Lietuvos bankas (LB) ėmėsi esminių permainų, atnaujindamas Atsakingojo skolinimo nuostatus (ASN). Šie pokyčiai yra skirti subalansuoti būsto rinką: palengvinti įžengimą į ją pirmą kartą būstą įsigyjantiems asmenims ir kartu apriboti rizikingų antrosios bei investicinių paskolų srautą. Jei planuojate imti būsto paskolą, šie trys pagrindiniai pakeitimai yra kritiškai svarbūs jūsų finansiniams planams.
Trumpai apie pagrindinius pakeitimus:
- 10 proc. pradinis įnašas pirmajam būstui (jei 5 m. neturėta gyvenamojo NT).
- Antram/paskesniam - 30 proc.; 15 proc. išimtis tik kai >50 proc. kiekvienos turimos būsto paskolos jau grąžinta.
- DTI (įmokos ir pajamų santykis): mėnesinė įmoka ≤ 50 proc. pajamų, taikant ≥ 6 proc. palūkanų testą.
- Pokyčiai įsigalioja 2026-08-01.
Daugiau informacijos rasite oficialiame Lietuvos banko pranešime.
Reikalavimai pradiniam įnašui perkantiems pirmą būstą
Viena svarbiausių naujovių Atsakingojo skolinimo nuostatuose yra minimalaus pradinio įnašo reikalavimo sumažinimas. Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. pirmą kartą įsigyjantiems nekilnojamąjį turtą (NT) nebereikės kaupti 15 proc. turto vertės - pakaks tik 10 proc. pradinio įnašo.
Šis pakeitimas yra tiesioginė pagalba jaunoms šeimoms ir asmenims, kuriems didžiausias finansinis barjeras buvo didelės pradinės sumos sukaupimas. Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus teigia, kad po Atsakingojo skolinimo nuostatų (ASN) pakeitimo pradinis įnašas siektų 10 proc. būsto vertės, o ne 15 proc.
LB valdybos pirmininkas G. Šimkus sako: „Nuo 2011 m. taikomi Atsakingojo skolinimo nuostatai atlieka savo darbą - jie padeda išvengti gyventojų perteklinio įsiskolinimo ir užtikrina finansinį stabilumą. Dabar atėjo metas žengti į naują jų brandos etapą.“
Kam prieinama būsto paskola su 10 proc. pradiniu įnašu?
Norint gauti būsto paskolą su 10 proc. įnašu, turite atitikti griežtus pirmo būsto pirkėjo kriterijus. Šis palengvinimas taikomas tik tada, kai:
- Jūs (arba jūsų bendraskolis) pasirašote pirmąją būsto kredito sutartį.
- Būtina sąlyga: 5 metus iki kredito sutarties neturėti nuosavybės teise priklausančio gyvenamosios paskirties NT.
Tai reiškia, kad jeigu prieš 6 metus turėjote butą, kurį pardavėte, dabar jau galite pretenduoti į šį palengvinimą. Tačiau jei šiuo metu jums priklauso sodo namelis ar garažas, bet ne nuolatinis gyvenamasis būstas, vis tiek galite būti laikomas pirmo būsto pirkėju (sąlygos yra susijusios su gyvenamosios paskirties NT).

Griežtumas antrai ir paskesnėms paskoloms: investicijų kontrolė
Siekiant užtikrinti finansinį stabilumą ir apriboti spekuliacijas, sugriežtinami reikalavimai imantiems antrą ar paskesnę paskolą.
- Standartas: Antrai ar paskesnei būsto paskolai ir toliau galios 30 proc. minimalus pradinis įnašas.
- Svarbiausias sugriežtinimas - išimtis: Koreguojama išimtis, leidusi sumažinti pradinį įnašą iki 15 proc. Anksčiau išimtimi buvo galima pasinaudoti, kai turimo įkeisto turto vertė buvo stipriai išaugusi (dėl augančių būsto kainų), palyginti su paskolos likučiu.
- Nauja 15 proc. išimties taisyklė: Dabar šią išimtį taikyti bus galima tik tuo atveju, jei kiekvienos jau turimos būsto paskolos yra grąžinta daugiau nei pusė (50 proc.) pradinės paskolos sumos. Tai reiškia, kad norint pasiskolinti su mažesniu įnašu, reikės būti gerokai įpusėjus jau turimų paskolų grąžinimui.
Pavyzdys: Kaip veikia 50 proc. taisyklė
Jei 2020 m. pirmajai paskolai paėmėte 100 000 Eur, norint pasinaudoti 15 proc. pradinio įnašo išimtimi naujai paskolai, turėsite būti jau grąžinę bent 50 000 Eur iš pirminės paskolos sumos. Ši taisyklė yra griežtesnė už senąją, kuri rėmėsi išaugusia NT rinkos verte.
