Lietuvoje akustiniai ir garso tyrimai atliekami jau ne vienerius metus. Jie tapo būtinybe, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir garso matavimai daugiabučiams namams tapo privalomi.
Akustiniai ir garso tyrimai yra reikalingi ne tik daugiabučiams ar kotedžams, bet ir kitos paskirties pastatams, tokiems kaip gydymo įstaigos, viešbučiai, mokslo erdvės ir pan.
Šie tyrimai nustato, ar statinio sienos, grindys, perdangos yra nelaidžios triukšmui, taip pat leidžia išsiaiškinti, koks yra išorinių sienų triukšmo pralaidumas.
Įvardytame dokumente numatyta, kad pastatas turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad jame ir šalia jo esančių žmonių girdimo triukšmo lygis nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ir atitiktų komfortines aplinkos sąlygas, kurios reikalingos darbui, poilsiui bei miegui.
Akustinės statinių klasės bei leistinos triukšmo normos privalo būti užtikrintos, nes labai didelis triukšmas neigiamai veikia žmogaus organizmą, silpnina klausą, mažina darbingumą ir apskritai gali nemenkai sutrikdyti sveikatą.
Tiesa, kartais klaidingai suprantama, kad triukšmas, nuo kurio siekiama apsaugoti statinį, tai nėra vien garsiai klausoma muzika ar už lango vykstančio transporto priemonių eismo skleidžiamas garsas.
Iš tiesų triukšmas gali būti skirtingo pobūdžio, triukšmas traktuojamas ir kaip statinių išorėje spinduliuojamas oro triukšmas, ir kaip gretimoje patalpoje spinduliuojamas oro triukšmas, ir kaip smūgio sukeliamas triukšmas (pastarojo šaltiniu laikomas judančio kieto daikto atsikartojantis ar vienkartinis sąlytis su buto atitvarais tarp kaimynų buto, pavyzdžiui, kamuolio mušimas į grindis, kėdžių stumdymas, beldimas į buto sienas, kalimas, gręžimas, garsūs žingsniai, šokinėjimas, bėgiojimas ir t. t), taip pat - įrenginių triukšmas, perteklinio aidėjimo triukšmas ar triukšmas, spinduliuojamas į aplinką šaltinių, esančių statinių viduje ar su jais susijusių.
Garso ir triukšmo šaltiniai
Ekspertai visa tai gali paaiškinti šiek tiek paprasčiau. Jų teigimu, garso ar triukšmo šaltinis gali būti tiek išorinis, tiek vidinis. Išorinis aplinkos triukšmas apima transporto keliamus garsus, gatvės triukšmą ir kt., o vidinis triukšmas sklinda statinio viduje ir gali būti klasifikuojamas į orinį ir struktūrinį triukšmą.
Plačiau pristatant, orinis triukšmas yra sukeliamas garso šaltinio, skleidžiančio garso bangas ore, pavyzdžiui, garsus kaimynų šnekėjimas ar juokas, muzika, prietaisų (radijo ar televizoriaus) skleidžiami garsai, dainavimas, šuns lojimas, veikiančios buitinės technikos sukeliamas triukšmas ir t. t.
O struktūrinis triukšmas yra sukeliamas garso šaltinių, tiesiogiai kontaktuojančių su konstrukcijomis, laidžiomis garso bangoms, pavyzdžiui, vandentiekio ar nuotekų vamzdynų garsai, daugiabučių liftų, šiukšlių surinktuvų, buitinės technikos vibracijos garsai, sklindantys pačiais namo atitvarais, ir t. t. Būtent prie šios triukšmo kategorijos yra priskiriamas ir smūginis triukšmas.
Statinių garso izoliavimo norminius rodiklius nustato Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(5): 2008 Esminis statinio reikalavimas „Apsauga nuo triukšmo“.
Kaip ir anksčiau aptartus akustinių ir garso tyrimų aspektus, taip pat ir statinio akustines savybes numato vienintelis Lietuvoje galiojantis ir jau minėtas dokumentas - Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(5): 2008 Esminis statinio reikalavimas „Apsauga nuo triukšmo“.
Čia nurodoma, kad statinio ir statybos produkto savybės, susijusios su apsauga nuo triukšmo, gali būti išreiškiamos garso izoliavimo rodikliu, garso slėgio lygiu ir garso galios lygiu. Akustinės savybės apibrėžiamos matavimo vienetais: tūriu (m3), paviršiaus plotu (m2), lygiaverčiu sugerties plotu (m2), atidėjimo trukme (s) ar garso slėgio lygiu (dB).
Jeigu patalpos garso izoliacija, kuri nustatoma pagal garso izoliavimo koeficientą, apskaičiuojamą pagal darniuosius standartus, yra pakankama, tai laikoma, kad apsauga nuo statinių išorėje spinduliuojamo oro triukšmo yra tinkama. Taip pat pagal oro garso izoliavimo rodiklį vertinamas ir kitas aspektas, t. y. Dar vienas vertinamas dalykas yra apsauga nuo smūgio sukeliamo triukšmo, kuri atskleidžiama įvertinus statinio garso slėgio lygį, perduodamą į apsaugomos nuo triukšmo patalpos perdangas.
Smūgio garso slėgio lygis nustatomas vadovaujantis darniaisiais standartais. Galiausiai statinio apsauga nuo aidėjimo triukšmo vertinama atsižvelgiant į aidėjimo trukmę patalpoje arba lygiavertį patalpos triukšmo sugerties plotą.
Atidėjimo trukmės aspektus vertėtų pristatyti plačiau. Tai yra laikas, per kurį nutraukus garso skleidimą, garsas sumažėja 60 dB. Aidėjimo trukmė svarbi ir yra tiriama gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo patalpose arba masinio žmonių susibūrimo vietose.
Patalpų garso izoliacija - kaip ją sukurti?
Akustinių ir garso tyrimų metodai
Skaičiavimo metodas leidžia nustatyti viso statinio savybes, kai žinomi darniųjų bandymų būdu gauti statybos produktų rodikliai.
Laboratorinis metodas (prototipų bandymai). Tai metodas, paremtas faktinių matmenų prototipo arba patalpų maketo bandymais. Jie leidžia atskleisti faktinių matmenų statinio dalių - sienų, pertvarų, grindų, lubų ir stogų, vėdinimo sistemų ir t. t. - garso izoliavimo rodiklius.
Aprašomasis metodas. Tai metodas, taikomas elementams bei konstrukcijoms, kurie aprašomi pagal medžiagos tipą, jos plotinį tankį ir kt.
Patikros metodas. Tai metodas, paremtas natūriniais bandymais.
Akustiniai ir garso tyrimai atliekami pagal nustatytą kainodarą. Šių tyrimų kaina paskaičiuojama pagal Registrų centro nekilnojamojo turto kadastro bylą, kuri iš karto atskleidžia, kiek reikės tirti namo elementų (dalių, besiribojančių su kitomis dalimis, t. y.
Ekspertai įspėja, kad akustinių ir garso tyrimų kaina priklauso nuo tiriamų namo elementų kiekio. Kuo daugiau statinio elementų reikia ištirti, tuo aukštesnė kaina. Kad būtų galima iš anksto numatyti preliminarią kainą, jau pirmo vizito įmonėje, teikiančioje akustinių ir garso tyrimų paslaugas, metu reikia pateikti kelis dokumentus, t. y.
Šiuo metu siūlomi sprendimai yra pagrįsti esamu pastato tipu ar naudojimo būdu. Todėl jie yra gana bendri ir, priešingai, neatitinka specifinių skirtingų vartotojų reikalavimų.
Rezidencijų akustinių problemų technines specifikacijas Lietuvoje išplatino Architektų asociacija ir Inžinierių sąjunga su pasiūlymu, kaip šias problemas išspręsti. Jie gali būti taikomi visoje šalyje.
Manoma, kad pasiūlymus jau tenkina tiek daugiaaukštės, tiek paslaugų ir pastatų reguliavimo agentūros. Siūlomi sprendimai yra pagrįsti garso tyrimu. Svarbiausias aspektas yra tai, kad jie skirti visiems žmonėms, o ne tik žmonėms, dirbantiems tose vietose, kur triukšmas kelia problemų.
Pastatų vidaus oro kokybės sistemų optimizavimas
Pastatų vidaus oro kokybės sistemų optimizavimas apima ne tik technologinius sprendinius, bet ir nuolatinį monitoringą, efektyvumo vertinimą bei tinkamą priežiūrą.
KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas prof. Andrius Jurelionis pabrėžia, kad oro kokybė, kurią daugelis traktuoja kaip antraeilę, tampa daug svarbesnė už šiluminį komfortą ar energijos sąnaudas. Siekiant didesnio energinio efektyvumo, statomi vis sandaresni pastatai, todėl natūrali oro cirkuliacija sumažėja iki minimumo. Paradoksas, bet energiškai efektyvūs pastatai gali tapti nesveiki, jei neužtikrinamas tinkamas mechaninis vėdinimas. Todėl, siekiant suderinti energinį efektyvumą su sveika pastato patalpų aplinka, oro kokybės sistemų optimizavimas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.
Prof. Kokių lūkesčių turime dėl patalpų oro kokybės gyvendami, dirbdami arba besilankydami pastatuose? Kad jame nebus kenksmingųjų cheminių medžiagų, nemalonių kvapų, kad nepatirsime neigiamo poveikio savo savijautai ar sveikatai. Tačiau net jei pastato ore esančių teršalų koncentracija yra žemiau leidžiamosios ribos, žmogų veikia šių teršalų deriniai - tūkstančiai cheminių medžiagų, kurių bendrą poveikį ne visuomet galime numatyti. Todėl kai kuriuose pastatuose galime jausti vadinamuosius ligoto pastato simptomus - akių, nosies dirginimą, lengvą svaigimą ar pykinimą, koncentracijos stoką.
Net jei patalpų oras nesukelia akivaizdžiai matomų simptomų, jis gali mažinti darbingumą ar būti palankesne terpe užkrečiamųjų ligų plitimui. Nustatyta, kad efektyvus vėdinimas apie 30 proc. gali sumažinti užkrečiamųjų ligų plitimą pastate. Ligų plitimui įtakos turi ir santykinis drėgnis pastate. Jei jis mažesnis nei 30 proc., virusinės ligos plinta greičiau.
Oro kokybė veikia ir žmonių darbingumą. Jį galime 10-15 proc. padidinti efektyviau vėdindami patalpas ir taip sumažinti neurologinių simptomų (galvos skausmo, dėmesio sumažėjimo ir pan.) pasireiškimą. Žinodami darbingumo nuostolius biurų pastatuose ir darbuotojų darbo užmokestį, galime lengvai įvertinti, kokius nuostolius patiriame dėl netinkamo vėdinimo.
Vienas patikimiausių sensorių daugeliui žmonių - kvapas. Visuomeniniuose ir gyvenamuosiuose pastatuose tokiu kvapo sensoriumi galime laikyti ir CO2 koncentracijos rodiklį. Kadangi žmogus į aplinką išskiria tiek anglies dvideginį, tiek dar šimtus cheminių medžiagų, kurias pamatuoti yra kur kas sudėtingiau, CO2 koncentracija žmonių veiklos zonoje dažniausiai laikoma vėdinimo efektyvumo rodikliu.
Prof. Andrius Jurelionis pabrėžia, kad praktikoje kaip pagrindiniai oro kokybės indikatoriai dažniausiai naudojami CO2 koncentracijos jutikliai, nes CO2 yra integralus vėdinimo efektyvumą ir galimą užsikrėtimo riziką rodantis oro kokybės indikatorius. Anglies dvideginio koncentracija tiesiogiai koreliuoja su žmonių buvimu patalpose ir oro apykaitos intensyvumu.
CO2 koncentracija, oro temperatūra ir santykinis drėgnis yra įprastai matuojami parametrai, kuriuos galime naudoti pastato inžinerinėms sistemoms valdyti. Kintamojo našumo vėdinimo sistemos su anglies dvideginio jutikliais leidžia mums sumažinti vėdinimo našumą tuo metu, kai žmonių patalpose sumažėja, nustatant CO2 ribą ties 800-1000 ppm.
Taip pat šiuo metu yra galimybė naudoti santykinai nebrangius lakiųjų organinių junginių (VOC, TVOC) matuoklius. Šiuo metu stebimi epizodiniai lauko oro kietųjų dalelių (KD2.5, KD10) kiekio padidėjimai - tai iki 2,5 µm ir iki 10 µm skersmens dalelės, galinčios būti reikšmingai oro taršos komponentais. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja neviršyti 1 µg/m³ PM2.5 per 24 val., o Lietuvos higienos normos ribinė vertė yra 25 µg/m³.
Tačiau šildymo sezono metu, esant sausroms ar kilus gaisrams gali pasitaikyti epizodinių viršijimų. Kadangi vėdinimo sistemos gali įnešti lauko ore esančias daleles į patalpas, būtina tinkama filtracija ir zoninis stebėjimas.
CO2 koncentracija paprastai matuojama viename taške, tačiau iš tikrųjų žmonių tankis pastate nevienodas: salėse, klasėse ir pan. erdvėse gali susiformuoti užteršto oro zonos, kurių tradicinis CO2 stebėjimas neužfiksuoja. Todėl didesniam tikslumui taikomos zoninio monitoringo sistemos, karštųjų taškų analizės, integruojami patalpų užimtumo jutikliai.
Pagrindiniai vėdinimo efektyvumo rodikliai:
- Mikroklimato palaikymas - kompleksinė temperatūros, drėgmės, oro judėjimo greičio ir šiluminės spinduliuotės kontrolė.
- Vėdinimo efektyvumas - gebėjimas minimaliomis energijos sąnaudomis pašalinti užimtos patalpos zonos teršalus. Optimalus vėdinimo efektyvumas pasiekiamas, kai jo efektyvumo rodiklis εᵥ ≥ 0,9, tačiau praktikoje dėl netinkamo oro paskirstymo vertės dažnai yra gerokai mažesnės.
Nors oro sluoksniavimasis paprastai suvokiamas kaip problema, tačiau tinkamai valdoma ji tampa energijos sąnaudų taupymo įrankiu, jei laikomasi principo: apatiniame sluoksnyje švariausias oras, viršutiniame surenkami teršalai.
Kintamojo oro srauto (VAV) sistemos leidžia dinamiškai reguliuoti oro srautus pagal realų poreikį. Jos veikia kartu su CO2 ir patalpų užimtumo davikliais, automatiškai prisitaiko prie kintančių sąlygų.
Vėdinimo sistemos efektyvumui didinti labai svarbu, kad didesnė švaraus oro dalis būtų ten, kur jo reikia - žmogaus kvėpavimo zonoje. Prof. A. Jurelionio teigimu, Lietuvoje vis dar nepakankamai išnaudojamas išstumiamasis vėdinimas (angl. Displacement ventilation), kuris formuoja aukštyn nukreiptą oro srautą ir efektyviau pašalina žmonių išskiriamą taršą. Šis metodas ypač efektyvus didelėse erdvėse su aukštomis lubomis, kuriose šviežias vėsesnis oras tiekiamas patalpos apačioje, o užterštas šiltesnis oras šalinamas per lubas.
Projektuojant maišomojo (angl. Daugelyje pastatų veikia mišraus srauto vėdinimo sistemos.
KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas prof. Andrius Jurelionis akcentuoja, kad esminis veiksnys, užtikrinantis efektyvų oro kokybės valdymą, yra šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemų integracija. Integruotas ŠVOK valdymas turi remtis trimis pagrindiniais komponentais: termodinamine integracija (šilumos ir drėgmės mainų procesų optimizavimu), aerodinamine integracija (oro srautų koordinavimu tarp sistemų komponentų), valdymo integracija (bendru automatizuotu sistemų valdymu).
Tačiau praktikoje dažnai susiduriama su nepakankama ŠVOK sistemų integracija. Tarptautiniai standartai nurodo, kad oro kaita turi būti 10 l/s asmeniui (36 m³/h). Tačiau priklausomai nuo patalpos paskirties, užimtumo ir veiklos pobūdžio šie reikalavimai gali skirtis. Biurų patalpose, kur vyrauja sėdimas darbas, gali pakakti minimalių normų, o sporto salėse ar gamybinėse patalpose oro poreikis gali būti kelis kartus didesnis.
Oro apykaitos intensyvumas (ACH) yra pagrindinis vėdinimo sistemos našumo rodiklis. Projektinės ACH vertės nustatomos pagal patalpos paskirtį ir užimtumą, tačiau praktikoje realios vertės dažnai 30-50 proc. nukrypsta nuo projektinių. Neatitikties priežasčių gali būti daug.
Antra, nemažos dalies vėdinimo sistemų veikimas neatitinka projektinių parametrų dėl netinkamai sumontuotų ortakių, nekokybiškai atliktų derinimo darbų, automatikos programavimo klaidų. Trečia, eksploatuojant vyksta vėdinimo sistemų degradacija ir tam įtakos turi užsiteršę filtrai, nusidėvėję ventiliatoriai, sklendžių gedimai, klaidingai jutiklių fiksuojami duomenys. Reguliariai ir tinkamai neprižiūrint vėdinimo sistemų, užsiteršiant filtrams tiekiamojo oro srautas per 6 mėnesius gali sumažėti iki 60 proc. Sistemose gali pradėti kauptis mikrobiologinė tarša.
„Negalime nepaisyti ir klimato pokyčių. Turime susitaikyti, kad per ekstremalius karščius ar šalčius temperatūra mūsų patalpose gali svyruoti, tam tikrais periodais patirtume mažiau komforto. Tai turi tapti norma. Europos Komisijos paskelbtame „Level(s)“ standarte kalbama apie diskomforto laiko pastatuose ribojimą, tai yra beveik neišvengiama. Vis dėlto projektuoti pagal ekstremumus negalime“, - sako prof. A.
Nors pastatų vidaus oro kokybės sistemų optimizavimas visose pastato gyvavimo ciklo fazėse - nuo idėjos iki eksploatacijos - reikalauja sisteminio požiūrio, tačiau KTU mokslininkų atlikti tyrimai vis dėlto atskleidžia atotrūkį tarp projektinių sprendimų ir eksploatacijos realybės. Neretai sistemos neveikia taip, kaip buvo suprojektuotos.
Oro tarša mieste
Sėkmingo oro kokybės valdymo pagrindas - trys pagrindiniai ramsčiai: tikslus monitoringas, efektyvios inžinerinės sistemos ir tinkama priežiūra. Tad investicijų efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo sistemų eksploatacijos kokybės. Į pastato valdymo sistemas (BMS) integruojamos modernios stebėsenos sistemos leidžia ne tik stebėti, bet ir automatiškai valdyti oro kokybės parametrus.
Modernios monitoringo sistemos analizuoja jutiklių duomenis, tačiau praktikoje dažnai susiduriama su jutiklių kalibravimo problemomis, jutiklių teikiamų duomenų nukrypimu nuo tikrosios vertės ir netinkama duomenų interpretacija. Modernus vidaus aplinkos valdymas remiasi tuo, kad duomenys nėra tik monitoringo įrankis, jie veikia kaip strateginis resursas.
Pastatuose daugėja CO2, TVOC, PM2.5, PM10, drėgmės ir temperatūros jutiklių, tad duomenų surenkama daugiau. Vis dėlto problema ta, kad jutikliai sensta ir dreifuoja, dėl to vėdinimo sistemos optimizavimo sprendimai būna klaidingi. Jutiklių dreifą sukelia teršalai, temperatūros ir drėgmės svyravimai, elektroninių komponentų nusidėvėjimas, tad būtina nuolat stebėti jutiklių darbą. Tam skirtas automatizuotas kalibravimas, rodmenų nuokrypių stebėsena, duomenų filtravimas, lyginamoji jutiklių analitika. Be šių priemonių net ir moderniausi duomenimis grįsti modeliai gali priimti neteisingus sprendimus. įvairius vėdinimo režimus, prognozuoti jų įtaką patalpų aplinkai, įvertinti pastato eksploatacijos pokyčius (užimtumo augimą ir t. t.), kurti ekstremalių situacijų strategiją.
Ilguoju laikotarpiu skaitmeninio dvynio teikiami modeliai virsta ekonomine nauda, nes ilgėja vėdinimo sistemos naudojimo laikas, mažiau energijos švaistoma, kai pastate nėra žmonių, oro kokybės ir energijos išlaidų balansas optimizuojamas nuosekliai. Prof. A.
Pastatų oro kokybės valdymas visada buvo kompromisas: geresnis oras - didesni energijos poreikiai. Tačiau dabar atsiranda modeliai, kurie sujungia abi kryptis įvertinę CO2, PM, drėgmėsjutiklių duomenis, komfortui reikalingą mikroklimatą, pastato užimtumo ritmiką, energijos vartojimo dinamiką. Vėdinimas sinchronizuojamas su žmonių judėjimu pastate, įrangos apkrovomis, pastato šilumine inercija. Duomenų analizė taip pat leidžia identifikuoti vėdinimo sistemos degradaciją dar ankstyvojoje jos fazėje, organizuoti prognozuojamą priežiūrą, išvengti nenumatytų energijos nuostolių, išlaikyti oro kokybę ištisus metus.
Tačiau prof. A. Jurelionis pastebi: „Žmonės pastatuose jaučiasi geriau galėdami reguliuoti mikroklimato parametrus. Mes nenorime būti žuvytėmis akvariumuose. Po sudėtingo susirinkimo norėsime atidaryti langą, sumažinti temperatūrą, kartais saulės spinduliuotė bereikalingai prišildo mūsų patalpas, retsykiais norime pakelti žaliuzes. Tad vien automatizuodami sistemas prarandame dalį pasitenkinimo pastatais.
Kiti oro kokybės tyrimo metodai
- Šis metodas skirtas dulkių (kietųjų dalelių) koncentracijai nustatyti į atmosferą išmetamosiose dujose bei aplinkos ore. Metodo santykinė paklaida neviršija ±25%.
- Dujų srauto dulkėtumas ortakiuose matuojamas išorinio filtravimo būdu. Dulkių bandinys paimamas siurbiant dujas iš ortakio per bandinių paėmimo vamzdelį ir sulaikant dulkes filtravimo patrone, esančiame ortakio išorėje. Dujų srauto dulkėtumas nustatomas pagal filtro masių skirtumą.
- Elektrocheminės analizės metodų pagrindą sudaro vyksmai elektrocheminės celės elektrodų paviršiuje arba tarpelektrodinėje erdvėje. Vyksmo metu kinta įvairūs sistemos parametrai: varža bei elektrinis laidumas, elektrodo potencialas, elektros dydis, elektros krūvio kiekis ir kt.
- Fotokolorimetrija - tai analizės metodas, kai naudojama regimoji spinduliuotė. Medžiagų tirpalai, absorbavę tam tikro bangos ilgio regimosios šviesos spektro dalį, yra spalvoti. Tokiu atveju tirpalo spalva priklauso nuo tos šviesos srauto dalies, kuri nebuvo absorbuota. Skirtingų medžiagų absorbuojamos šviesos bangos ilgis yra skirtingas ir priklauso nuo medžiagos struktūros. absorbuojamo šviesos srauto kiekis, kuris priklauso nuo medžiagos kiekio tirpale. Kiekybinio nustatymo pagrindą fotometrijoje sudaro Bugero, Lamberto, Bero dėsnis, pagal kurį trpalo optinis tankis tiesiogiai proporcingas šviesą absorbuojančios medžiagos koncentracijai.
- Tai dispersinių sistemų tyrimas matuojant pro jas praėjusios šviesos intensyvumą.
- Chromatgrafija pagrįsta pagrįsta sorbciniais vyksmais esant dinaminėms sąlygoms: per kolonėlę, pripildytą susmulkinto nejudančio sorbento (nejudančiosios fazės), leidžiamas dujų, srautas (judančioji fazė). Dėl skirtingų mišinio sudedamųjų dalių savybių (skirtingos adsorbcijos gebos, pasiskirstymo tarp dviejų nesimaišančių skysčių ir kt.) mišinys suskaidomas į sudedamąsias dalis, kurios toliau analizuojamos atskirai.
- Metodas, kai medžiagos koncenracija nustatoma pagal šviesos išsklaidymą drumstame tirpale. Kuo didesnė koncentracija, tuo didesnis šviesos išsklaidymas.
Lietuvoje oro kokybės tyrimai yra vykdomi automatizuotose oro kokybės monitoringo stotyse analizuojant gaunamus duomenis. Šiandien technika yra pasiekusi tokį lygį, kad pagrindinius oro teršalus galima nustatyti automatiniu būdu. Matuojant 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę.
„Oro kokybės monitoringo stotys yra automatizuotos, duomenys iš toje aplinkoje veikiančių teršalų analizatorių patenka į stoties kompiuterį, o iš jo - į pagrindinį oro kokybės duomenų serverį, esantį AAA centrinėje būstinėje, Vilniuje. Norint atlikti aplinkos oro taršos tyrimus reikalingi stacionarūs (ne rankiniai) oro teršalų analizatoriai, atitinkantys tam tikrus nustatytus reikalavimus. Taip pat reikalinga įvairi pagalbinė įranga, oro siurbliai, paėmimo linijos, kompiuteriai, nepertraukiamo maitinimo šaltiniai, oro srauto matuokliai, dujų balionų slėgio matuokliai, kalibravimo įranga ir t.t.
Tačiau, nepaisant naujų technologijų suteikiamų galimybių, į stotis vyksta ir jas prižiūri automatizuotų matavimo sistemų skyriaus specialistai, kurių tikslas yra užtikrinti, kad būtų surinkta pakankamai duomenų apie oro teršalus, kad duomenys būtų teisingi ir tikslūs. Kadangi vienu metu Lietuvos oro stebėjimo tinkle veikia apie šimtą analizatorių (o pagalbinės įrangos dar daugiau), tai reikalauja nuolatinės priežiūros (kalibravimas, techninis aptarnavimas, gedimų šalinimas). Dalį darbų galima atlikti nuotoliniu būdu, tačiau didžioji dalis atliekama fiziškai vykstant į stoteles.
Lietuvoje šiuo metu veikia 17 oro kokybės monitoringo (stebėsenos) stočių, kurios įsigytos finansuojant Europos regioninės plėtros fondui pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą. Galima pasidžiaugti kad didžioji dalis įrangos yra pakankamai moderni, gaunami duomenys tikslūs ir kokybiški. Interneto tinklalapyje www.gamta.lt beveik realiu laiku pagal pasirinktą tyrimų stotį ir laiką pateikiamos valandinės aplinkos ore matuojamų teršalų koncentracijos. Taip pat tinklalapyje galima rasti pagrindinių teršalų, kietųjų dalelių, azoto dioksido, sieros dioksido ir anglies monoksido sklaidos žemėlapius devyniuose šalies miestuose. Be to, kiekvieną darbo dieną atnaujinamos praėjusios paros oro kokybės tyrimų duomenų lentelės, kuriose apskaičiuoti rodikliai (pvz.