Traukuliai, sutrikusi rega, klausa, neįgalumas ar net mirtis. Skamba kaip baisios ligos pasekmės? Visai ne. Tai gali nutikti autoįvykio metu.
Saugos diržų svarba
„Saugos diržai lietuviams nereikalingi!“ Tokios skambios antraštės verčia susimąstyti - negi iš tikrųjų? Kuo vairuotojams nepatrauklus šis jų gyvybę saugantis įtaisas? Nepatogu, veržia ar užmiršta užsisegti? O gal tiesiog per mažai tiki jų nauda? Bet apie viską iš pradžių.
Saugos diržų istorija
Pirmieji saugos diržai dar praėjusio amžiaus pradžioje atsirado lėktuvuose. „1958 metais serijiniuose automobiliuose dvitaškius saugos diržus pirmasis panaudojo „Saab“. Ir tik metais vėliau „Volvo“ panaudojo tritaškius, t.y. Šiuolaikinėse transporto priemonėse šių įtaisų reguliuoti nebereikia.
Ankstesnio modelio saugos diržus, be abejo, mena senųjų rusiškų automobilių vairuotojai. „Jis turi dar vadinamą senos konstrukcijos diržą. Kiekvieną kartą atsisėdus jį reikėtų susireguliuoti“, - sako E. Tad nors senieji automobiliai daug kam kelia nostalgiją, buvusių saugos diržų, matyt, tikrai nepasigendama.
Faktai apie saugos diržus
Tiems, kurie į saugos diržus vis dar žiūri pro pirštus, - nuogi faktai. Įrodyta, kad avarijos momentu diržai prispaudžia bei sulaiko vairuotoją ir keleivius automobilyje. O tai ypač svarbu, kai automobilis apvirsta. Įrodyta ir tai, kad saugos diržai 3-4 kartus sumažina mirtinos traumos tikimybę.
„Važiuojant 50 km/h greičiu ir esant priešpriešiniam susidūrimui, žmogaus kūnas gali įgyti masę, artimą vienai tonai. Natūralu, kad žmogaus raumenys nepajėgūs suvaldyti tokios apkrovos. Be to, yra netikėtumo efektas. Taigi neužsisegus saugos diržo tokia mase veikiamas kūnas skrietų į priekinį stiklą, į panelę, į prieš ją esančias dalis. Didžiuliai sužalojimai neišvengiami, net jei greitis - 50 km/h“, - aiškina UAB „Transporto studija“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius.
Medikų perspėjimai
O ką pasakytų medikai? Kuo rizikuoja net ir nedideliu greičiu be saugos diržo važiuojantis vairuotojas, susidūręs su priekyje esančia kliūtimi? „Žmogus pajuda į priekį, po to staiga atlošiama galva, o kaklo priekiniai raumenys yra silpni, dėl to dažnai būna traumų. Gali būti rankų ir kojų paralyžius ir išvis žmogus gali tapti neįgalus“, - teigia V. Beje, panašių sužalojimų diržų neprisisegusiam žmogui galėtų sukelti ir oro saugos pagalvė. O juk taip dažnai klaidingai galvojama, kad būtent ji, o ne diržai reikiamu metu išgelbės gyvybę.
„Dažnai būna dideli potrauminiai galvos skausmai, potrauminiai traukuliai, epilepsija. Ir paskui žmonės visą gyvenimą kenčia tokius traukulius. Ir vienu traukulių metu gali kvėpavimas sustoti ir ištikti mirtis. Rega sutrikti gali, taip pat - kalba. Ir parezija gali būti, ir vienos pusės paralyžius“, - vardija V. Pumputienė.
Greitis ir pasekmės
Bandymais įrodyta, kad važiuodamas 80 km/h greičiu ir trenkdamasis į nejudančią kliūtį vairuotojas, neprisisegęs saugos diržo, tokiu pat greičiu jau po 0,44 sek. krūtine sulaužo vairą ir 9 tonų jėga trenkiasi į prietaisų skydą. Kas vyksta toliau? Galvos kiaušas suskyla nuo smūgio į priekinį stiklą, o mirtis ištinka maždaug po 0,1 sekundės. Po maždaug tiek pat laiko toks pats likimas ištinka už nugaros sėdintį keleivį. Dar po akimirkos automobilio salone nebelieka nė vieno gyvo žmogaus.
Apie dar didesnius greičius specialistai net nebediskutuoja - pasekmės būtų tragiškos. Be abejo, naujesnių, tvarkingų automobilių kėbulas, visos saugos sistemos sukonstruotos taip, kad eismo įvykio metu žmogus būtų kuo labiau apsaugotas. Pvz., vairo velenas, kiti prietaisai avarijos momentu turėtų deformuotis taip, kad kuo mažiau kliudytų vairuotoją.
Inercinių jėgų galia, veikianti žmogaus kūną, priklauso ir nuo kliūties. Priekyje važiuojančio automobilio galas, siena ar susidūrimas kaktomuša? Jėga tik didesnė ir pasekmės tik skaudesnės.
Dėl ko dar gali nukentėti saugos diržų neprisisegęs vairuotojas? „Realiai yra nemažai atvejų, kai žmogus žūsta ne dėl to, kad smūgio metu patyrė dideles perkrovas, tačiau žūsta, nes eismo įvykio metu buvo išmestas iš automobilio, ir automobilis - riedėdamas, versdamasis, sukdamasis - tą žmogų prispaudė“, - aiškina R.
Ir vis dėlto pats skaudžiausias smūgis - šoninis. Eismo įvykio tyrimo ekspertai, kurių darbas - nustatyti, kaip susidūrus judėjo kūnas, sako, kad tokio smūgio atlaikyti dažnai nepavyksta net ir diržu prisisegusiam žmogui.
Blogai įtempti diržai taip pat gali kelti grėsmę gyvybei. „Skaudžiausia ne tada, kai tu penkis ar šešis kartus vertiesi per stogą ar aukštielninkas atsiguli upelyje. Skaudžiausia, kai per kvailą klaidą rėžiesi į betoninius trasos atitvarus ir tik po to ligoninėje supranti, kad stuburo traumos priežastis yra nepakankamai įtempti pečių diržai“, - sako automobilių sporto mėgėjas M.
„Tiesioginis smūgis, važiuojant 50 km/h greičiu, tolygu tam, jei iššoktumėte iš ketvirto namo aukšto. Kitas palyginimas - pabandykite pagauti bulvių maišą, krentantį iš tokio aukščio. Žmogaus svoris panašus kaip bulvių maišo. Tai argumentai tiems, kurie sako, kad išsilaikys prie vairo ar įsirėmę į sėdynę. Pabandykite taip pasimėtyti. Bent jau iš antro aukšto - ar jūs išlaikysite, ar neišlaikysite“, - siūlo automobilių transporto inžinierius E.
Po visų šio reportažo pavyzdžių rekomenduojame tiesiog įprasti prisisegti saugos diržus. Taisyklingai atsisėsti - nugarą kuo labiau priglausti prie atlošo, susireguliuoti pogalvį. Pasitikrinti, kad įstrižinis diržas būtų prispaustas per peties vidurį.
Regitros pratimai mieste. T formos įvažiavimas. 2022.02.06
Eismo įvykių statistika Lietuvoje
2024 m. Eismo įvykių statistika rodo pozityviai nuteikiančias tendencijas - eismo įvykių ir žūčių keliuose mažėja, o tai leidžia pagrįstai kalbėti apie ilgalaikį progresą eismo saugos srityje. Tačiau kartu primena, kad dauguma nelaimių, kurių nepavyko išvengti, nutiko dėl žmogaus klaidų.
Remiantis Transporto kompetencijų agentūros (TKA) ataskaitos duomenimis, 2024 metais Lietuvos keliuose fiksuota mažiausiai eismo įvykių per pastarąjį dešimtmetį - 2867. Neženkliai, tačiau mažėjo sužeistųjų skaičius, o žuvusiųjų - net 23 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Šie rezultatai patvirtina, kad prevencinės priemonės, gerėjanti infrastruktūra ir didesnis pačių eismo dalyvių sąmoningumas duoda rezultatų.
Vis dėlto kiekvienas žuvęs ar sužeistas žmogus - ne tik statistika, o skaudi šeimos nelaimė. Ataskaitos duomenimis, labiausiai pažeidžiami išlieka pėstieji, dviratininkai bei motociklininkai.
