Daiktinės teisės - tai teisės, susijusios su daiktu, suteikiančios jų turėtojui tam tikrą valdžią daikto atžvilgiu. Jos gali priklausyti turto savininkui arba asmeniui, kuris nėra turto savininkas. Daiktinės teisės turėtojas yra aktyvus, o kitas asmuo turi elgtis pasyviai, kad nepažeistų daiktinių teisių. Jai būdinga sekimo teisė - daiktinė teisė visada lydi daiktą ir turi pirmenybę prieš kitas teises, pavyzdžiui, prievolines teises.
Šiuo metu Lietuvoje skiriamos dvi įkeitimo formos:
- Hipoteka;
- Kilnojamojo turto įkeitimas.
Šių įkeitimo formų - hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo - tikslas yra garantuoti efektyvų prievolių užtikrinimą ir realų skolinių įsipareigojimų įvykdymą.
Daiktinės Teisės: Svarbiausi Aspektai
Nuosavybės teisė yra teisė valdyti, naudotis ir disponuoti daiktu nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Valdymas, kaip daiktinė teisė, yra faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Valdytojas turi teisę ginti esamą ar atnaujinti atimtą valdymo teisę. Jis gali reikalauti nuostolių atlyginimo.
Turto patikėjimo teisė - tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti.
Hipoteka ir įkeitimas yra atitinkamai nekilnojamojo ir kito turto ar turtinių teisių įkeitimas. Daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn hipoteka ir įkeitimas seka paskui daiktą.
Servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, pasireiškianti kaip teisės naudotis daiktu suteikimas ar savininko teisės naudotis daiktu apribojimas. Yra žinomi kelio, statinio servitutai, teisė tiesti požemines, antžemines konstrukcijas ir kita.
Uzufruktas yra asmens gyvenimo trukmei ar už ją trumpesniam terminui nustatyta teisė naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Uzufruktas t. p.
Užstatymo teisės pagrindu žemė suteikiama naudotis kitam asmeniui statiniams statyti ar įsigyti, jiems valdyti nuosavybės teise, žemės gelmėms naudoti.
Ilgalaikė nuoma - teisė naudotis kito asmens nekilnojamuoju daiktu ar žeme neatliekant veiksmų, didinančių nekilnojamojo daikto ar žemės vertę.
Daikto sulaikymas - kreditoriaus teisė sulaikyti skolininko jam perduotą daiktą tol, kol skolininkas įvykdo savo prievolę.
Turto administravimas - nuosavybės teisių įgyvendinimas, kurį atlieka paskirtas daikto valdytojas.
Pažink medijas su Klaudija. Kas yra gretutinės teisės? (90 sek)
Istorija ir Reglamentavimas Lietuvoje
Įkeitimo institutas aktualus jau romėnų teisėje. Įkeitimo sutartimis romėnų teisėje kreditorius įgaudavo svarių galių savo reikalavimui atgauti iš įkeisto daikto. Pačios įkeitimo sutartis pagal teisinę reikšmę kreditoriui prilygo viešosios valdžios potvarkiui ar net įstatymui.
Lietuvoje 1918-40 buvo įtvirtintos kai kurios daiktinės teisės. Atkūrus nepriklausomybę atkurta visavertė nuosavybės teisė bei kitos daiktinės teisės. Daiktinės teisės registruojamos viešajame registre.
Dr. Egidijus Baranauskas teigia, kad: „Įkeitimas yra ypatingas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas ne tik savo turiniu, bet ir prigimtimi. Netesybos, laidavimas, garantija ir rankpinigiai yra prievolinės teisės institutai ir dėl to nekyla ginčų, o abiem įkeitimo formoms (hipotekai ir įkeitimui), nors jos Civilinio kodekso 6.70 straipsnyje ir priskiriamoms prie prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, yra nustatytas teisinis daiktinių teisių režimas“.
Tuo pačiu paaiškinama, kad tiek hipoteka, tiek įkeitimas, kaip civilinės teisės institutai, Lietuvos teisės sistemoje yra laikomos daiktinėmis teisėms ir reglamentuojamos CK IV knygos „Daiktinė teisė” XI ir X skyriuose.
Pagrindinės Daiktinės Teisės
| Teisė | Apibrėžimas |
|---|---|
| Nuosavybės teisė | Teisė valdyti, naudotis ir disponuoti daiktu. |
| Valdymas | Faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. |
| Hipoteka | Nekilnojamojo turto įkeitimas. |
| Įkeitimas | Kito turto ar turtinių teisių įkeitimas. |
| Servitutas | Teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. |
| Uzufruktas | Teisė naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo pajamas. |