Energetinio efektyvumo didinimas ir senų daugiabučių atnaujinimas išlieka vienu svarbiausių valstybės prioritetų. 2026 metais parama namų renovacijai įgauna dar didesnį pagreitį - tiek dėl Europos Sąjungos žaliojo kurso, tiek dėl augančių energijos kainų. Gyventojams tai reiškia galimybę ne tik sumažinti sąskaitas už šildymą, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę, padidinti savo būsto vertę bei prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.
Šiame straipsnyje aptarsime individualaus namo renovacijos reikalavimus, valstybės teikiamą paramą, energinio efektyvumo klases ir svarbius žingsnius, kuriuos reikia atlikti renovacijos procese.
SENO NAMO RENOVACIJA
Valstybės parama namo modernizavimui
Nuo 2014 metų Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kasmet pagal Klimato kaitos programą teikia paramą energetiškai neefektyvių individualių namų renovacijai. Nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. 8.00 val. iki 2025 m. rugsėjo 24 d. 17.00 val. buvo galima teikti paraiškas kompensacinėms išmokoms, kurioms skirta 26 mln. eurų.
Kompensacinė išmoka skirta individualių žemesnės negu B energinės klasės gyvenamosios paskirties namų (vieno ar dviejų butų) atnaujinimui. Kompensacinė išmoka apskaičiuojama naudingą namo plotą padauginus iš fiksuoto 75 Eur/kv. m. Maksimali kompensacinė išmoka gyvenamajam namui (pagal unikalų namo Nr.) bei pareiškėjui (pagal asmens kodą) - 14 500 Eur. Pagal priemonę kompensacinė išmoka gali būti mokama vieną kartą (įskaitant ir anksčiau gautas paramas).
Paraiškos teikimo procesas
Kai paskelbiamas kvietimas, reikia užpildyti paraiškos formą APVA puslapyje, pasidaryti nerekonstruoto namo nuotraukas iš išorės ir vidaus (tų konstrukcijų, kurias rengiatės atnaujinti), pradėti darbus ir juos baigti per 15 mėnesių nuo kvietimo pabaigos. Paraiškos APVA priima 30 kalendorinių dienų po kvietimo paskelbimo datos.
Iš anksto reikia gauti nerekonstruoto namo energinės klasės pažymą, nes kuo žemesnė energinė klasė, t.y. kuo prastesnės namo šiluminės savybės, tuo daugiau balų suteikiama sudarant paramos gavėjų eilę.
Paraiškos vertinamos pagal namo energinio naudingumo klasę iki registracijos pateikimo. Aukštesnis balas skiriamas projektams, kurie turi žemesnę energinio naudingumo klasę, t. y., jei iki atnaujinimo pastatas buvo:
- C klasės - 2 balai;
- D klasės - 4 balai;
- E klasės - 6 balai;
- F klasės - 8 balai;
- G klasės - 10 balų.
Iš įvertintų paraiškų registracijos formų sudaromas ir Agentūros direktoriaus įsakymu patvirtinamas teigiamai įvertintų projektų sąrašas, kuriame projekto registracijos formos išdėstomos pagal bendrą (suminį) balų skaičių (nuo didžiausio iki mažiausio). Pagal taisykles, visi renovacijos darbai turėtų būti pradėti tik po paraiškos pateikimo APVA.
Kompensacinių išmokų teikimo fiziniams asmenims gyvenamųjų namų atnaujinimui (modernizavimui) tvarkos apraše yra nurodytos ne tik kompensuojamos išlaidos, bet ir išlaidos, kurios nekompensuojamos. Pavyzdžiui, nekompensuojamos naudotų medžiagų ar įrangos įsigijimo išlaidos, taip pat nekomepensuojamos ir išlaidos už pilnai nebaigtas įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones (pvz., šiltinant namo sienas neatliktas baigiamasis išorinis apdailos sluoksnis, įsigytas rekuperatorius nepajungtas prie centrinės rekuperacinės sistemos (ortakinės, kanalinės), radiatoriai ar grindinio šildymo sistema nepajungta prie šilumos šaltinio).
Namo modernizavimas pagal B klasės rodiklius
B energinė klasė nustatoma imant konstrukcijų šilumos perdavimą - langų, durų, sienų, stogo ir t.t., bei atlikus sandarumo testą. Tai reiškia, kad vienos konstrukcijos gali būti nelaidžios šilumai, kitos - laidesnės, bet visuma turi tenkinti B klasės reikalavimus. Didžiausi šilumos praradimai paprastai būna per pamatus, sienas ir cokolį bei stogą. Norint pasiekti B energinę klasę, šių konstrukcijų apšiltinimas būtinas, tad jas ir aptarsime.
Eil. Kam ne visai aiški šilumos perdavimo koeficientų reikšmė, galima juos paversti šilumine varža. Daugeliui aktualus klausimas, kokio storio reikės polistireninio putplasčio plokščių pamatams, sienoms apšiltinti, kiek tai kainuos? Žinant gaminio specifikaciją bei reikalingą medžiagos kiekį, nesudėtinga bent apytikriai apkaičiuoti, kiek kainuos medžiagos.
Visais atvejais cokolio ir rostverko šiltinimui rekomenduojama naudoti tik beveik drėgmės neįgeriančias sandarias polistireninio putplasčio plokštes. Rekomenduojama klijuojamų plokščių paviršių tepti klijais ištisai. Jeigu ant šiltinamo paviršiaus yra bituminė hidroizoliacija, šilumos izoliacijai klijuoti turi būti naudojami alkidiniai klijai. Tais atvejais, kai prie cokolių tenka daryti uždarą betoninę ar asfalto nuogrindą, rekomenduojama cokolius šiltinti vėdinama šiltinimo sistema su lakštinių medžiagų apdaila. Iš tokios šiltinimo sistemos vėdinamų tarpų greičiau pasišalina patekusi drėgmė, be to, tokių cokolių apdaila ilgaamžiškesnė, yra remontabili, t. Jei pastate yra rūsys su šaltomis patalpomis ir apšiltinta rūsio perdanga, cokolių šilumos izoliaciją rekomenduojama įgilinti žemiau nuogrindų paviršiaus irgi ne mažiau kaip 600 mm.
Išorinių lauko sienų apšiltinimas ir tinkavimas - labai efektyvus sprendimas, leidžiantis sutaupyti apie 30-40 proc. šilumos energijos. Jeigu seno namo sienos nelygios, galima rinktis vėdinamo fasado sistemą, vadinamą trisluoksnę sieną, kuomet prie sienų montuojamas medinių tašų karkasas. Tokiu atveju suformuojamas vėdinamas oro tarpas, išorinei sienų apdailai galima rinktis apdailines plytas.
Senuose namuose grindys paprastai būna ant lagių su pogrindžiu, neapšiltintos, nelygios. Jeigu nesinori papildomos drėgmės iš betono, ypač mediniame name, galima grindis apšiltinti tarp lagių - gulekšnių. Jei neketinate lieti betono sluoksnio, tuomet nereikia ir tankinti grunto. Užtenka išlieti bent 10-15 cm virš grunto iškilusius betono stulpelius, tarpai tarp jų turėtų būti apie 70 cm. Ant stulpelių klojamas hidroizoliacijos sluoksnis bei ištisinis pakloto sluoksnis, pavyzdžiui, drėgmei atsparių OSB plokščių, montuojamos lagės.
Geriausia, jei lagės montuojamos skersai ir išilgai, vienos ant kitų, tašais suvienodinamas grindų aukštis. Praktika rodo, kad sudėjus lages tik viena kryptimi, vietų, kur grindys girgždės, išvengti neįmanoma. Tarp hidroizoliacijos ir ištisinio pakloto (OSB) bei grunto turi susidaryti bent 10 cm tarpas ventiliacijai. Į tarpus tarp lagių klojamas šilumos izoliacijos sluoksnis. Specialistai pataria, kad jis siektų 20 cm, bet kiekvienu atveju turėtų būti skaičiuojamas. Galima lages montuoti ant stulpelių ir tarp jų sudėti kietos termoizoliacijos plokštes, jas uždengiant OSB plokštėmis.
Lagės klojamos kas 60 cm ir pritvirtinamos prie betono stulpelių varžtais. Tarp lagių klojama šilumos izoliacijai skirto polistireninio putplasčio plokštės: Šiloporas EPS 70, Šiloporas EPS NEO 70, Šiloporas EPS 80. Prie lagių varžtais prisukama OSB plokštė arba fanera, kurios storis neturėtų būti mažesnis nei 22 mm. Reiktų turėti omenyje, kad lagių konstrukcija stipriai sumažina patalpos aukštį.
Lietuvoje senesnių namų šlaitinių stogų laikantieji elementai (gegnės, ilginiai, statramsčiai) dažniausiai yra mediniai. stogo danga (keraminės, cementinės čerpės, profiliuotos skardos lakštai, beasbesčio šiferio ar kt. Polistireninis putplastis į stogą dedamas po to, kai iš apačios prie gegnių yra pritvirtinti horizontalūs 40 x 40-80 mm tašai. Kai šilumos izoliacija daroma iš kelių sluoksnių, jų tarpusavio siūlės perstumiamos mažiausiai per ≥ 200 mm. Apatinių polistireninio putplasčio plokščių siūlės turi būti ties horizontalių tašų viduriu. Tarp polistireninio putplasčio plokščių esančius atvirus tarpus bei plyšius būtina užpurkšti montažinėmis putomis arba standžiai užsandarinti polistireninio putplasčio atraižomis.
Šlaitiniams stogams tarp gegnių šiltinti geriausiai tinka Šiloporas EPS 70. Norint pasiekti aukštesnę energinio efektyvumo klasę ar sumažinti stogo storį, rekomenduojama naudoti pagerintų termoizoliacinių savybių pilkojo polistireninio putplasčio gaminius: Šiloporas NEO EPS 70 Super, Šiloporas NEO EPS 70, Šiloporas NEO EPS 80, Šiloporas NEO EPS 100, kurie turi mažus šilumos laidumo koeficientus.
2026 metų rekonstrukcijos reikalavimai
2026 metais Lietuvoje galiojantys reikalavimai gyvenamųjų namų rekonstrukcijai smarkiai pasikeitė. Statybos sektorius įžengė į naują etapą, kuriame svarbiausia - ne tik atnaujintas fasadas ar gražus interjeras, bet ir tvari energija, sandarumas, mažesnės emisijos bei ilgaamžės konstrukcijos. Visus šiuos pokyčius paskatino naujieji Statybos techniniai reglamentai (STR 1.05.01:2025), kurie perkelia Europos Sąjungos žaliojo kurso reikalavimus į nacionalinį lygmenį.
Rekonstrukcija vs. Kapitalinis remontas
Rekonstrukcija dažnai painiojama su kapitaliniu remontu, tačiau šios sąvokos skirtingos tiek teisiškai, tiek praktikoje. Kapitalinis remontas reiškia pastato atnaujinimą, kai nekeičiama jo struktūra - tai gali būti apdaila, sistemų atnaujinimas ar paviršiaus remontas.
Statybos leidimas
2026 metais statybos leidimas reikalingas visais atvejais, kai keičiasi pastato parametrai ar konstrukcinės dalys. Jei didinamas aukštis ar tūris, plečiamas pastatas į šoną ar į viršų, keičiamos laikančiosios konstrukcijos, įrengiama mansarda, pamatų dalis ar stogo forma - be leidimo tokių darbų atlikti nebegalima. Leidimas taip pat būtinas, jei keičiamas pastato naudojimo pobūdis - pavyzdžiui, kai gyvenamasis namas tampa administraciniu ar komerciniu objektu.
Išimtys
Nors dauguma rekonstrukcijos darbų dabar reikalauja statybos leidimo, kai kuriais atvejais jo galima išvengti. Jei pastato konstrukcijos, aukštis ir tūris išlieka nepakitę, leidimas neprivalomas. Vis dėlto net ir be leidimo atliekama rekonstrukcija turi atitikti visus energijos efektyvumo ir saugos reikalavimus.
Pagrindiniai rekonstrukcijos reikalavimai 2026 metais
Šiais metais rekonstrukcijos procesas vertinamas ne tik pagal atliktus darbus, bet ir pagal tai, kokie rezultatai pasiekiami po jų.
- Energijos vartojimo efektyvumas: Visi rekonstruojami gyvenamieji namai turi pasiekti ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę, o kai kuriais atvejais - A. Tam būtinas oro sandarumo testas, kuris parodo, ar per konstrukcijas neprarandama šiluma. Pagal naujas normas, sienų šiluminė varža turi būti ne mažesnė kaip R=6,25 m²K/W, o stogo - R=8,0 m²K/W.
- Konstrukcijų ir priešgaisrinės saugos normos: Didelis dėmesys skiriamas konstrukcijų tvirtumui ir priešgaisrinei apsaugai. Visi mediniai pastatai turi būti papildomai apdoroti ugniai atspariomis medžiagomis, o metalinės konstrukcijos - padengtos apsauginiu sluoksniu, neleidžiančiu joms deformuotis esant aukštai temperatūrai.
- Tvarumo ir aplinkosaugos kriterijai: Rekonstrukcijos metu privaloma laikytis Europos žaliojo kurso principų. Tai reiškia, kad turi būti naudojamos perdirbamos, aplinkai nekenkiančios medžiagos, o statybinių atliekų kiekis sumažintas bent iki 70 %.
Rekonstrukcijos procesas
Rekonstrukcija prasideda nuo planavimo, o svarbiausias šio proceso etapas - statybos leidimo gavimas. Procesas prasideda nuo projekto parengimo. Projektas turi apimti architektūrinius, konstrukcinius, inžinerinius ir aplinkosauginius sprendimus. Gavus pritarimus, išduodamas leidimas, kuris suteikia teisę pradėti darbus.
Praktikoje dažniausiai pasitaiko klaidų dėl neteisingai apibrėžtos darbų apimties. Jeigu projekte nenurodyta, kad bus keičiamos laikančiosios konstrukcijos, leidimas gali būti laikomas negaliojančiu. Kitas dažnas trūkumas - energijos audito ataskaitos nebuvimas. Nuo 2026 m. Baigus rekonstrukciją, pastatas turi atitikti ne tik estetikos, bet ir griežtus techninius rodiklius.
Vertinama, ar pasiektas bent B energinio naudingumo lygis, ar konstrukcijos yra sandaros ir šilumos nepraleidžiančios, o vėdinimo sistema užtikrina pakankamą oro cirkuliaciją be šilumos nuostolių. Taip pat tikrinama garso izoliacija ir gaisrinė sauga, nes nuo 2026 m. visos šios savybės vertinamos kaip vieninga pastato kokybės sistema.
Po rekonstrukcijos privaloma gauti energijos naudingumo sertifikatą, kuris patvirtina, kad pastatas pasiekia bent B energinio efektyvumo klasę. Vertinimą atlieka nepriklausomi auditoriai, o rezultatai įtraukiami į oficialų registrą. Prieš priduodant namą atliekamas sandarumo testas, kuris nustato, ar per konstrukcijas neprasiskverbia oras. Jei nustatoma nuotėkių, jie privalo būti pašalinti, nes nesandarus pastatas negali būti registruojamas kaip tinkamas naudoti.
Rekonstruotuose pastatuose įrengiama moderni vėdinimo sistema, užtikrinanti bent 80 % šilumos grąžą, kad oras cirkuliuotų be didelių nuostolių. Be to, vertinamas ir garso komfortas - pagal naujus standartus pastatas turi pasiekti ne mažesnį kaip 45 dB triukšmo izoliacijos (Rw) rodiklį.
Architektai ir inžinieriai vieningai teigia, kad rekonstrukcijos sėkmė priklauso nuo teisingo planavimo ir profesionalų įtraukimo. Rekonstrukciją verta pradėti nuo aiškaus tikslų sąrašo - ar siekiate padidinti energinį efektyvumą, praplėsti gyvenamąją erdvę, ar pakeisti paskirtį. Tik tada galima parengti realų biudžetą ir laikotarpį. Projektą turi rengti atestuotas architektas.
tags: #nuosavo #namo #renovacija #reikalavimai