Gižai - bažnytkaimis, įsikūręs tarp Vilkaviškio ir Marijampolės, netoli pagrindinio plento. Vietovė, įsikūrusi prie Rausvės upelio Pirmoje Lietuvos Respublikoje iš rytų, šiaurės ir vakarų supo miškai. Manoma, kad pirmą kartą Gižų kaimelio vardas buvo paminėtas prieš daugiau nei keturis šimtus metų. Šiandien Gižų apylinkės vilioja lankytojus savo istorija, kultūra ir gamtos grožiu. O kaimo turizmo sodybos suteikia galimybę patirti tikrą kaimo gyvenimą su visais patogumais.
Vilkaviškio rajonas Lietuvos žemėlapyje
Gižų istorijos puslapiai
Gižų pavadinimą galima užtikti 1744 m. Pirmoje Lietuvos Respublikoje (1918-1940 m.) Gižų valsčius buvo laikomas nedideliu - turėjo daugiau kaip septynis tūkstančius hektarų žemės. Valsčius dalinosi į aštuonias seniūnijas, o pastarosios į 48 kaimus.
Gausi buvo Gižų tautininkų draugija, kuri atstovavo vietinius žemdirbius. 1928 metais ją įsteigė ūkininkas Juozas Radušis. Bažnytkaimio apylinkėse veikė net keturi Šaulių sąjungos būriai. Karinio parengimo metu reguliariai vykdavo į aplinkinius miškus dalyvauti pratybose. Gižų šaulių būrys turėjo savo knygyną. Organizuodavo įvairiais patriotines šventes.
Gižų apylinkių gyventojai apie skautų veiklą pirmą kartą išgirdo 1931 m. Šaltiniuose pabrėžiama, kad ši organizacija patiko ir tėvams, ir vaikams. Tačiau vietiniai kunigai į jaunųjų skautų veiklą žiūrėjo labai įtariai.
Pirmoje Lietuvos Respublikoje mokyklos veikė Gižuose, Bardauskuose, Indūriškiuose, Antupiuose ir Baltrakyje. Gižų mokykla naudojosi buvusiais kunigų seminarijos rūmais.
Garsioji Gižų pieninė įsteigta 1926 m. po savo sparnu priglaudė daugiau kaip 50 ūkininkų.
Pasak įvykių liudininko „Šventė atšvęsta itin iškilmingai. Iš pat anksto ryto visi trobesiai pasipuošė tautinėmis vėliavomis. Dešimtą valandą ryte atvyko jaunalietuvių ir Šaulių sąjungos organizacijos. Gižų pradžios mokykloje pakelta didžioji vėliava. Iš bažnyčios visi atvyko į pradžios mokyklos salę. Posėdžio susirinkimą atidarė šaulių būrio pirmininkas V. Bačinskas. Pagerbti kritusieji už Lietuvos laisvę.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Gižai daug kentėjo nuo rusų. Okupantai Gižuose laikė didelį milicijos dalinį. Lietuvių partizanai nutarė jį sunaikinti.
Gižų miestelis 2013 m. paminėjo 400 metų jubiliejų. Iškilo šią datą įamžinęs paminklas.
Pirmoji koplyčia minima nuo 1765 m. 1786 m. buvo pastatyta medinė bažnyčia, kuri karo metu sudegė. 1848 m. kunigas A. Šipaila pastatė mūrinę varpinę, kleboniją, kapines aptvėrė akmenine tvora, 1861 m. pastatė koplyčią su rūsiu, kuriame ir palaidotas (mirė 1879 m.).
1991 m. klebono J. Gražulio iniciatyva buvo padaryta bažnyčios rekonstrukcija, šalia pastatyta varpinė. Bažnyčioje išlikęs nežinomo autoriaus profesionaliosios tapybos ir auksakalystės kompleksinis kūrinys - paveikslas su aptaisais "Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu".
Bažnyčioje taip pat kabo nežinomų XIX a. autorių paveikslai "Šv. Barbora", "Vestuvės Kanoje", klebono kun. Juozapo Šipailos portretas, S. Mirskio paveikslas (1862 m.) "Švč. Mergelės Marijos karūnavimas" - vienas iš Lietuvos XIX a. dailei būdingų pavyzdžių. Taip pat saugomas XIX a. pab. - XX a. pr. nežinomo autoriaus arnotas, XIX a. II pusės neorokoko stiliaus procesijų altorėlis, 1912 m. nežinomo autoriaus šilkais išsiuvinėta Gyvojo Rožančiaus draugijos vėliava.
Kaimo turizmo sodybos Gižų apylinkėse
Nors palyginus praeitus ir užpraeitus metus, pagal statistiką šalies kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 7,3 procento mažiau poilsiautojų, Marijampolės apskrityje poilsiautojų skaičius trečdaliu padidėjo. Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro duomenimis, šiuo metu Marijampolės apskrityje yra kiek daugiau registruotų apgyvendinimo vietų. Vien Vilkaviškio rajone jų priskaičiuojama dešimt. Džiugu, kad Vilkaviškio rajonas šiuo atžvilgiu apskrityje yra tarp pirmaujančių.
Pasak VTVIC darbuotojų, mūsų savivaldybė dėl savo gamtinių ir kultūrinių išteklių bei geografinės padėties yra viena patraukliausių turizmui Marijampolės apskrityje. Tačiau tie produktai daugiau pritaikyti vietiniams žmonės, kurie, ne paslaptis, užsisakydami įvairius pokylius su nakvynėmis ir išlaiko visą kaimo turizmo verslą. Mat tokie svečiai labiau mėgsta kaimo turizmą, tiesiogiai susijusį su krašto tradicijomis.
Užsieniečiai nori patirti tikrą kaimo gyvenimą, kartais - net padirbėti tvartuose ir daržuose. Tokių sodybų pas mus nėra, tačiau visiškai kaimo turizmo poreikius patenkina kaimynai lenkai. Pavyzdžiu gali būti kad ir už keliasdešimties kilometrų nuo sienos įsikūrusi Racių sodyba, turinti šeimyninį folkloro ansamblį, savo sūrinę, fermas ir sulaukianti nemažai svečių iš Italijos, Ispanijos, Vokietijos bei kitų šalių.
Jau senokai įsikūrusi ir mėgstantiems pašvęsti kaimiškoje aplinkoje su visais miesto patogumais gerai žinoma Petronėlės Arbatauskienės sodyba Vištytyje. Joje įrengta 14 kambarių, kuriuose gali prisiglausti ir pasimaitinti geras pusšimtis žmonių. Sodyba siūlo išvykas dviračiais, pėsčiomis, vandeniu, jodinėjimą arkliais, medžioklę, žvejybą, pirtis, baseiną, kubilus, internetą.
Kiek naujesnė pokylių ir apgyvendinimo verslo „padangėje“ yra Rakauskų sodyba, įsikūrusi Obelupių kaime, netoli Vilkaviškio. Ji gali sutalpinti 80 žmonių. Nakvynė suteikiama apie trisdešimčiai svečių. Čia yra virtuvė su maisto gaminimo įranga, serviravimo indais. Prie sodybos - didelis senas sodas, du įžuvinti tvenkiniai, laužavietė, šašlykinė, pirtis. Siūlomos švenčių organizavimo, maitinimo, stalų dekoravimo, floristės paslaugos.
Vygrelių kaime, vienkiemyje netoli Gražiškių, įsikūrusi Laimutės ir Stanislovo Petrukaičių sodyba gali sutalpinti 20 žmonių. Pasak savininkų, čia dera senosios tradicijos ir modernumas, yra visi patogumai. Sodyboje prie Vygrio ežero vienu metu leidžiama ilsėtis vienai svečių grupei.
Tiek pat poilsiautojų gali priimti ir tame pačiame kaime įsikūrusi Algimanto Džermeikos sodyba. Šalia jos auga įspūdingas ąžuolas, kurio kamieno skersmuo - 2 m, o aukštis - 11 m. Jame įrengta pavėsinė - apžvalgos aikštelė, į kurią telpa apie 20 žmonių.
Žirgėnų kaime, 1 km nuo Vištyčio ežero, įsikūrusi buvusio rajono mero Jono Mačio sodyba su 50 vietų banketų sale. Penkiuose kambariuose yra 15 miegamųjų vietų.
Bartninkų miestelyje paslaugas siūlo Babeckų sodyba, kurioje vienu metu gali tilpti iki pusšimčio svečių ir yra 20 miegamųjų vietų. Tai - vietinių gyventojų šeimos verslas.
Keturvalakių centre įsikūrusi Juozo Norbuto sodyba gali priimti 20 svečių. Dviejuose kambariuose įmanoma apnakvindinti iki 12 žmonių. Yra pirtis, kubilas. Kaip sako pats savininkas, čia visais metų laikais galima ilsėtis ir puikiai leisti laiką. Tai - nedidelei kompanijai arba šeimos poilsiui skirta oazė.
Keturiuose kambariuose čia gali apsigyventi 10 žmonių, švęsti - dvigubai daugiau. Be jau kitose sodybose teikiamų išvardytų paslaugų, čia poilsiautojams siūlomas skraidymas ir parašiutizmas.
Taigi, vien rajono kaimo turizmo sodybose pokyliauti gali apie 300 žmonių. Daugiau nei pusė jų turi galimybę likti nakvoti.
Visi pakalbinti verslininkai teigė, kad dažniausi jų klientai - vietiniai žmonės. Ir tikėk paskui statistika… Apytiksliai paskaičiavus, vien mūsų rajone gali apsinakvoti apie 500 žmonių, o „pabaliavoti“ - dar daugiau.
Vilkaviškio rajonas šalyje nėra labai klestintis kaimo turizmo srityje, tačiau jei lygintume pagal savivaldybės plotą, tikrai būtų ne paskutinėje vietoje. Aišku, daugiausia kaimo turizmo sodybų yra Ignalinos, Molėtų, Lazdijų, Trakų, Utenos rajonų savivaldybėse.
Apgyvendinimo vietų skaičius Marijampolės apskrityje
| Savivaldybė | Apgyvendinimo vietų skaičius |
|---|---|
| Vilkaviškio rajonas | 10 |
| Šakių rajonas | 10 |
| Kazlų Rūdos savivaldybė | 6 |
| Kalvarijos savivaldybė | 4 |
| Marijampolės savivaldybė | 2 |
Gižų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia