Įsigijus ar paveldėjus sodybą, vienas didžiausių iššūkių yra sutvarkyti apleistą sklypą. Kad apleistos sodybos tvarkymas būtų lengvesnis, pareikalautų mažiau laiko ir pinigų, kai ką reikia apgalvoti iš anksto. Apie tai kalbėsime su sodininkystės eksperte Inge Auželiene, kursų „Sodybos apželdinimas“ lektore.
Dažniausia naujų sodybos šeimininkų klaida - jie pradeda galvoti apie augalus, kurie jiems patinka, kurie gražūs, kuriuos norėtų auginti. Paprastai mąstoma apie atskirus elementus, dekorą, o ne apie visumą. Niekas nesiginčija, kad bijūnas - nuostabi gėlė, tačiau ne nuo jų prasideda sodybos tvarkymas.
Visų pirma būtina atsižvelgti į gamtines sąlygas, istorinį sodybos palikimą, būsimą šeimos veiklą toje teritorijoje, tada sugalvoti koncepciją, idėją. Ir tik tuomet prieiti prie augalų ir kitų elementų, kurie tą idėją padės įgyvendinti bei atitiks gamtos sąlygas ir šeimos poreikius. Vienas ar kitas augalas nesukurs gražios ir jaukios sodybos, netgi gali iškristi iš konteksto ir atrodyti toje vietoje keistai, neįprastai. Todėl pirmiausia reikėtų galvoti apie visumą, o tik vėliau apie atskirus elementus, kurie ją ir sukurs.
Planas - svarbi sodybos tvarkymo, kuris paprastai trunka ne vienus metus, o dažnai taip niekada ir nesibaigia, dalis. Todėl ypač svarbu turėti galvoje (dar geriau - ant popieriaus) aiškų planą, kryptį. Deja, dažniausiai aplinka tvarkoma chaotiškai: čia surenčiama pirtelė, čia pastatoma pavėsinė, čia sukasamas daržiukas, o bendro vaizdo nematyti.
Kai visi objektai randa savo vietą, pasirodo, kad takas išgrįstas nepatogioje vietoje, gėlynui saulę užstoja atsiradusi pašiūrė, o iki komposto dėžės reikia tolokai paėjėti. Kad išvengtumėte nereikalingų išlaidų keisdami objektų vietą ir susikurtumėte patogią naudoti sodybą, daugiau laiko skirkite iš anksto apmąstyti, planuoti, pasitarti, pasibraižyti. Tik tada galite tikėtis protingo teritorijos suplanavimo ir tinkamų dalykų tinkamoje vietoje, net jeigu planą įgyvendinsite tik per kelerius metus.
Pasak pašnekovės, nusipirkę apleistą sodybą, dažnai naujieji šeimininkai mano, kad pirmiausia būtina išvalyti teritoriją: senas vaismedžių sodas išpjaunamas, krūmynai išnaikinami, atvežama žemių, reljefas išlyginamas. Atrodytų, dabar jau galima atversti baltą lapą ir pradėti galvoti apie tolesnius aplinkos tvarkymo darbus.
Tačiau visiškai išvalyti ir išlyginti sklypą, neturint plano, kas bus daroma toliau, yra didelė klaida. Namą įmanoma pastatyti per vienus metus, o brandžių medžių reikės laukti dešimtmečius. Plikas sklypas dar ilgai neatrodys gražiai, užtruks, kol suaugs naujieji augalai. Be to, augalams paprastai patinka, jei netoliese yra didesnių medžių ar krūmų: jie teikia dalinį pavėsį, kai saulė karščiausia, užstoja nuo vėjo, sukuria geresnį mikroklimatą. Galima pasodinti jau didelį brandų medį, tačiau tai nemažai kainuoja.
Augalų Peržiūra ir Zonavimas
Pradėti reikia nuo sodyboje augančių augalų peržiūrėjimo ir susirašymo. Jeigu patiems sunku išsiaiškinti, atpažinti, juo labiau jeigu patys tų augalų nesodinote, paprašykite pagalbos žmogaus, kuris išmano daugiau už jus. Esamų augalų sąrašas padės suprasti, kurie augalai vertingi, o kurie visai neverti dėmesio. Pamatysite, kad tarp menkaverčių krūmų įsipaišęs jaunas berželis, o štai tas keistas krūmas - pasirodo, riešutus dovanojantis lazdynas.
Be to, žinodami augalus, galėsite numatyti, kaip sodybos vaizdas keisis kelerių metų bėgyje. Susirašę augalus į lentelę, padarykite atskirą stulpelį, kur surašysite jų būsimą aukštį. Šią informaciją rasite internete arba augalų kataloge, konkretaus augalo apraše.
