Koridoriaus Plotis Biuro Patalpose: Reikalavimai ir Svarbios Aspektai

Koridorius arba prieškambaris - tai negyvenamoji patalpa, esanti iškart po įėjimo į namą ar butą. Jos pagrindinė funkcinė paskirtis - organizuoti viršutinių drabužių ir avalynės, kurie nusimauna prie įėjimo į namus, laikymą. Prieškambario ar koridoriaus baldai turėtų būti praktiški, bet kartu ir stilingi, nes tai pirmoji patalpa, kurią mato svečiai.

Šiame straipsnyje aptarsime koridoriaus pločio reikalavimus biuro patalpose, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir normatyviniais aktais. Svarbu atsižvelgti į tai, kad reikalavimai yra privalomi elektros energijos gamintojams, perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatoriams, elektros energijos vartotojams, įrengiantiems naujus, rekonstruojantiems arba kapitališkai remontuojantiems elektros įrenginius.

Koridoriaus Plotis ir Aukštis

Vienas iš svarbiausių reikalavimų yra koridoriaus plotis:

• 0,8 m, esant vienpusiam įrenginių išdėstymui.
• 1,0 m, esant dvipusiam įrenginių išdėstymui.

Koridoriaus aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,9 m. Taip pat svarbu, kad koridoriuose neturi būti daiktų, kurie trukdytų vaikščioti žmonėms ir pervežti įrenginius. Atskirose vietose dėl statybinių konstrukcijų arba dėl išsikišusių aparatų dalių koridorius gali būti susiaurinamas, tačiau ne daugiau kaip 20 cm.

Kiti Svarbūs Aspektai

Ilgesnių kaip 7 m skydų priežiūros koridoriai privalo turėti dvejas išėjimo duris. Jos įrengiamos tiek į skydo patalpą, tiek ir į kitas patalpas. Antrosios durys nebūtinos, kai įrenginių priežiūros koridoriaus plotis viršija 3 m ir nėra alyvinių aparatų. Durys iš skirstyklos patalpų turi atsidaryti į kitų patalpų pusę (išskyrus aukštesnės kaip 1000 V įtampos kintamosios srovės ir aukštesnės kaip 1500 V įtampos nuolatinės srovės skirstyklas) arba į išorę ir turėti užtrenkiamas spynas, atrakinamas be rakto iš skirstyklos pusės.

Papildomi Reikalavimai ir Įrengimo Aspektai

Įrenginys turi būti pastatytas išlygintoje aikštelėje ne žemiau kaip 0,2 m virš išlyginto paviršiaus. Skirstyklose ir spintose turi būti vietinis šildymas, kad aparatai, relės, matavimo ir apskaitos prietaisai galėtų normaliai veikti ir atitiktų standartų reikalavimus.

Aparatai, laidininkai ir izoliatoriai turi būti parenkami pagal normalaus ir avarinio režimų sąlygas ir tikrinami pagal trumpojo jungimo sąlygas. Konstrukcijos, ant kurių pastatyti ir pritvirtinti aparatai, laidininkai ir izoliatoriai, turi atlaikyti įrenginių svorį ir apkrovas, atsirandančias dėl vėjo, apšalo, trumpojo jungimo. Arti srovėlaidžių esančios statybinės konstrukcijos nuo elektros srovės poveikio neturi įšilti daugiau kaip iki +50 oC (jei darbuotojai prie jų gali prisiliesti) ir daugiau kaip iki +70 oC (jei darbuotojai prie jų negali prisiliesti).

Skirstyklose turi būti įrengti įrenginiai, užtikrinantys grandinių nutraukimą arba aiškiai parodantys ir mechaniškai fiksuojantys išjungtą šių grandinių padėtį. Šie įrenginiai turi leisti atjungti pagrindinės grandinės aparatus (jungtuvus, skirtuvus, saugiklius, srovės transformatorius, įtampos transformatorius ir pan.) nuo renkamųjų šynų ir nuo įtampos šaltinių arba aiškiai parodyti ir mechaniškai fiksuoti išjungtą šių aparatų padėtį.

Jungtuvas arba jo pavara turi turėti gerai matomą padėties žymenį („įjungta", „išjungta" arba trumpinius „Įj", „Išj"; „I", „O"). Signalinės lempos neturi būti vienintelis jungtuvų padėties rodiklis. Jeigu jungtuvo pavara atskirta pertvara nuo jungtuvo, tai padėties žymuo turi būti ir ant jungtuvo, ir ant pavaros.

Kai skirstyklos ir pastotės sumontuotos ten, kur aplinkos oras gali turėti medžiagų, bloginančių izoliaciją arba ardančių įrenginius ir šynas, tai turi būti naudojamos įrenginių patikimo veikimo priemonės: sustiprinta izoliacija; šynos pagamintos iš atsparios supančios aplinkos poveikiui medžiagos arba nudažytos apsaugine danga; skirstyklos ir pastotės sumontuotos vyraujančioje vėjų krypties pusėje; skirstyklos ir pastotės įrengtos pagal paprasčiausias schemas; naudojamos uždarosios skirstyklos ir pastotės apsaugotos nuo dulkių, kenksmingų dujų arba garų patekimo į patalpas.

Aukštesnės kaip 1000 V įtampos skirstyklose ir pastotėse įrengiami stacionarieji įžeminimo peiliai arba nustatytos vietos kilnojamiems įžemikliams prijungti. Uždarųjų skirstyklų šynų įžemikliai turi būti blokuojami.

Srovėlaidžių ir elektros įrenginių tinklo ir mišrieji atitvarai nuo atvirųjų skirstyklų ir atvirai pastatytų transformatorių išlygintos teritorijos lygio turi būti 2 m arba 1,6 m aukščio (įvertinant Taisyklių 70 ir 71 punktų reikalavimus) ir nuo uždarųjų skirstyklų ir viduje sumontuotų transformatorių grindų - 1,9 m aukščio. Atitvaro tinklo akys turi būti ne didesnės kaip 25 x 25 mm. Apatinis atitvarų kraštas atvirosiose skirstyklose turi būti ne didesniame kaip 0,2 m aukštyje, o uždarosiose - grindų lygyje. Įėjimuose į jungtuvų, transformatorių ir kitų aparatų kameras jų apžiūrai, kai srovinės dalys turi įtampą, naudojami ir barjerai. Barjerai turi būti įrengti 1,2 m aukštyje ir tokios konstrukcijos, kad prireikus juos būtų galima nuimti.

Alyvinių transformatorių ir aparatų alyvos lygio ir temperatūros, taip pat dujinių jungtuvų manometrai ir kiti rodikliai, rodantys įrenginių būklę, turi būti išdėstyti taip, kad būtų patogu ir saugu juos stebėti neišjungiant įtampos (pavyzdžiui, iš įėjimo į kamerą pusės).

Lauke pastatyti transformatoriai, reaktoriai ir kondensatoriai turi būti dažomi šviesiais dažais, kad būtų sumažintas įšilimas nuo tiesioginių saulės spindulių.

Skirstyklose ir pastotėse turi būti įrengtas elektrinis apšvietimas.

Skirstyklų pastočių teritorija turi atitikti patvirtintus sprendinius pagal Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1-10/D1-61 (Žin., 2011, Nr. 11-487).

Urbanizuotose teritorijose statomose skirstyklose ir pastotėse privalo būti įrengtos elektros įrenginių (transformatorių ir pan.) darbo triukšmo sumažinimo priemonės iki Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai", patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 3 d.

Pastočių teritorija turi būti aptverta išoriniu ne žemesniu kaip 1,8 m aukščio aptvaru. Elektrinių, 330 kV ir aukštesnės įtampos pastočių teritorijoje įrengiant atvirąsias skirstyklas, jas būtina aptverti ne žemesniu kaip 1,6 m aukščio vidaus aptvaru. Uždarųjų pastočių, transformatorinių, modulinių ir stulpinių transformatorinių aptverti nebūtina.

Uždarųjų ir atvirųjų skirstyklų ir pastočių metalinės konstrukcijos, požeminės metalinių ir gelžbetoninių konstrukcijų dalys turi būti apsaugotos nuo korozijos, metalinius paviršius padengiant karšto cinkavimo būdu. Šios lydalinės cinko dangos turi atitikti Lietuvos standarto LST EN ISO 1461:2009 „Geležies ir plieno gaminių lydalinės cinko dangos. Techniniai reikalavimai ir bandymo metodai" reikalavimus.

110 kV ir aukštesnės įtampos atvirosiose skirstyklose išilgai jungtuvų turi būti nutiestas kelias montavimo, remonto mechanizmams ir įtaisams bei kilnojamosioms laboratorijoms.

Šynų ir jų konstrukcijų vėjo ir apšalo apkrovos, oro skaičiuojamoji temperatūra turi būti nustatytos atsižvelgiant į aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros oro linijų reikalavimus (ELIĮT). Skaičiuojant lanksčiųjų šynų apkrovas, turi būti įvertintas izoliatorių girliandos ir aparatų bei transformatorių prijungimo laidininkų svoris.

Atvirųjų skirstyklų šynų tvirtinimo atramos gaminamos ir skaičiuojamos kaip tarpinės arba galinės pagal aukštesnės kaip 1000 V įtampos elektros oro linijų atramoms taikomus ELIĮT reikalavimus.

Vėjo greitis įvertintas 60 proc. statybinių konstrukcijų skaičiavimo vertės.

Kai trifazio trumpojo jungimo srovė 20 kA ir didesnė, o laidų įlinkis tarpatramyje 3 m ir didesnis, reikia tikrinti skirstyklos lanksčiąsias šynas trumpojo jungimo srovių dinaminiam poveikiui, norint išvengti jų susilietimo arba pavojingo fazių suartėjimo. Minimalūs leistini atstumai tarp įtampą turinčių gretimų fazių, kai jos labiausiai suartėja veikiant trumpojo jungimo srovei, turi atitikti mažiausius atstumus tarp oro linijos laidų, įvertintus pagal didžiausią darbinę įtampą, ir nurodytus ELIĮT.

Horizontalieji atstumai nuo srovėlaidžių ir neįžemintų dalių arba izoliacinių elementų (iš srovėlaidžių pusės) iki stacionariųjų vidaus atitvarų, atsižvelgiant į jų aukštį, turi būti ne mažesni kaip Taisyklių priedo 1 lentelėje nurodytas B matmuo, kai atitvaro aukštis 1,6 m, ir Af-ž matmuo - kai atitvaro aukštis 2,0 m. Įrengiant šias dalis arba elementus aukščiau atitvarų, šie atstumai turi būti išlaikyti ir iki atitvaro plokštumos 2,7 m aukštyje (Taisyklių priedo 3 paveikslas).

Srovėlaidžiai (įvadai, šynos, jungiamieji laidai ir pan.), esantys virš paviršiaus arba įrenginių (pavyzdžiui, kabelių kanalų arba lovio plokštės, kuriomis gali vaikščioti žmonės) lygio ne mažesniame aukštyje, kaip nurodytas Taisyklių priedo 1 lentelėje D matmuo (Taisyklių priedo 4 paveikslas), įrengti atitvarus nėra būtina. Neatitverti laidininkai, jungiantys aukštojo dažnio ryšio, telemechanikos ir apsaugos įrenginių kondensatorių su filtru, turi būti ne mažesniame kaip 2,5 m aukštyje. Transformatorių ir aparatų, kurių porcelianinių izoliatorių apatinis kraštas yra ne mažesniame kaip 2,5 m aukštyje nuo paviršiaus arba įrenginių (kabelių kanalų arba lovio plokštės ir pan.) lygio, nėra būtina aptverti (Taisyklių priedo 4 paveikslas). Kai aukštis mažesnis, įrenginys turi turėti atitvarą, atitinkantį Taisyklių 43 punkto reikalavimus ir esantį nuo transformatorių ir aparatų ne mažesniu kaip nurodytu Taisyklių 70 punkte atstumu.

Atstumai tarp artimiausių neatitvertų skirtingų grandžių srovėlaidžių turi būti parenkami pagal vienos grandies priežiūros, neatjungiant kitos, sąlygą. Išdėstant neatitvertų skirtingų grandžių srovėlaidžius skirtingose (lygiagrečiose arba statmenose) plokštumose, vertikalieji atstumai turi būti ne mažesni kaip Taisyklių priedo 1 lentelėje nurodytas C matmuo, o horizontalieji atstumai - kaip E matmuo (Taisyklių priedo 6 paveikslas). Esant skirtingoms įtampoms, C ir E matmenys nustatomi pagal aukštesniąją įtampą. Čia matmeniu C įvertinama tai, kad dirbama apatinėje grandyje neatjungiant viršutinės, o matmeniu E - dirbama vienoje grandyje neatjungiant antrosios. Jeigu tokiomis sąlygomis darbai nenumatomi, tai atstumai tarp skirtingų grandžių srovėlaidžių skirtingose plokštumose turi būti nustatyti pagal Taisyklių 67 ir 68 punktų reikalavimus.

Atstumai tarp skirtingų grandžių srovėlaidžių, esančių toje pačioje horizontalioje plokštumoje, nustatomi pagal aukščiausiąją įtampą ir turi būti ne mažesni kaip Taisyklių priedo 1 lentelėje nurodytas E matmuo (Taisyklių priedo 7 paveikslas).

Atstumai tarp srovėlaidžių ir išorinės tvoros viršutinio krašto turi būti ne mažesni kaip Taisyklių priedo 1 lentelėje nurodytas E matmuo (Taisyklių priedo 8 paveikslas).

Atstumai nuo įrenginių, kurių alyvos masė 60 kg ir didesnė viename įrenginyje, iki Cg, Dg, Eg kategorijos pastatų pramonės įmonių teritorijoje ir iki pagalbinių statinių (dirbtuvių, sandėlių) elektrinių ir pastočių teritorijoje, taip pat iki gyvenamosios ir visuomeninės paskirties statinių turi būti ne mažesni kaip (išimtis Dg ir Eg kategorijoms, Taisyklių 81 punktas) 16 m, pastatams ir statiniams esant I atsparumo ugniai laipsniui, 20 m - II atsparumo ugniai laipsniui ir 24 m - III atsparumo ugniai laipsniui. Atstumai nuo alyvinių įrenginių iki sprogimui pavojingų zonų ir patalpų nustatomi pagal elektros įrenginių sprogimui pavojingose zonose reikalavimus. Priešgaisriniai atstumai nuo transformatorių remonto dirbtuvių ir alyvos ūkio aparatinės, nuo alyvos sandėlių iki atvirosios skirstyklos tvorų turi būti ne mažesni kaip 6 m. Atstumai nuo uždarosios skirstyklos pastatų iki elektrinės ir pastotės kitų gamybos paskirties pastatų turi būti ne mažesni kaip 7 m, jeigu uždarosios skirstyklos sienos, pastatytos priešais...

Linoleumas ir PVC Grindų Dangos Koridoriuose

Dubingiai.lt parduodami linoleumas ir PVC grindų danga, nuosavų namų (butų) bei viešųjų patalpų grindims naudojami jau ne vieną dešimtmetį. Produktus, kuriuos įtraukiame į mūsų asortimentą, atrenkame labai atsakingai ir kliaujamės tik patikimais, puikiai vertinamais gamintojais.

Natūralus linoleumas turi įspūdingą pluoštą gerų savybių. Jis yra neslidus, tad labai tinka patalpoms, kur intensyvus judėjimas, kur yra vaikų, senjorų, drėgmės ar tiesiog ten, kur saugumas yra vienas iš kertinių prioritetų.

Dažna pozicija, kad linoleumas ir PVC danga yra sinonimai. Tačiau tai nėra viena ir ta pati grindų danga jau vien todėl, kad gaminamos jos iš skirtingų medžiagų. Linoleumas gaminamas iš linų sėmenų aliejaus, džiuto, medžio miltelių ar kitų natūralių medžiagų, tad yra natūrali ir ekologiška grindų danga.

Kai mūsų klientai pamato, kokia yra linoleumo įvairovė, neretai suglumsta. Net ir tie, kurie, regis, puikiai žinojo, ko nori, ima dvejoti, nes gražių ir kokybiškų variantų yra labai daug.

Pirmiausia nuspręskite, kuriai namų patalpai linoleumą renkate: svetainei, miegamajam, virtuvei, koridoriui ar kitai. Būtina įvertinti, koks bus judėjimo intensyvumas, kokias apkrovas gaus danga. Ir, žinoma, renkantis labai svarbu atsižvelgti į patalpos dizainą.

Linoleumas svetainei bus viena iš geriausių alternatyvų. Tiesa, pamirškite tą senąjį tarybinių laikų linoleumą - šiuolaikinis nė iš tolo jam neprilygsta. Svetainei rasite labai patrauklaus dizaino variantų.

Linoleumas virtuvei? Labai geras pasirinkimas! Linoleumas labai tiks miegamajam, vaikų kambariui, ypač dėl jo demonstruojamų akustinių savybių. Ši danga tobulas pasirinkimas patalpoms, kuriose reikia tylos - triukšmą jis sugeria pavydėtinai.

Tiesa, linoleumas voniai irgi bus labai geras sprendimas.

Linoleumo kaina e. parduotuvėje prasideda nuo 24 eurų už kvadratinį metrą, PVC dangos kainos kur kas žemesnės - jos startuoja net mažiau kaip nuo 10 eurų už kvadratinį metrą.

Pirkti internetu patogu ne tik dėl patrauklios kainos, bet ir dėl laiko taupymo. Taip pat visada esate laukiami ir fizinėse mūsų pardavimo vietose, kurias rasite net šešiuose miestuose Lietuvoje: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Plungėje.

„Dubingiai“ linoleumas - aukšta kokybė, patraukli kaina, patogus pirkimo procesa...

Koridoriaus Spinta Skyrius: Privalumai ir Savybės

Populiariausias šiuolaikinio interjero sprendimas yra spintos skyrius. Spinta skyrius - tai konstrukcija su stumdomomis durimis. Lyginant su tradiciniais modeliais, ji turi nemažai privalumų:

• Paprastumas ir naudojimo patogumas.
• Patrauklus dizainas ir platus fasado dekoro variantų pasirinkimas.
• Konstrukcijos patikimumas ir ilgaamžiškumas (su sąlyga, kad ji tinkamai sumontuota).
• Ši konstrukcija leidžia kuo efektyviau organizuoti ribotą koridoriaus erdvę.

Tačiau prieš pasirinkdami ir nusipirkdami koridoriaus spinta su stumdomomis durimis, turite atsižvelgti į tam tikras savybes:

• Net ir kompaktiškiausia stumdomų durų sistema naudingąjį spintos gylį sumažina maždaug 10-15 cm.
• Jei stumdomas mechanizmas pagamintas iš plieno, didelė tikimybė, kad neatsargiai elgiantis su juo greitai suges.
• Apatinį durų lygį reikia periodiškai valyti.

Koridoriams ir prieškambariams skirta spinta-komoda nuo kitoms patalpoms skirtų modelių skiriasi kompaktiškumu ir užpildymo įvairove.

Konstrukcijų Įvairovė - Dėžių Tipai, Medžiagos, Dydžiai

Renkantis prieškambario ar koridoriaus spintą skyrius, pirmiausia reikia nuspręsti dėl jos korpuso konstrukcijos. Jis gali būti dviejų tipų:

1. Spinta. Šiuo atveju spinta yra savarankiškas baldas, montuojamas atskirai. Prireikus ją galima lengvai išmontuoti arba perkelti į kitą vietą.
2. Įmontuojama. Ji gaminama be galinės sienelės ir montuojama specialiai tam skirtoje vietoje - nišoje sienoje arba nišoje baldų komplekse. Pagrindinis įmontuojamų modelių privalumas - sutaupoma naudingos vietos patalpoje. Be to, tokia spintelė gali paslėpti komunikacijų ar koridoriaus trūkumus (pavyzdžiui, nenaudojamus liukus ar sijas).

Toliau reikia įvertinti gaminio matmenis. Svarbu, kad jie atitiktų koridoriaus parametrus. Patartina atlikti matavimus iš anksto, kad nepablogintumėte interjero ir paliktumėte maksimalų naudingą plotą.

Standartiniai prieškambariams ar koridoriams skirtų spintų parametrai yra tokie:

• Gylis: 40-65 cm.
• Plotis: 65-200 cm.
• Aukštis: 200-230 cm.

Tačiau viskas priklauso nuo individualių patalpos parametrų.

Taip pat svarbu pasirinkti medžiagą, iš kurios bus pagaminti baldai. Tai gali būti:

• Medžio plaušo plokštė - pigiausias ir pavojingiausias variantas. Pluošto plokštė nėra patikima ir ilgaamžė, be to, ji gerai sugeria drėgmę, todėl praranda formą. Kai kuriais atvejais joje gali būti toksiškų priemaišų.
• Medžio drožlių plokštė - dažniausiai naudojama baldų gamyboje. Joje dera tvirtumas, ilgaamžiškumas ir prieinama kaina, tačiau pigios jos versijos gali išskirti kenksmingų medžiagų.
• MDF - patvari ir ekologiška medžiaga. Vienintelis jos trūkumas - lengvas degumas.

Koridoriaus spinta skyrius turi dvejas ar daugiau stumdomųjų durų. Paprastai maksimalus jų skaičius neviršija keturių, nes standartiniai kambariai nesiskiria erdve.

Yra trys stumdomųjų durų tipai:

• Berėmės (pakabinamos).
• Su perdangos profiliais.
• Su rėmais.

Berėmės durys - tai dvi varčios, kurių vidinėje pusėje įrengti ritinėliai. Jos juda tik išilgai viršutinių kreipiančiųjų. Nepaisant to, kad tokia sistema yra nebrangi ir lengvai montuojama, jos nerekomenduojama naudoti. Ritinėliai berėmėse duryse nėra patikimi ir su jais reikia elgtis itin atsargiai. Be to, tokias duris reikia nuolat reguliuoti.

Mechanizmas su perdangos profiliais turi metalinį šoninį rėmą. Tačiau net ir šiek tiek nesuderinus, ritinėliai iššoka iš apatinių kreipiančiųjų.

Rėminiai vartai yra su metaliniais rėmais per visą perimetrą. Tai padidina konstrukcijos stabilumą ir patikimumą, neleidžia jai deformuotis. Tai patikimiausias ir ilgaamžiškiausias variantas.

Pageidautina, kad spinta su stumdomosiomis durimis turėtų aliuminio kreipiančiąsias. Jie tarnaus daug ilgiau nei plieniniai.

Baldų įmonė UAB “Baldų arsenalas” siūlo įsigyti modernią spintą skyrius pagal individualų užsakymą. Mūsų dizaineriai padės jums atlikti tinkamus išmatavimus ir suprojektuoti baldą. Platus medžiagų ir furnitūros asortimentas, moderni įranga ir profesionalūs meistrai leidžia bendrovei įgyvendinti bet kokį nestandartinį sprendimą nepakenkiant gaminio kokybei ir patikimumui.

Išvados

Koridorius arba prieškambaris - tai negyvenamoji patalpa, esanti iškart po įėjimo į namą ar butą. Jos pagrindinė funkcinė paskirtis - organizuoti viršutinių drabužių ir avalynės, kurie nusimauna prie įėjimo į namus, laikymą. Prieškambario ar koridoriaus baldai turėtų būti praktiški, bet kartu ir stilingi, nes tai pirmoji patalpa, kurią mato svečiai. Kuriant bet kurį koridorių, ypač ilgą, dekoras visada atrodo tinkamas. Koridoriaus interjero dizainas turėtų turėti kažką bendro su kaimyninių kambarių stiliumi. Vienybė gali pasireikšti spalvine gama, erdvės dekoravimo medžiagomis, tekstūra, aksesuarais.

tags: #koridoriaus #plotis #biuro #patalpose