Kiekvieną mėnesį viešumo pasirodo vis naujų pranešimų apie NT rinkos situaciją. Daugiausia diskusijų kyla dėl rinkos „sveikatos“ ir būsto kainų tendencijos. Be abejo, iki smulkmenų tiksliai prognozuoti situacijos rinkoje neįmanoma, tačiau kai kurie rodikliai leidžia susidaryti įspūdį, kaip vystytųsi būsto kainos, jo pasiūla ar paklausa, jei tendencijos išliktų smarkiai nepasikeitusios.
NT rinkos situacija
Patikimiausią NT pardavimų informaciją turi Registrų centras. „Registrų centro duomenyse taip pat galima įžvelgti, kad 2017 m. „Daug įdomiau, kas vyksta vėliau - po pirmojo ketvirčio. O statistika rodo, kad gali būti įvairiai, tačiau du ketvirčius iš eilės kainos mažėjo tik 2016 m.
„Statistiniai svyravimai duoda medžiagos svarstymams, tačiau vargiai, ar trumpuoju laikotarpiu gali turėti įtakos vartotojų elgsenai. Būstas nėra kasdieninis pirkinys. Jį perkame tada, kai susiformuoja poreikis. Jei būstas keičiamas, bendra kainos tendencija galioja ir būstui, iš kurio išeinama, ir naujam būstui.
Todėl vartotojui nėra tikslinga laukti vien tam, kad lauktų. Na, o derybos su būsto pardavėju vyksta visada - tai yra viena iš sandorio sudedamųjų dalių. Vystytojai bei pardavėjai elgiasi skirtingai: vieni siūlo akcijas, kiti visada yra numatę nuolaidas, treti parduoda ne kainą, o projekto vertę, privalumus“, - teigia Š. Kaina priklauso ne tik nuo trumpalaikės tendencijos, tačiau ir nuo pasiūlos, pardavėjų gebėjimų, demografinių ir ekonominių veiksnių.
Kaip minėta, pastarieji yra gerėjantys, todėl esant paklausai ir kokybiškai pasiūlai kainos turėtų būti stabilios. Pirkėjai visada ieško kuo didesnio pasirinkimo. Tą jiems ir stengiasi pasiūlyti vystytojai.
„NT projektų logika - gana paprasta: sukuriamas ir imamas pardavinėti projektas. Kad būtų užtikrintas pakankamas pasirinkimas pirkėjams, po kurio laiko reikalingas naujas projekto etapas arba naujas projektas. Dalis naujų projektų pristatomi naujoms tikslinėms potencialių pirkėjų grupėms.
Natūralu, kad naujas projektas bus didesnis nei per neilgą laikotarpį parduotų būstų skaičius ir tai nereiškia, kad vystytojas būtinai susidurs su likvidumo ir augančio „sandėlio“ (pasiūloje esančių būstų) problema ir bus priverstas mažinti kainas. Ypač kol kas, kai lyginant ilgesnio laikotarpio „sandėlio“ bei pardavimų apimčių augimą, pastarasis auga gerokai sparčiau - atitinkamai kiek daugiau nei penktadaliu ir beveik trečdaliu“, - sako Š.
Jis teigia, kad vertinant 2017-uosius metus, jų gale „sandėlio“ augimas sustojo ir jo apimtys net sumenko, tačiau naujų projektų įvedimas nereiškia problemų pardavimui ilgoje perspektyvoje - tarkime, pusantrų ar dvejų metų (tokia maždaug yra vieno projekto realizavimo ciklo trukmė).
„Po nekilnojamojo turto „burbulo sprogimo“, o vėliau - ir finansinės krizės rinkos brandumas išaugo, klientai tapo labiau išprusę, todėl dėmesingiau vertina vystytojus ir projektus. Todėl natūralu, kad kuo toliau, tuo labiau auga vystytojų patirties ir projektų kokybės svarba ir rinkoje „išsisluoksniuoja“ stipresni, greičiau ir lengviau parduodami projektai ir priešingai - mažiau likvidūs projektai.
Vyksta natūralios atrankos procesas, verčiantis pasitempti vystytojus. Krizė yra globalus reiškinys - ekonominio ciklo dalis, tačiau ji pirmiausia pasireiškia ne NT rinkoje. „Burbulas“ būsto rinkoje šiuo metu taip pat nesiformuoja.
Tai yra patvirtinęs net ir Lietuvos bankas praėjusių metų gale, teigęs, kad rinka vystosi brandžiai ir auga sveikai; o „burbulas“ yra tam tikras rinkos ar jai didelę įtaką turinčių faktorių nebrandumo bruožas. „Tiek pirmas, tiek antras rodikliai šiuo metu yra pakankamai subalansuoti ir adekvatūs.
Jie nei iš tolo neprimena 2003-2004 m. buvusios situacijos, kai pasiūla augo beprotiškais tempais, o kaina stipriai viršijo turto vertę. Dar ir bankų paskolų išdavimo politika buvo menkiau kontroliuojama rinkos prižiūrėtojų.
Tokiomis aplinkybėmis atsirado daugybė trumpalaikių, vieno projekto vystytojų, kurie, galų gale, ir „susprogdino“ NT rinkos „burbulą“. Vertinant kainų augimą, jis yra gana nuoseklus ir tolygus. „Dar vienas svarbus aspektas, kad per tą laiką ekonomiką taip pat augo ir augo sparčiau nei būsto kainos, o vertinti reikia ne tik kainą atskirai nuo makroekonominio konteksto.
Todėl, santykinai, kaina prieš krizę, ją lyginant su ekonomika (BVP palyginamosiomis kainomis - Statistikos departamento duomenimis), buvo aukštesnės nei yra dabar“, - sako Š. „Apibendrindamas galiu pasakyti, kad būsto kainos auga, nes auga pragyvenimo lygis ir stebime teigiamą demografijos tendenciją Vilniuje.
Statistikos duomenys
„Citus“ analitikų skaičiavimu, ketvirtis baigėsi - jau banaliai dar vienu - rekordiniu mėnesiu. Kovą sostinės pirminėje būsto rinkoje rezervuoti net 966 nauji butai ir kotedžai, o per visą pirmąjį ketvirtį - net 2446. Tai yra beveik 60 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai ir 24 proc. daugiau nei per tris paskutinius 2020 m.
Išankstiniai „Citus“ rinkos duomenys rodo, kad vasaris sostinėje pažymėtas dar vienu rekordu. Net ir atėmus galimus „sukritimus“ (tikėtina, anksčiau įvykusias rezervacijas). „Citus“ analitikų išankstiniais duomenimis, šių metų sausio mėnuo Vilniuje užbaigtas su daugiau nei 700 rezervuotų naujų būstų (butų ir kotedžų) pirminėje rinkoje.
Palyginimui, rekordiniu greičiu startavusiais 2020 m. Jei ne dvigubas karantinas, praėję metai, neabejotinai, būtų tapę rekordiniais sostinės būsto rinkai. Tiesa, po pirmojo karantino trumpam buvo atsiradę skelbusių priešingus rekordus ir kolapsą, tačiau taip neįvyko.
Vilniaus naujų būstų kol kas kopia aukštyn: spalio mėnesį, išankstiniais „Citus“ duomenimis, rezervuoti 627 butai ir kotedžai.
Karantino statistika buvo negailestinga: Vilniaus būsto rinka balandį patyrė seniai matytą nokautą po itin rezultatyvios metų pradžios.
Štai, kokie buvo sėkmingiausi projektai:
- Vilniuje - „Karaliaučiaus slėnis“ (parduoti 49 butai ir kotedžai, mūsų duomenimis tai - trečias sėkmingiausias projektas sostinėje)
- Kaune - „Jonučių namai“ (parduoti 43, sėkmingiausias projektas Kaune)
- Taip pat pardavimai vyksta projektuose „Neries ardai“ (Vilnius), „Kauno senamiesčio apartamentai“ bei „Telegrafas“ (Kaunas).
| Mėnuo | Rezervuoti butai ir kotedžai Vilniuje |
|---|---|
| Kovas | 966 |
| Pirmas ketvirtis | 2446 |
| Vasaris | Rekordinis skaičius |
| Sausis | 700+ |
| Spalis | 627 |
COVID-19 tempo nestabdo: Europoje prasideda pakartotini ribojimai, o su jais - ir naujos aktualios ekonomikos prognozės. Šiaurės Europos rinkos, kurioms priskiriama ir Lietuva, patyrė „V“ formos ekonomikos atsigavimą. Ekonomistai išlieka budrūs, pavojaus varpais dar neskambina, tačiau sutinka, jog ankstesnės optimistinės prognozės gali šiek tiek koreguotis.
Visuomenė, valdžios institucijos, medikai ir verslas sulaikę kvėpavimą laukia antrosios koronaviruso bangos. Kokios priemonės bus taikomos jo suvaldymui? Ar vėl sėdėsime namuose ir nekišime iš jų nosies?
Skirtingų sričių specialistai visame pasaulyje sutartinai kartoja: pasaulis po karantino nebebus toks, koks buvo. Keičiasi gyvenimo būdas, suvokimas apie namus ir aplinką, apie darbą ir bendravimą.
2020-uosius dar ilgai prisiminsime kaip nepaprastai sunkius įprastą rutiną sutrikdžiusius ir daugumą mūsų dukart namuose įkalinusius metus. Praėjus mėnesiui po antrojo karantino pradžios, kol kas dar sunku tiksliai vertinti jo įtaką būsto rinkai.
Kiekvienų metų gale ji šiek tiek atvėsta, todėl vienareikšmiškai pasakyti, ar šių metų rezultatas yra sezoniškumo, ar karantino išdava, dar yra per sudėtinga - tai parodys vėlesni mėnesiai.
Paskelbus antrąjį karantiną, jį sutikome ramiau: iš vienos pusės, pavasarį išmokome su tuo gyventi, iš kitos - supratome, kad reikia situaciją vertinti rimtai ir negalima su ja žaisti. Tai reiškia, kad matėme, kokios pasekmės bus, jei gyvenimas sustos - o to nenorime niekas.
Visą pasaulį netikėtai apėmus pandemijai, o gyvenimus sukausčius karantinui, populiariu tapo posakis „nauja realybė“. Darbas iš namų tapo nauja realybe, o namams šiuo laikotarpiu teko svarbus egzaminas: ar namuose esame produktyvūs?
Nors pasaulį purto sveikatos ir vartojimo krizė, tačiau ekonomistai yra gana pozityviai nusiteikę dėl nekilnojamojo turto rinkos situacijos. Ypač greitai ir plačiai išplitusi koronaviruso infekcija, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbta pandemija bei daugelyje šalių imtos taikyti karantino sąlygos neaplenkė ir Lietuvos. Nuo kovo 16 d. iki kovo 30 d.
Pažiūrėkime: praėjusiais metais ženkliai augo paklausa, tačiau mažėjo išduodamų statybų leidimų skaičius, todėl, tikėtina, kad šiais metais naujos statybos būsto pasiūla smuks.
Būstas visada buvo viena didžiausių ir atsakingiausių investicijų, nors tai ir nebėra vienkartinis gyvenimo pirkinys. Todėl jo pirkimui reikia negailėti laiko, kruopščiai pasiruošti ir padaryti namų darbus.