Kitas žingsnis - suskirstykite sodybą zonomis ir pasižymėkite savo plane, ką norite turėti ir matyti. Pasižymėkite tokius dalykus, kaip automobilio stovėjimo aikštelė, poilsio zona, pasižymėkite plotelius, skirtus augalų kompozicijoms (detalizuoti jų neskubėkite). Toks suplanavimas reikalingas tam, kad žinotumėte, kokios zonos turi likti tuščios, o kuriose kažkas augs.
Pavyzdžiui, jeigu norite uždengti kažkokius ne itin malonius vaizdus, reikėtų pirkti naujus sodinukus ir laukti, kol jie užaugs ir tuos vaizdus uždengs. Bet juk patogiausia tam panaudoti jau turimus augalus. Galima net ir tuos menkaverčius krūmus apgenėti, praretinti ir panaudoti kaip užtvarą.
Taip pat neskubėkite kirsti senųjų augalų, ypač aukštaūgių, pataria I.Auželienė. Kol užaugs nauji augalai, esami gali atlikti užstojimo funkciją - jie gali apsaugoti augalus nuo kaitrios saulės, užstoti vėją. Be brandžių augalų sklypas yra tuščias, jis per daug kaitinamas saulės, stipriau košia vėjai, paukščiai neturi, kur sukti lizdo, o jūs neturite, kur pasikabinti hamako.
Gali būti, kad tuos senus medžius pašalinsime, tik ne iš karto, ne dabartinės pertvarkos metu, bet po 5 ar 10 metų, kai nauji medžiai jau bus pakankamai suaugę ir galės pilnavertiškai pakeisti senuosius.
Sodybos planas padės efektyviai sutvarkyti teritoriją.
Apleistos Sodybos Tvarkymo Etapai
Apleistos sodybos tvarkymas neįvyksta per dieną. Neperspauskite ir darbus atlikite etapais - ypač jei teritorija didelė, o laiko galite skirti ribotai. Vasara - pats geriausias laikas susiplanuoti darbus. Būtent tuo metu augalai yra su lapais, tad galite juos atpažinti, susirašyti ir nuspręsti dėl tolesnio jų likimo.
Ingė pataria: „Vasarą galite tuos medžius ir krūmus, kuriuos paliksite, pasižymėti virvelėmis.
Sodyboje, kurioje gausu medžių ir krūmų, geriausia darbus vykdyti dviem etapais, nes vienam kartui visko gali būti ir per daug. Pirmu etapu nupjaukite antžeminę augalų dalį - tai geriausia daryti rudenį ar žiemą, kai augalai numeta lapus. Svarbiausia, kad iki pavasario, kai pradeda sprogti nauji pumpurai, šiuos valymo darbus būtumėte atlikę. Antru etapu išraukite visas nereikalingas šaknis, kad tolimesni darbai vyktų sklandžiai.
I.Auželienė senas šakas siūlo susmulkinti ir vėliau panaudoti mulčiavimui. Tik pastebėjimas: nenaudokite mulčui šviežios medienos, nes ji gali sulėtinti augalų augimą. Mediena turi gerokai pastovėti, tuomet ji bus tinkama tokiam panaudojimui. Tai viskas čia labai šauniai gaunasi: kol tvarkomės sodybą, vis tiek praeis šiek tiek laiko, o smulkinta mediena kaip tik bus paruošta mulčiavimui.
Kova su Piktžolėmis
Jeigu jūsų sodyba labai didelė arba neturite laiko laukti, kol piktžolės sunyks, reikia rimtesnio sprendimo. Dažnas su technikos pagalba sulygina žemes, tačiau piktžolių šaknys vis tiek lieka. Ingė jas pataria geriau išnaikinti, nes daugiamečių piktžolių šaknys trukdys sodinti, paskui ir augalus gali nustelbti.
Jeigu norite stabdyti piktžolių plitimą mechaniniu būdu, bus sudėtingiau, bet tikrai įmanoma. Vienas iš būdų - vienerius metus taikyti pūdymą, t.y. aparti ir keletą kartų per vasarą vis frezuoti ir naikinti piktžoles mechaniškai, o tik po metų sėti naujas kultūras. Frezavimas - tai mechaninis būdas, kai dirvonas yra susmulkinamas ir vėliau išlyginamas (su traktoriumi). Tik turėkite omenyje, kad jeigu neišrenkate prieš tai piktžolių, jos niekur nedingsta - kai kurių šaknys susmulkintos tik pasidaugina. Tokiais atvejais gali padėti ir sideratinių kultūrų auginimas.
Apleistos sodybos tvarkymas nedžiugins, jeigu nebus gražios lygios pievelės sodybos centre. O būna atvirkščiai: apleistoje sodyboje vietoj pievelės - grumstuotas ir piktžolėtas plotas. Laukinė pieva dažnai būna nelygi ir grumstota. Tačiau jeigu nežiūrite į ją pedantiškai ir nekeliate itin aukštų reikalavimų, nebūtina to daryti.
