situacijų valdymo mokymai. Šaltinis: VPGT
Nepaprastoji padėtis
Nepaprastoji padėtis - tai ypatingas teisinis režimas valstybėje ar jos dalyje, leidžiantis taikyti laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir laisvėmis apribojimus ir laikinus juridinių asmenų veiklos apribojimus.
Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama visoje valstybėje ar jos dalyje, kai dėl valstybėje ar kitose valstybėse susidariusios ekstremalios situacijos kyla grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus nepaprastųjų priemonių.
Sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį priima Seimas, priimdamas atitinkamą nutarimą arba Respublikos Prezidentas išleisdamas dekretą. Seimas arba Lietuvos prezidentas gali nustatyti kai kurių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytų teisių ir laisvių apribojimą bei nepaprastųjų priemonių panaudojimą tiek, kiek to reikalauja padėties kritiškumas.
Civilinė sauga nepaprastosios padėties metu
Civilinė sauga nepaprastosios padėties metu užtikrinama taip pat, kaip ir ekstremaliosios situacijos atveju. Nepaprastoji padėtis - tai aukštesnis ekstremaliosios situacijos „lygmuo”. Nereikia sieti nepaprastosios padėties su kariniais veiksmais - kariuomenės veiksmai būtų traktuojami kaip pagalba.