Svarbu: tiems, kurie keičia vieną būstą į kitą (pvz., parduoda seną ir perka naują), lieka galioti išimtis, leidžianti imti naują paskolą su mažesniu įnašu, įsipareigojant per protingą terminą parduoti senąjį.
Šis pakeitimas užtikrina didesnį reikalavimo veiksmingumą. Naujoji taisyklė orientuota į faktinę paskolos grąžinimo eigą, o ne į turto vertės augimą, taip sumažinant rizikingesnių paskolų skaičių.
Stabilesnis palūkanų normos testas (DTI): įmoka negali viršyti 50 proc. pajamų su 6 proc. norma
Atsižvelgiant į pastarųjų metų palūkanų svyravimus, Lietuvos bankas keičia ir paskolos įmokos bei pajamų santykio ribojimą, siekdamas užtikrinti stabilesnį skolininkų atsparumą rizikai.
- Vienas reikalavimas (DTI): Įvedamas vienas aiškus reikalavimas - mėnesinė paskolos įmoka neturi viršyti 50 proc. bendrųjų pajamų.
- Palūkanų normos streso testas griežtėja, pereinant prie vienos, griežtesnės ribos - 6 proc. (dabartinė riba buvo 5 proc.).
- Poveikis: Šis 1 proc. punkto padidinimas užtikrina, kad paskolos gavėjai bus atsparesni palūkanų normų pakilimui (streso testas tampa griežtesnis). Anksčiau taikytas dvigubas limitas (40 proc. arba 50 proc. su 5 proc. palūkanų testu) lėmė per didelius svyravimus rinkoje. Naujasis metodas leidžia tolygiau reguliuoti skolinimą visame palūkanų normų cikle.
Šios naujovės yra svarbus žingsnis, skatinantis atsakingą skolinimąsi ir padedantis pirmą kartą būstą įsigyjantiems asmenims lengviau tapti namų savininkais, tuo pačiu metu stabdant rizikingų investicinių sandorių apimtis. Prieš imant būsto paskolą, atidžiai įvertinkite šiuos pokyčius, ypač jei jūsų sandoris numatytas po 2026 metų vasaros.
Finansų planavimas naujų ASN šviesoje
Atnaujinti Atsakingojo skolinimo nuostatai (ASN) žymi esminį lūžį būsto paskolų rinkoje. Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. taisyklės tampa aiškesnės ir labiau segmentuotos:
- Pirmą kartą perkantiems atveriamos platesnės durys (tik 10 proc. pradinis įnašas), pripažįstant jų mažesnę riziką.
- Investuotojams ir antrosios paskolos ieškotojams taikomi griežtesni reikalavimai, skirti užtikrinti finansinį stabilumą ir apriboti spekuliacijas (didesnis pradinio įnašo reikalavimas ir griežtesnė 15 proc. išimties taisyklė).
- Visiems paskolų gavėjams padidintas atsparumas palūkanų normos šokams dėl griežtesnio DTI testo (50 proc. su 6 proc. norma).
Šie pokyčiai reikalauja, kad būsto pirkėjai ir investuotojai atidžiai peržiūrėtų savo finansinius planus, ypač jei sandoriai numatyti po 2026 metų vasaros. Atsakingas skolinimasis ir išsamus rizikos vertinimas tampa svarbesni nei bet kada.
DUK: Atsakingo skolinimo nuostatų pakeitimų klausimai ir atsakymai
Nuo kada įsigalioja pakeitimai?
Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. įsigalioja atnaujinti Atsakingojo skolinimo nuostatai (ASN).
Kam taikomas 10 proc. pradinis įnašas?
Pirmą būstą perkantiems ar statantiems asmenims, kurie neturi ir per paskutinius 5 metus neturėjo būsto nuosavybės teise (taikoma kredito gavėjui ir bendraskoliui).
Koks pradinis įnašas, jei tai ne pirmas būstas?
Ne mažesnis kaip 30 proc.; gali būti sumažintas iki 15 proc., jei kiekvienos turimos būsto paskolos likutis sumažintas bent iki 50 proc. pradinės sumos.
Ar 10 proc. galioja ir būsto statybai?
Taip. 10 proc. taikomas pirmajai būsto pirkimo ar statybos paskolai, jei atitinkate "pirmo būsto" kriterijų.
Ar bankas gali prašyti didesnio įnašo?
Taip. 10 proc. yra minimalus ASN reikalavimas - konkretų įnašą nustato kredito davėjas, įvertinęs riziką bei projektą.
Kaip skaičiuojamas pradinis įnašas?
Minimalus įnašas skaičiuojamas nuo perkamo (ar statomo) NT vertės; faktinę sumą ir įnešimo tvarką tvirtina bankas.