Motociklų ir mopedų vairuotojų bei jų keleivių sužeidimų skaičius 2024 m. išaugo 26 proc. Atkreipiamas dėmesys, kad trečdalis šių vairuotojų - pradedantieji, dar tik kaupiantys vairavimo patirtį, o maždaug 1 iš 10 patekusių į eismo įvykį apskritai neturėjo teisės vairuoti. Ypač pažeidžiama grupė - nepilnamečiai. Jų sužeidimų skaičius keliuose išaugo 16 proc. Pastebima, kad dažniausiai į eismo įvykius pakliūva 12-17 m. amžiaus vaikai, vairuojantys motociklus bei mopedus.
Eismo įvykių suvestinėje šios amžiaus grupės motociklų ir mopedų vairuotojų skaičius 2024 metais buvo išaugęs net 2 kartus, palyginus su 2021-2023 m. vidurkiu. Nerimą kelia ir tai, kad kasmet daugėja neblaivių 15-17 m. motociklų ir mopedų vairuotojų.
Tačiau bendrai statistika dėl neblaivių vairuotojų sukeliamų eismo įvykių skaičiaus yra gerėjanti - lyginant su 2021-2023 m. vidurkiu, tokių įvykių sumažėjo 8 proc., žuvusiųjų skaičius krito net 67 proc., o sužeistųjų - 9 proc.
Pavojingiausi eismo įvykiai
Nors eismo įvykių keliuose skaičius mažėja, TKA atkreipia dėmesį į didžiausias eismo saugos problemas, kurias būtina spręsti siekiant dar didesnio proveržio. Statistikos duomenimis, dauguma pėsčiųjų žūsta vietose, kur nėra perėjų. Dėl važiuojamosios dalies kirtimo ten, kur draudžiama, praėjusiais metais buvo sužeistas 41 eismo dalyvis, 6 eismo dalyviai žuvo.
Svarbu priminti, kad ne tik vairuotojų dėmesingumo ar infrastruktūros trūkumo stoka lemia eismo įvykius. Patys pėstieji privalo rūpintis savo saugumu - tamsiu paros metu ar esant blogam matomumui dėvėti atšvaitą, eiti jiems skirtais takais (kai jie yra įrengti), būti budriems ir laikytis KET.
Didžiausia rizika žūti vairuotojams ar keleiviams - nuvažiavus nuo kelio, atsitrenkiant į medį. 2024 m. įvyko 65 tokie eismo įvykiai, kurių pasekmės buvo itin skaudžios: 100-ui tokių įvykių teko 20 žuvusiųjų. Į akis krenta ir faktas, kad kas penktas eismo įvykis buvo „vieno dalyvio“ - dėl apvirtimo, užvažiavimo ant kliūties ar gyvūno kelyje. Tai primena, kokia svarbi yra vairuotojo koncentracija kelyje, eismo sąlygų įvertinimas, saugaus greičio pasirinkimas.
Greičio įtaka
Viena dažniausių eismo įvykių priežasčių nekinta - metai iš metų ja įvardijamas viršijamas maksimalus leistinas ar nepasirenkamas saugus važiavimo greitis. Vertėtų atsiminti, kad kuo greičiau važiuosite, tuo mažiau laiko turėsite sureagavimui į netikėtas kliūtis ar situacijas kelyje, prailgės stabdymo kelias, tad net ir pamatę kliūtį, laiku sustoti galite nespėti. Daugelyje situacijų net 10 km/val. viršytas greitis gali tapti skirtumu tarp gyvenimo ir mirties.
Skaičiuojama, kad važiuojant 50 km/val. greičiu, automobilio keleiviui tenkanti smūgio energija prilygsta kritimui iš antro aukšto. Padidinus greitį iki 60 km/val., smūgio jėga išauga apie 40 proc. - tarsi kristumėte jau iš trečio ar ketvirto aukšto. Važiuojant dar greičiau, smūgis gali būti mirtinas net ir segint saugos diržus.
Su dar didesne rizika susiduria pėstieji. Jei automobilis važiuoja 30 km/val. greičiu, partrenkam pėsčiajam išgyvenimo tikimybė siekia apie 90 proc. Greičiui padidėjus iki 45 km/val., išgyvenimo tikimybė sumažėja iki 50 proc. Esant 80 km/val. greičiui, tikimybė išgyventi tampa beveik lygi nuliui.
KET pažeidimai
Kelių eismo taisyklės (KET) - tai teisės aktas, kuriame nustatyta eismo keliais tvarka visoje Lietuvos Respublikoje. Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai gali atsieiti brangiai ne tik pinigine prasme, bet ir moraline, kadangi gali būti atimta teisė vairuoti. KET yra sukurtos tam, kad būtų sumažinta eismo įvykių rizika.
Jos reglamentuoja eismą, nustato greičio limitus, prioritetus sankryžose ir kitas svarbias taisykles, kurios padeda išvengti susidūrimų ir kitų pavojingų situacijų. Taip pat užtikrina, kad eismas vyktų sklandžiai ir tvarkingai. Be taisyklių - keliai virstų chaosu, padidėtų spūstys ir kelionių laikas.
Pėstieji, dviratininkai, vaikai - tai pažeidžiamiausi eismo dalyviai. Kiekvienas vairuotojas, pėsčiasis ar dviratininkas - turi būti atsakingas už savo veiksmus kelyje.
Greičio viršijimas yra vienas dažniausių kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų.
Pagrindiniai KET pažeidimai ir baudos:
- Nuo 40 km/h iki 50km/h viršytas greitis: 170-230 € bauda, klevams - teisių atėmimas (jei > nei 3,5t.).
- Netinkamas naudojimasis mobiliuoju telefonu: bauda nuo 60 iki 90 eurų.
- Važiavimas be techninės apžiūros: bauda nuo 30 iki 40 eurų.
- Vairavimas išgėrus: bauda nuo 150 iki 300 eurų + policijos pareigūnai turi teisę nuvežti transporto priemonę.
- Pavojingas vairavimas: bauda nuo 600 iki 850 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 24 iki 36 mėn.
- Chuliganiškas vairavimas: bauda nuo 850 iki 1200 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 36 iki 60 mėn.
- Praktinis vairavimo mokymas pažeidžiant KET: bauda nuo 150 iki 300 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 11 iki 13 mėn.
- Nežymus sveikatos sutrikdymas ir turto sugadinimas vairuojant išgėrus: bauda nuo 1200 iki 1400 eurų + gali būti skirtas t.p. konfiskavimas / bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
- Vairavimas apsvaigus (išskyrus girtumą): bauda nuo 300 iki 860 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 12 iki 48 mėn.
- Neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo: bauda nuo 1000 iki 2000 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 12 iki 48 mėn.
- Posūkio nerodymas: bauda.
- Pėsčiųjų nepraleidimas: bauda nuo 60 iki 90 eurų.
Technologijos ir infrastruktūra
Viena iš priemonių, skatinančių vairuotojus neviršyti leistino maksimalaus važiavimo greičio, yra momentinio ir vidutinio važiavimo greičio matuokliai. Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 78 momentiniai greičio matuokliai ir 135 vidutinio greičio matavimo sistemos.
Visai neseniai „Via Lietuva“ pradėjo taikyti naują tvarką, pagal kurią prieš greičio matuoklius pastatomi kelio ženklai, nurodantys ten leistiną greitį. Tai daroma siekiant didinti eismo saugumą, sumažinti neaiškumą vairuotojams ir padėti jiems laikytis nustatytų greičio apribojimų.
Magistraliniuose Lietuvos keliuose įrengti kintamos informacijos ženklai (KIŽ), kurie informuoja vairuotojus apie eismo sąlygas, reguliuoja maksimalų leistiną greitį bei praneša apie atsiradusias kliūtis kelyje. Sistema surenka duomenis iš skirtingų kelyje įrengtų jutiklių ir pagal patvirtintą algoritmą įjungia kelio ženklus KIŽ ekranuose.
Pavojinguose kelių ruožuose ar sankryžose, kuriose per pastaruosius ketverius metus įvyko keturios ir daugiau nelaimių, pastaraisiais metais „Via Lietuva“ įgyvendino kelias dešimtis priemonių: nuo naujo ženklinimo, papildomo apšvietimo ir greičio mažinimo kalnelių iki saugos salelių bei sankryžų pertvarkymo.
Tokios priemonės duoda realių rezultatų - pavojingų vietų šalyje kasmet mažėja, o žūčių skaičius „juodųjų dėmių“ zonose nuo 2020 m. sumažėjo net 80 procentų.
Lietuva yra išsikėlusi aiškius tikslus pagal Europos Sąjungos strategiją „Vizija 0“. Iki 2030 metų siekiama perpus sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių, o iki 2050-ųjų - pasiekti, kad mūsų keliuose visiškai nebeliktų žūčių. Šių tikslų įgyvendinimas grindžiamas trimis kryptimis: saugesnės infrastruktūros kūrimu, eismo dalyvių sąmoningumo ugdymu bei pažangių technologijų diegimu.
Tai reiškia, kad kiekviena priemonė - nuo greičio kontrolės iki išmanios infrastruktūros sprendimų - yra žingsnis prie bendro tikslo: kad kiekviena kelionė Lietuvoje būtų ne tik patogi, bet ir visiškai saugi.
Tačiau net ir moderniausia infrastruktūra negali užtikrinti saugumo, jei patys eismo dalyviai elgiasi neatsakingai. Statistika rodo, kad daugiau kaip 90 proc. nelaimių keliuose kyla dėl žmogaus klaidų - eismo dalyvių neatsargumo, KET nesilaikymo, kitų žmogiškųjų faktorių.
Greičio matuoklis privers sulėtinti greitį tik ten, kur jis įrengtas, o apšviesta perėja bus saugi tik tada, kai vairuotojas stabtelės ir praleis pėsčiąjį. Tiesa yra labai paprasta: saugi kelionė įmanoma tik tuomet, kai visi eisme dalyvaujame atsakingai.
Mitai apie greitį
Mitas Nr. 1 „Geriausias vairuotojas yra tas, kuris vairuoja greitai ir saugiai“ Šis teiginys teisingas tik automobilių sporto varžybų metu, nes laimi tas, kas pirmas kerta finišo liniją. Kasdieniame eisme mūsų prioritetas turi būti saugumas, o ne greitis, nes niekas nesuteikė teisės kelti pavojų kitiems eismo dalyviams. Todėl gero vairuotojo vertybių hierarchiją galima būtų apibūdinti sukeitus tuos dalykus vietomis „važiuoju saugiai ir leistinu greičiu“.
Mitas Nr. 2. „Greičiau važiuodamas iš taško A į tašką B, mažiau užtruksiu“ Faktas: didesnis greitis neužtikrina greitesnio judrumo (greitesnio nuvykimo iš taško A į tašką B), ypač tai galioja užstatytose teritorijose, kuriose yra daug įvairių transporto priemonių ir eismo dalyvių. Miestuose gausu šviesoforų, perėjų ir t. t., todėl geriau palaikykite stabilų ir saugų greitį. Taip taupysite kurą, į orą pateks mažiau teršalų, mažiau rizikuosite, o tikslą pasieksite saugiai bei tuo pat metu kaip ir „lakstūnai“.
Jei kalbėtume apie saugų ir nesaugų greitį susidūrimo metu, tai geriausiai pasitelkti skaičius ir palyginti su kritimu iš tam tikro aukščio. Jei susidurs tik 15 km/val. greičiu važiuojantys automobiliai, smūgis bus toks, tarsi nukristumėte nuo kėdės. Susidūrimas važiuojant 50 km/h greičiu turės tokį patį poveikį kaip kritimas iš 4 aukšto. Susidūrimas, važiuojant 80 km/val. greičiu, bus panašus į kritimą iš 10 aukšto!
Važiuojant didesniu greičiu, jūsų reakcijos į kliūtį laikas nesikeičia (jis išlieka toks pats, kaip ir važiuojant mažu greičiu), bet kitoks greitis, kuriuo priartėjate prie kliūties - jis gerokai didesnis. Padidėja transporto priemonės stabdymo kelias, didėja tikimybė, kad automobilis nesustos prieš kliūtį, todėl didėja ir susidūrimo tikimybė.
Daug vairuotojų mano, kad jie gali sustoti kada panorėję (t. y. greitai). Labai klaidinanti iliuzija. Kuo didesnis greitis, tuo ilgesnis stabdymo kelias, kuris priklauso vairuotojo reakcijos laiko, stabdžių sistemos suveikimo ir stabdymo kelio, t. y. atstumo, kurį automobilis nuvažiuoja nuo stabdžių paspaudimo iki visiško sustojimo.
Vidutiniškai vairuotojo reakcijos laikas ir stabdžių pedalo paspaudimas netikėto įvykio atveju ar staigiai pasirodžius kliūčiai yra 1-2 sekundės. Automobilio stabdymui reikalingas atstumas yra daug didesnis, nei mums įprasta manyti!