Sklypo tvarkymas apima ir tai, kiek vietos galite skirti vejai. Įvertinkite jos plotą ir suteikite jai aiškią formą: jei labiau mėgstate klasikinį stilių - tebūnie veja kvadrato, stačiakampio ar apskritimo formos. Jei labiau patinka laisvos peizažinės formos - vejos ribas brėžkite išraiškingais vingiais.
Paryškinkite tą ribą dar labiau, kad efektas būtų dar didesnis. Tinka siaura trinkelių juosta, akmens plokštės. Atskirkite veją nuo augalų zonos su plastikiniais bortais.
Įprasta, kad sklypo tvarkymas dažnai prasideda nuo senų ir nereikalingų daiktų atsikratymo, tačiau tikrai ne viskas, kas sena yra nereikalinga. Šiuo atveju medžiai yra jūsų kiemo stuburas - jeigu jau tokį turite, nepulkite atsisakyti. Senas apleistas vaismedžių sodas dažnu atveju gali būti atnaujintas, medžiai išgydyti, sutvarkyti.
Jeigu jūsų sklype auga senas medis ar krūmas, pavyzdžiui, alyva, neskubėkite jo atsikratyti. Net jeigu medis vaisių neduoda ir atrodo nenaudingas, jis vis tiek yra jūsų kiemo stuburas, todėl verta jį išlaikyti dėl dizaino. Pilną vaizdą sudaro visuma nuo žemiausių (kiliminiai augalai) iki aukščiausių (medžiai).
Medžių genėjimas - svarbi sodybos tvarkymo dalis.
Įmaišykite dekoratyvinių žolių į gėlyną ir iškart pamatysite skirtumą. Miskantai (lot. Miscanthus) yra smilginių augalų karaliai, kai kurios jų veislės gali pasiekti ir 2 metrų aukštį. Įspūdingos jų šluotelės gerai atrodo ir žiemą (tik nereikia jų nukirpti). O štai viksvos (lot.Carex) atželia gana anksti. Calamagrostis acutiflora) - dar vienas gražuolis, gana anksti atželiantis, gražiai išlaikantis savo kerą. Tai tik keletas augalų, o pasirinkimas išties platus.
Todėl išlaikykite sklypo, kurį įsirenginėjate, palikimą - daugiametes gėles. Vilkdalgiai mūsų močiučių pamėgto smidro fone - puikus šiuolaikiško derinio pavyzdys. Dekoratyviniai česnakai - ir senam sklypui, ir naujam moderniam kiemui.
Aplinkos projektavimas prasideda ne nuo specialistų paieškos, o nuo pačių šeimininkų norų. Tik nepradėkite nuo augalų pirkimo! Įsigysite juos tada, kai turėsite aiškią savo kiemo viziją. Kam gi švaistyti savo pinigus ir laiką veltui?
Kaip namo statyboms reikia projekto, taip ir kiemui reikia aiškaus plano. Pirmiausia pasižiūrime ir plane susižymime visas keturias pasaulio ašis: šiaurę, rytus, pietus ir vakarus. Kokius vaizdus matote iš savo sklypo? Šeimos poreikiai gali skirtis ne tik nuo žmonių amžiaus, bet ir šeimyninės sudėties. Kai nežinai nuo ko pradėti, kartais visą plotą norisi užsėti veja.
Sodybos Zonų Suskirstymas ir Augalų Parinkimas
Pradėti reikia nuo sodyboje augančių augalų peržiūrėjimo ir susirašymo. Esamų augalų sąrašas padės suprasti, kurie augalai vertingi, o kurie visai neverti dėmesio. Susirašę augalus į lentelę, padarykite atskirą stulpelį, kur surašysite jų būsimą aukštį. Šią informaciją rasite internete arba augalų kataloge, konkretaus augalo apraše.
Kitas žingsnis - suskirstykite sodybą zonomis ir pasižymėkite savo plane, ką norite turėti ir matyti. Pasižymėkite tokius dalykus, kaip automobilio stovėjimo aikštelė, poilsio zona, pasižymėkite plotelius, skirtus augalų kompozicijoms (detalizuoti jų neskubėkite). Toks suplanavimas reikalingas tam, kad žinotumėte, kokios zonos turi likti tuščios, o kuriose kažkas augs.
Taip pat neskubėkite kirsti senųjų augalų, ypač aukštaūgių. Kol užaugs nauji augalai, esami gali atlikti užstojimo funkciją - jie gali apsaugoti augalus nuo kaitrios saulės, užstoti vėją. Be brandžių augalų sklypas yra tuščias, jis per daug kaitinamas saulės, stipriau košia vėjai, paukščiai neturi, kur sukti lizdo, o jūs neturite, kur pasikabinti hamako.
Apleistos sodybos tvarkymas neįvyksta per dieną. Neperspauskite ir darbus atlikite etapais - ypač jei teritorija didelė, o laiko galite skirti ribotai. Vasara - pats geriausias laikas susiplanuoti darbus. Būtent tuo metu augalai yra su lapais, tad galite juos atpažinti, susirašyti ir nuspręsti dėl tolesnio jų likimo.
Sodyboje, kurioje gausu medžių ir krūmų, geriausia darbus vykdyti dviem etapais, nes vienam kartui visko gali būti ir per daug. Pirmu etapu nupjaukite antžeminę augalų dalį - tai geriausia daryti rudenį ar žiemą, kai augalai numeta lapus. Antru etapu išraukite visas nereikalingas šaknis, kad tolimesni darbai vyktų sklandžiai.
Jeigu jūsų sodyba labai didelė arba neturite laiko laukti, kol piktžolės sunyks, reikia rimtesnio sprendimo. Dažnas su technikos pagalba sulygina žemes, tačiau piktžolių šaknys vis tiek lieka. jas pataria geriau išnaikinti, nes daugiamečių piktžolių šaknys trukdys sodinti, paskui ir augalus gali nustelbti.
Apleistos sodybos tvarkymas nedžiugins, jeigu nebus gražios lygios pievelės sodybos centre.
Senos Sodybos Atnaujinimas
Jeigu vis pasvajojate apie nuosavą senovišką sodybą ar atgavote begriūvančius savo tėvų ar senelių namus, neskubėkite pradėti griovimo darbų: kirsti dešimtmečiais augusių medžių ir lyginti darledynmečio suformuotų kalvelių. Senelių namus galima sumaniai atnaujinti. Kaip atnaujinti ar nuo nulio statyti savo svajonių sodybą detaliai aprašoma knygoje „Kaimo statyba. Dzūkija“.
Senosios sodybos - tai nepakartojamas ir vertingas mūsų protėvių palikimas, atspindintis krašto kultūrinį identitetą. Kartu tai neatsiejama Europos bei viso pasaulio kultūrinio paveldo dalis. Jeigu jūs - būsimas sodybos statytojas, vargu ar turite tikslą sukurti praėjusio amžiaus aukštaitiškos pirkios kopiją.
Jums teks pastatyti ir įrengti šiuolaikišką, modernų, aprūpintą visomis šiandieniniam gyvenimui reikalingomis inžinerinėmis sistemomis pastatą su visais techniniais kokybės rodikliais: šilumos tiekimo ir išsaugojimo, garso izoliacijos, šviesos pakankamumo ir kitais. Atsirado ir naujų erdvių: sanitarinės patalpos, laiptinės, katilinės; naujas buvusių erdvių funkcinis panaudojimas: pvz., mansardiniai aukštai; naujų daiktų ir baldų: virtuvės baldų komplektai, buitinė technika, informacinių technologijų technika, šildymo ir vėdinimo technika. Taigi pokyčių ir spręstinų klausimų yra tikrai daug.
Ką daryti, jei visgi nusprendėte projektuojamame statinyje siekti ne kosmopolitiško modernizmo, o bandyti pritaikyti šiems laikams tai, ką mūsų protėviai ilgus metus kūrė ir tobulino? Štai šis „seno ir naujo derinimas“ ir kompromisų paieška yra pagrindinis projektuotojo darbas, kurio didžiausia siekiamybė - modernus lietuviškas namas.
Visgi kiekvienam projektuotojui ar statytojui, norinčiam išsaugoti Lietuvos etnografinės architektūros savitumą, vertėtų dar kartą sąžiningai ir atsakingai peržiūrėti savo projektus. Jei jūs sieksite, kad statinys būtų statomas vien senosiomis statybos technologijomis ir iš autentiškų medžiagų, visa tai lems darbo organizavimo pobūdį ir konstrukcinių sprendimų parinkimą. Teks ieškoti specializuotų meistrų ar įmonių, kurios atliks akmens mūro, stalių-dailidžių, stogo dengimo skiedromis ar nendrėmis, kaminų ir krosnių mūro ir kitus specifinius darbus.
Vieno meistro ar rangovo, galinčio atlikti viską, nebus, tad teks pasinaudoti projektavimo ir statybos organizatoriaus paslaugomis arba šias funkcijas atlikti pačiam. Jei pastatas statomas ne muziejiniais tikslais, o skirtas šiandieniniam eksploatavimui, nėra tikslinga, o kartais ir neįmanoma, naudotis tik senąja patirtimi.