Kokie dar ASN ribojimai išlieka?
Maksimali mėnesio įmokų suma negali viršyti 50 proc. pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma (atsparumo testas).
Jei pirmą paskolą imu, bet būstą jau turiu?
Tokiu atveju taikomas ne mažesnis kaip 15 proc. pradinis įnašas (ne 10 proc.).
Ar pakeitimai galioja visiems kredito davėjams?
Taip, tai privalomi Lietuvos banko nuostatai visiems licencijuotiems kredito davėjams Lietuvoje.
Kodėl įvestas 10 proc. pirmam būstui?
Siekdama palengvinti pirmojo būsto įperkamumą, Lietuvos bankas sumažino minimalų pradinį įnašą finansiškai pajėgiems pirkėjams, kai 15 proc. įnašą sukaupti tampa sunku dėl būsto kainų.
Parengta pagal Lietuvos banko informaciją. Autorė - NT ekspertė Asta Samulionytė, „NT pardavimų sprendimai”.
Būsto paskola: Svarbiausi klausimai esamiems ir būsimiems skolininkams.
Rekomendacijos norintiems įsigyti būstą
Apie nuosavus namus svajoja daugelis, tačiau tik nedidelė dalis gali sau leisti įsigyti būstą savomis lėšomis. Didžioji visuomenės dalis, norėdami įsigyti vieno ar kito tipo nekilnojamą turtą, privalo kreiptis į banką ir imti paskolą būstui įsigyti.
Pradinis įnašas - viena pagrindinių kliūčių, užkertanti kelią nuosavų namų įsigijimui. "Būstas be pradinio įnašo!" - toks teiginys vilioja pirkėjus įvairiose platformose. Nors jokių stebuklingų išeičių nėra, tačiau galima pasinaudoti tam tikromis žiniomis, kad pavyktų lengviau įsigyti būstą be pradinio įnašo arba sumažinti reikiamos paskolos sumą. Išsiaiškinkime, kokios galimybės ir rizikos slypi už šios idėjos.
Alternatyvūs Būdai Įsigyti Būstą
Kartais siūloma pasinaudoti išperkamosios būsto nuomos paslauga, o kartais - tiesiog pasiimti dar vieną paskolą, kuri padengtų pradinio įnašo sumą. Užuot mokėjus pradinį įnašą, jūs tiesiog įsipareigojate per ne ilgesnį nei 120 mėn. Apsigyvenate naujame bute, kas mėnesį mokate už jį nuomą, o tie pinigai nenueina tiesiog į kišenę nuomotojui, o yra užskaitomi kaip pradinis įnašas, jį sumokėję iš banko galite prašyti paskolos likusiai būsto kainai padengti.
Išperkamoji nuoma
Viena iš išeičių - išperkamoji būsto nuoma arba “Nuomokis ir pirk” paslauga. Pasinaudojus tokia alternatyva, pradinio mokesčio taip pat tikrai nepavyks išvengti. Tačiau, pasirinkus šį įsigijimo būdą, pradinį įnašą galima kaupti ne gyvenant nuomojamame ar giminėms priklausančiame būste, o savo svajonių namuose, kuriuos įsigysite ateityje.
Privalumai: nereikia didelio pradinio įnašo, lankstumas ir papildomas laikas įsigyjimo sprendimui. Nuomos laikotarpiu galėsite “pasibandyti” norimą būstą, o galutinį sprendimą priimti kai būsite pasiruošę.
Rizikos: gali būti rizikingesnis ir brangesnis būdas įsigyti būstą. Svarbu įsivertinti galimybes gauti paskolą ateityje.
Jeigu trūksta lėšų pradiniam įnašui, galbūt jūs galite pasinaudoti valstybės parama būsto paskolai? Ši finansinės pagalbos priemonė teikiama jaunoms šeimoms ir asmenims, kurie nori įsigyti, statyti ar renovuoti savo pirmąjį būstą.
Paramos suma gali siekti net iki 30% bendros būsto vertės (ne daugiau nei 87 tūkst. eurų).
Dėl to daug kas renkasi parduoti dabar turimus namus ir gautas lėšas panaudoti naujo būsto įsigijimui. Kad pavyktų parduoti geriausia kaina, reikėtų pasinaudoti brokerio paslaugomis.
Rizikos ir Atsargumo Priemonės
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad toks pradinio įnašo kaupimo būdas gali kelti reikšmingų rizikų, kad norimo būsto nepavyks įsigyti pablogėjus vartotojo finansinei padėčiai, pasikeitus būsto paskolų reguliavimui, būsto kainoms ar kitiems veiksniams. Šioms rizikoms pasitvirtinus, klientai gali prarasti sumokėtas nuomos įmokas, kurios buvo skirtos pradiniam įnašui sukaupti, jei nuomos sutartis nenumato kitaip.