Važiuojant 50 km/val. greičiu automobiliui sustabdyti reikia mažiausiai 27 m. Ir čia kalbame apie sausą asfalto dangą, kai sukibimas su keliu labai geras. Važiuojant 60 km/val. greičiu, automobiliui sustabdyti reikia mažiausiai 36 m. Avarinėje situacijoje, tik keliais metrais prailgėjęs stabdžių kelias, lengvo išgąsčio situaciją, kai aplaužytas tik automobilio bamperis ir grotelės, keičia rimta sveikatai ar net gyvybei pavojinga autoavarija.
Jei dviejų transporto priemonių greitis skiriasi tik 10 km/val. (viena važiuoja 50 km/val., kita - 60 km/val. greičiu) ir tuo pat metu abi pradeda staigiai stabdyti, pavyzdžiui, prieš pėsčiųjų perėją, pirmasis automobilis sustoja, antrasis vis dar važiuoja pakankamai dideliu greičiu, kuris gali būti mirtinas pėsčiajam. Štai kodėl užstatytose teritorijose 10 km/val. greičio skirtumas yra labai svarbus.
Saugus greitis mieste yra labai svarbus dėl eismo dalyvių įvairovės! Pėsčiojo mirtino sužalojimo tikimybė smarkiai padidėja net ir palyginti nedaug padidinus greitį. Pavyzdžiui, pėsčiasis, partrenktas važiuojant 40 km/val. greičiu, turi 70 proc. tikimybę išgyventi, o automobiliui važiuojant 60 km/val. greičiu, jo tikimybė išgyventi sumažėja tik iki 20 proc..
Net jei visos saugos sistemos veikia tinkamai, mus veikiančios jėgos, gali sukelti mirtinus sužalojimus. Žmonėms, kurių nesaugo automobilio kėbulas (pėstiesiems ir dviratininkams), gresia daug rimtesnės pasekmės. Visi šiuolaikiniai automobiliuose diegiami pėsčiųjų apsaugos sprendimai veikia tik iki tam tikro greičio ir nėra plačiai naudojami. Todėl labai svarbu laikytis greičio apribojimų, pasirinkti saugų greitį, nes žmogaus kūnas yra labai trapus.
KTU docento nuomonė
KTU Transporto inžinerijos katedros docentas Darius Juodvalkis atsako, kas nutinka automobiliui susidūrus su kliūtimi ir kodėl net nedidelis greitis neprisisegus gali kainuoti gyvybę.
D.Juodvalkis teigia, kad net ir abiem automobiliams važiuojant nedideliu greičiu, susidūrimas gali būti mirtinai pavojingas.
„Įsivaizduokime, kad dviejų automobilių susidūrimo greitis siekia apie 40 km/val. Tuomet žmogaus, sėdinčio automobilyje, kūną veiks jėga, kuri yra net 15 - 20 kartų didesnė už jo kūno masę. Pavyzdžiui, 75 kg sveriantį žmogų veiks iki 1500 kg apkrova.
Jeigu keleivis ar vairuotojas yra neprisisegęs saugos diržais, išsilaikyti sėdynėje veikiant tokio dydžio apkrovai neturės jokių galimybių. Jis toliau juda į priekį automobilio greičiu ir trenkiasi į automobilio salono elementus, gali būti išmestas iš automobilio salono.
Neprisisegęs vairuotojas kartu su sėdyne staigiai bloškiamas į priekį maždaug 15 centimetrų ir krūtine sulaužo vairą“, - apie pavojus važiuojant nedideliu greičiu pasakoja KTU mokslininkas. Jo teigimu, mažai tikėtina, kad įvykus tokiam, susidūrimui, neprisisegus pavyks išvengti sunkių ar mirtinų sužalojimų.
„Tuo tarpu sėdint automobilyje su prisegtu saugos diržu, tokio dydžio trumpalaikė apkrova žmogaus kūnui nekelia didelio pavojaus. Tikėtina, kad jis nepatirs jokių sužeidimų ar sunkių traumų, kadangi diržai tinkamai prilaiko jo kūną, atlaiko didelę dalį patiriamos apkrovos“.
Pašnekovas primena, kad didėjant važiavimo greičiui, proporcingai auga sunkių ir mirtinų sužalojimų neprisisegus rizika.
„Kuo didesnis greitis, tuo didesnę apkrova susidūrimo atveju tenka žmogaus kūnui. Apibendrintai galima teigti, kad automobiliui važiuojant apie 70 km/val. greičiu neprisisegus saugos diržais ir susidūrus su kliūtimi, tikimybė nepatirti ypač sunkių ar net mirtinų sužalojimų yra arti nulio“, - teigia D.Juodvalkis.