Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus dėl skolų išieškojimo, turi teisę areštuoti skolininko turtą. Tačiau ne visas turtas gali būti areštuojamas, o pats procesas yra griežtai reglamentuotas įstatymais.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokį turtą antstolis gali areštuoti, kokios yra skolos ribos ir kokie įstatymai tai reglamentuoja.
Turto arešto tvarka
Remiantis Antstolių rūmų pateikiama informacija, vykdymo procesas paprastai prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą. Jeigu skolininkas to nepadaro, antstolis pradeda turto paiešką. Šių veiksmų apimtis priklauso nuo skolos dydžio, skolininko veiklos specifikos ir turimų žinių apie skolininką.
Antstoliai paprastai siunčia užklausas visoms Lietuvoje veikiančioms kredito įstaigoms (bankams) ir tokiu būdu aiškinasi, ar skolininkas turi sąskaitų. Nustačius, kad asmuo turi vieną ar keletą sąskaitų, joms pradedami taikyti atitinkami suvaržymai. Tuo pačiu metu tiesioginiu interneto ryšiu susisiekus su Nekilnojamojo turto registru, yra patikrinama, kokį nekilnojamąjį turtą turi skolininkas.
Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tikrinami ir duomenys apie jo darbovietę bei gaunamas pajamas. Jeigu nustatoma, kad fizinis asmuo jokio nuosavo turto neturi, gali būti tikrinama ir jo sutuoktinio (-ės) turtinė padėtis. Jeigu nustatoma, kad nei turto, nei pinigų tikrinimo metu skolininkas neturi, antstolis paprastai atlieka pakartotinius turtinės padėties patikrinimus. Kai surandamas asmens turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skelbiamos šio turto varžytynės.
Kada antstolis gali areštuoti turtą?
Iki 2012 metų turto areštas buvo taikomas gana dažnai. 2012 metais teismų praktika reikšmingai pasikeitė. Dėl to pasiekti, kad būtų pritaikytas turto areštas, tapo daug sudėtingiau. Jei ieškovui reikia įrodyti konkrečius atsakovo nesąžiningus veiksmus, taktikos požiūriu gana svarbus yra kreipimosi dėl turto arešto laikas.
Turto areštas taikomas bet kokiam atsakovui priklausančiam turtui Lietuvos teritorijoje. Jeigu reikia areštuoti kitose jurisdikcijose esantį atsakovui priklausantį turtą, būtina kreiptis dėl Lietuvos teismo nutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti tose konkrečiose jurisdikcijose.
Skolos dydis ir turto areštas
Dažnai kyla klausimas, kokia turi būti skola, kad antstolis areštuotų turtą.
Jei turtas nekilnojamasis - skola turi buti 7 tukst.Lt. 7 tūkst. litų riba nustatyta turto pardavimui iš varžytynių (turint omenyje, kad NT yra vienintelė gyv. vieta), o ne turto areštui.
Taigi, antstolis pirmiausia turėtų įvertinti turto vertę ir proporcingumą skolai. T.y. jei skolai padengti užtektų pvz. automobilio, antstolis pažeistų teisės aktų nuostatas, jei areštuotų pvz. automobilį ir butą.
Antstolis gali areštuoti įvairų skolininko kilnojamąjį turtą, įskaitant:
- Banko sąskaitas
- Transporto priemones (automobilius, motociklus ir kt.)
- Nekilnojamąjį turtą (žemę, butus, namus)
- Kitą vertingą turtą (juvelyrinius dirbinius, meno kūrinius ir kt.)
Tačiau yra tam tikrų apribojimų, ką antstolis gali areštuoti. Pagal CPK 668 str., išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi.
Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.
Transporto priemonės areštas
Kyla klausimas, ar antstolis gali teisėtai uždėti areštą transporto priemonei, jei automobilio vertė yra mažesnė už skolos dydį. Nustacius, kad auto verte mazesne negu skola, antstolis arestuos dar kazka, jei neturite turto- piniginiu lesu uz likusia skolos dali.
Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu (CPK 675 str. 3 d.). Taigi, visada uždraudžiama disponuoti, pvz. parduoti, kad skolininko turto nesumažėtų. Naudoti daiktą galima, jeigu tai draudžiama, konkrečiai tą turėtų ir nurodyti, pagrįsti, kodėl tai turėtų būti draudžiama.
Taigi, jei automobilis yra areštuotas, bet nėra draudimo juo naudotis, skolininkas gali juo važinėti, tačiau negali jo parduoti ar kitaip disponuoti.