Ką Daryti Prieš Perkant Būstą?
Bandant apsispręsti, ką pasirinkti ieškant būsto, LRT.lt pašnekovai rekomenduoja pirmiausia įvertinti savo asmeninę situaciją.
Senos Statybos Būstas: Įvertinimas Ir Paskolos Sąlygos
Renkantis tarp naujos ir senos statybos butų, svarbu atsižvelgti į pradinio įnašo reikalavimus. Naujos statybos butui reikalingas nuo 15% įnašas, o senos statybos - nuo 20% ar net daugiau. Bankai individualiai vertina renovuotus senos statybos daugiabučius namus. Pilna namo renovacija (stogas, šiltintas fasadas, laiptinės, liftai, santechnika ir t.t.) gali sumažinti pradinio įnašo reikalavimus, tačiau tai priklauso nuo buto likvidumo, būklės ir banko vertinimo.
Kaip pasiruošti būsto paskolai: 5 pagrindinės klaidos
Finansų ir draudimo ekspertai pastebi, kad didžioji dalis problemų kyla ne dėl paties sprendimo pirkti būstą, o dėl klaidų, padarytų planavimo etape - nuo per didelės paskolos pasirinkimo iki nepakankamos finansinės apsaugos nenumatytiems atvejams.
Pirmoji klaida − prisiimama per didelė paskola. Perkant būstą, neretai prisiimama per didelė paskolos našta, kai įmoka sudaro net 40 proc. namų ūkio mėnesio pajamų. Tokiu atveju lieka per mažai lėšų patenkinti kitiems būtiniems poreikiams.
Idealu, kai paskolos įmoka sudaro ne daugiau nei 20-30 proc. šeimos pajamų. Pavyzdžiui, namų ūkiui bendrai uždirbant 3000 eurų, paskolos įmoka neturėtų viršyti 600-900 eurų per mėnesį.
Antroji klaida − nepakankamai įvertinamos visos laukiančios išlaidos. „Gyventojai dažnai pernelyg optimistiškai planuoja būsto įrengimo ir remonto kaštus arba jų apskritai neįtraukia į bendrą biudžetą. Dėl to jau įsigijus būstą tenka ieškoti papildomo finansavimo, kuris didina bendrą finansinę naštą, arba ilgą laiką tenka gyventi neįrengtame ar dalinai įrengtame būste“.
Be to, pasak ekspertės, neretai pamirštamos ir kitos neišvengiamos išlaidos - notaro, turto registravimo, perkraustymo ir kiti įvairūs administraciniai mokesčiai.
Trečioji klaida − neįvertinami galimi palūkanų normos pokyčiai. Dar viena dažna klaida - pasirinkus paskolą su kintama palūkanų norma, gyventojai neretai planuoja savo biudžetą pagal tuo metu galiojančią įmoką, neatsižvelgdami į tai, kad palūkanų normos gali didėti.
Dar viena dažna klaida įsigyjant būstą su paskola - neapdraudžiamas namų turtas ir nepasirūpinama civilinės atsakomybės draudimu.
Penktoji klaida − perkant būstą išleidžiamos visos santaupos. Kita dažnai pasitaikanti klaida perkant būstą - tai visų turimų santaupų skyrimas pradiniam įnašui. Finansų ekspertė atkreipia dėmesį, kad be pradinio įnašo būtina turėti ir finansinį rezervą, kuris siektų bent 3-6 mėnesių būtinąsias namų ūkio išlaidas.
NT rinkos aktyvumas
Šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkos aktyvumas šių metų rudens pradžioje nors ir nežymiai atsiliko nuo vasaros pabaigoje padiktuoto tempo, tačiau išliko pakankamai aukštas, skelbia įregistruotus NT sandorius stebintis Registrų centras.
Per tris šių metų ketvirčius visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 97,6 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų - 19,1 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-rugsėjį, kai buvo įregistruota 81,9 tūkst. NT objektų pardavimų.
Būsto sandorių statistika:
| Rodiklis | 2024 m. sausis-rugsėjis | Šių metų sausis-rugsėjis | Pokytis, % |
|---|---|---|---|
| Butų pardavimai visoje šalyje | 21,6 tūkst. | 27,4 tūkst. | 26,5 |
| Individualių gyvenamųjų namų pardavimai | 8 tūkst. | 9,5 tūkst. | 19,3 |
| Žemės sklypų savininkų pasikeitimai | 39,4 tūkst. | 45,3 tūkst. | 15,1 |

tags: #atsakingo #skolinimo #nuostatai #perkant #antra #busta