Bendro turto areštas
Dažnai kyla klausimų dėl bendro turto arešto, ypač kai skola yra tik vieno iš sutuoktinių. Nėra svarbu, kad skola priteista tik vienam iš sutuoktinių. Kad turtas registruotas tik vieno sutuoktinio vardu, automatiškai nepadaro jo asmenine nuosavybe - turtas vistiek bendras.
Jūsų turtas laikomas bendra jungtine nuosavybe. Ir antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į jūsų bendrą turtą, kadangi tai yra kartu ir skolininko turtas. Antstolis mato kas yra atsakovas.
Ką daryti, jei turtas areštuotas neteisėtai?
Jei manote, kad antstolis areštavo turtą neteisėtai, turite teisę apskųsti antstolio veiksmus. Antstolio veiksmus galite apskųsti per dvidešimt dienų skaičiuojant nuo laiško gavimo (spaudas ant voko yra kada gauta) pateikiant skundą antstoliui, jei prašysite sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, vieną egz turite pateikti ir teismui.
Skunde reikėtų nurodyti, kodėl manote, kad areštas yra neteisėtas, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.
Visada , pirmiausia reikia tartis su antstoliu, reikia kalbėti su juo, o ne pulti ieškoti išeities diskusijose internete.
Turto arešto panaikinimas
Nėra tokio termino, priklauso nuo antstolio. Paprastai užtrunka nuo keletą dienų iki savaitės laiko. Tačiau įvykdžius antstolio reikalavimus reikia papildomai informuoti antstolį, nes jis nežino, kieno pinigai pervesti į jo depozitinę sąskaitą, kitaip galite ilgai ir nuobodžiai laukti arešto nuėmimo.
Antstolis galėtų nuimti sąskaitos areštą nebent pats mokėtumėte skolą. Paliks įstatymu numatytą dalį, kurią galėsite pasiimti banke.
Taigi, svarbu bendrauti su antstoliu, vykdyti jo reikalavimus ir laiku pateikti reikiamus dokumentus.
Antstolių paslaugos ir išlaidos
Svarbu žinoti, kad antstoliai už savo darbą ima atlygį ir apmoka išlaidas. Nuo 600 EUR būtinos antstolio išlaidos ir atlygis antstoliui yra 142 EUR. BET prie tos sumos prisideda dar visos faktinės išlaidos, t.y. laiškų siuntimas, registrų tikrinimas ir t.t.
Taigi, skola gali padidėti dėl antstolio atlyginimo ir išlaidų.
Išieškojimo eiliškumas
Pagal CPK 664 ir 665 straipsnius, yra nustatyta išieškojimo iš skolininko turto eilė. Tai reiškia, kad antstolis pirmiausia turi bandyti išieškoti iš piniginių lėšų, o tik po to iš kito turto.
Turto įkainojimas ir vertės ginčijimas
Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnį skolininkas arba išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Jeigu turtas buvo areštuotas jiems nedalyvaujant, prieštaravimus galima reikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kai skolininkas arba išieškotojas gauna turto arešto aktą.
Prieštaravimus dėl antstolio nustatytos areštuoto turto kainos antstoliui reikėtų pateikti raštu.
Svarbu žinoti
Visada , pirmiausia reikia tartis su antstoliu, reikia kalbėti su juo, o ne pulti ieškoti išeities diskusijose internete. Susitarti visada galite su kreditoriumi (pasirašyti sutartį, kurioje būtų nurodyti aiškūs sumokėjimo terminai, įmokos dydis). Antstoliai apie tai nutyli, nes tokiu atveju jie neuždirba pinigų. Pagal Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalį „antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus“.
Antstolio išlaidos ir atlygis
Nuo 600 EUR būtinos antstolio išlaidos ir atlygis antstoliui yra 142 EUR. BET prie tos sumos prisideda dar visos faktinės išlaidos, t.y. laiškų siuntimas, registrų tikrinimas ir t.t.
Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra veiksminga priemonė, kurios naudinga siekti.
Lietuvos teismai nepagrįstus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, net kai jos taikomos santykinai ne ilgą laiko tarpą, ėmė vertinti kaip ieškovo neteisėtus veiksmus ir pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo.
Antstolis: kas jis?
Antstolis - tai teisingumo ministro skirtas, nepriklausomas, valstybės įgaliotas asmuo, vykdantis įstatymų nustatytas funkcijas. Juo gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą.