Verslo liudijimo išdavimas, pratęsimas ir nutraukimas: išsamus gidas

Šiame straipsnyje rasite visą reikalingą informaciją apie verslo liudijimų išdavimą, pratęsimą ir nutraukimą Lietuvoje. Sužinokite, kaip tai padaryti per Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), kokie dokumentai reikalingi ir kokie teisės aktai reglamentuoja šią sritį.

Verslo liudijimo išdavimas / pratęsimas / nutraukimas

Paslaugos pavadinimas: Verslo liudijimų išdavimas / pratęsimas / nutraukimas.

Paslaugos gavėjai: Fiziniai asmenys.

Paslaugos apibūdinimas: Paslauga teikiama fiziniams asmenims, norintiems įsigyti, pratęsti arba nutraukti verslo liudijimo, kuris patvirtina fiksuoto pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia bei patalpų nuomos veikla, galiojimą.

Paslaugos suteikimo trukmė:

• Išduodant verslo liudijimą - 4 darbo dienos.
• Pratęsiant verslo liudijimo galiojimą - 2 darbo dienos.

Dokumentai, kuriuos reikia pateikti

Prašymas (laisvos formos). VMI paprašius, pateikiami šie dokumentai:

• Dokumentai, kuriais remiantis gali būti taikomas savivaldybių tarybų nustatytas mažesnis pajamų mokestis.
• Sudaryta su audiovizualinių kūrinių prodiuseriais ir fonogramų gamintojais arba jų teisių perėmėjais autorinė licencinė sutartis, suteikianti teisę platinti Lietuvos Respublikos teritorijoje audiovizualinius kūrinius ir (arba) fonogramas bet kokiose laikmenose.

Teikiant prašymą tiesiogiai (be elektroninio autentifikavimo), taip pat turi būti pateikiami šie dokumentai:

• Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė, pasas ar kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
• Leidimas gyventi, jeigu verslo liudijimą įsigyja užsienietis, nesantis Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys.

Paslaugos teikimo būdai

• Elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo Mano VMI sritį.
• Tiesiogiai.

Paslaugos teikėjas: Apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos.

Paslaugos vadovas: Informacija apie paslaugos vadovą teikiama paskambinus į Mokesčių informacijos centrą.

Teisės aktai

• Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas.
• Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas.
• Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių".
• Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 415 „Dėl Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo".
• Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 333 „Dėl verslo liudijimo formos ir individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, klasifikatoriaus patvirtinimo".

Teisės aktus galima rasti Teisės aktų registro svetainėje www.e-tar.lt. Pasikeitus teisės aktui, žiūrėti aktualią dokumento redakciją.

Individualios veiklos nutraukimas

Jeigu nusprendėte nevykdyti veiklos, turite apie tai pranešti VMI ne vėliau kaip paskutinę individualios veiklos vykdymo dieną, pateikdami elektroninį prašymą per portalą Mano VMI skiltyje:

Paslaugos -> Individuali veikla pagal pažymą -> Individualios veiklos pagal pažymą nutraukimas, atsidariusiame lange paspauskite Pildyti.

Pasitikrinti individualios veiklos nutraukimo (išregistravimo) faktą galite Mano VMI (pagrindiniame lange) pasirinkus: Dokumentai -> Individualios veiklos pažymos.

Informaciją, kaip tapti naudotoju ir prisijungti prie Mano VMI, galite rasti čia. Taip pat prašymą dėl veiklos nutraukimo galite pateikti atvykę į bet kurį VMI* aptarnavimo padalinį arba VMI konsultavimo telefonu.

*Atvykti į VMI aptarnavimo padalinius galite tik iš anksto užsiregistravę.

PVM atskaita

PVM atskaita - pirkimo (importo) PVM dalies atskaitymas, kai pagal PVMĮ nuostatas apskaičiuota atskaitoma pirkimo (importo) PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma.

PVM mokėtojas, turintis teisę į PVM atskaitą, šia savo teise gali pasinaudoti vos įsigijęs prekes (paslaugas), skirtas teisę į PVM atskaitą suteikiančiai ekonominei veiklai vykdyti, neatsižvelgiant į tai, ar jis jau vykdo, ar tik ketina vykdyti šią veiklą ir taip pat nepaisant to, kada tos įsigytos prekės (paslaugos) bus panaudotos šiai veiklai.

Šioje skiltyje rasite informaciją:

• PVM mokėtojais registruotų asmenų pirkimo (importo) PVM atskaita.
• PVM mokėtojais, taikančiais smulkiojo verslo schemą (SVS) Lietuvoje, registruotų asmenų pirkimo (importo) PVM atskaita.
• PVM atskaita mišrios veiklos atveju.
• Iki įsiregistravimo į PVM mokėtojų registrą įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM atskaita.
• Neįsiregistravusių PVM mokėtojais asmenų pirkimo (importo) PVM atskaita.
• Neatskaitomas pirkimo (importo) PVM.

Kova su šešėline ekonomika

Modernias sistemas, padidintas baudas ir mokestines lengvatas pasitelkusi Vyriausybė džiaugiasi gerėjančiais kovos su šešėliu rodikliais - tyrimai rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį šalyje šešėlis susitraukė beveik 10 proc.

Švietimas, sveikata, mokesčiai, pensijos, inovacijos, šešėlinė ekonomika - sritys, kuriose 17-oji Vyriausybė ėmėsi vykdyti struktūrines reformas. Kovoti su šešėliu ir iš jo ištraukti kuo didesnę pinigų sumą siekė ne viena Lietuvos Vyriausybė.

Ši Vyriausybė išsikėlė ambicingą tikslą - pasiekti, kad 2019 m. iš šešėlio 2019 m. būtų ištraukti 200 mln. Eur. „Šiuo metu Lietuvoje šešėlinė ekonomika trečdaliu didesnė už ES (Europos Sąjungos - LRT.lt) vidurkį.

Pati reforma, kaip numatyta Vyriausybės dokumentuose, suskirstyta į 6 kryptis: galimybės susimokėti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir delspinigių (6 mėnesių laikotarpis) sukūrimas, „baltųjų finansų“ nauda verslui, paskatų gyventojams sukūrimas (nuo 2019 m. LRT.lt susisiekus su Finansų ministerija (FM), ši informavo, kad vien šiemet įsigaliojo keturios kovos su šešėliu priemonės: vienkartinė galimybė iki liepos 1 d.

FM akcentuoja ir atgrasančias priemones kovoje su šešėliu, pavyzdžiui, minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų įteisinimą.

FM atstovai tvirtino, kad kovoje su šešėliu ir toliau bus taikomos tęstinės priemonės, kurios, kaip teigia ministerija, užtikrins ir savanoriško mokesčių mokėjimo skatinimą ir efektyvesnę kontrolę.

FM taip pat tikina, kad kovoje su šešėliu ketinama imtis sprendimų ir rizikingiausiuose sektoriuose, tai yra statybų, keleivių pavėžėjimo, prekybos automobiliais, viešojo maitinimo paslaugų sektoriuose.

Ministerija sieks įvesti privalomas statybininko tapatybės korteles, statybininko tapatybės informacinę sistemą.

Planuojama, kad nuo 2020 m. VMI gaus duomenis iš pavėžėjimo paslaugų elektroninių platformų savininkų apie pavežėjų gautas pajamas.

Remiantis skirtingais vertinimais, 2018 m. šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudarė nuo 15 iki 23 proc. BVP.

Profesoriaus Friedricho Schneiderio „Adjusted“ metodo duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį šešėlinė ekonomika Lietuvoje sumažėjo nuo 24,3 proc. iki 14,9 proc.

Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos auditas

Šių metų rudenį Valstybės kontrolė (VK) atliko valstybinį Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos auditą, kuriame įvertino Vyriausybės inicijuotas ir taikytas kovos su šešėliu priemones.

VK pasirinko įvertinti „i.MAS“ projektą - nuo 2016 m. VK ataskaitoje akcentuoja, kad toli gražu ne visos „i.MAS“ projekto priemonės pateisino.

Pavyzdžiui, „i.MAS“ posistemių „i.SAF“ ir „i.VAZ“ (skirtų ūkinių operacijų informacijai rinkti ir savanoriškoms el.

„838 tūkst. Eur - tokia buvo mokesčių mokėtojų kasmetinė nauda, naudojantis „i.SAF“ ir „i.VAZ“ paslaugomis. VMI planuota nauda - 44 mln.

„Taikant jas, į valstybės biudžetą 2017-2018 m. buvo surinkta tik 11,3 mln. Anot J.

„Šie uždaviniai siaura apimtimi buvo skirti tik VMI poreikiams tenkinti, modeliai nebuvo kuriami kitoms su šešėline ekonomika kovojančioms institucijoms, tokioms kaip Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Muitinės departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Policijos departamentas ir kt.

LRT.lt kalbinta Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė teigė, kad šiuo metu, stebint preliminarius skaičiavimus, 2019 m. Vyriausybė gali deklaruoti iš šešėlio ištraukusi apie 150 mln. Eur.

„Nėra iki galo aišku, kiek kovos su šešėliu rezultatas yra nulemtas ekonomikos augimo ir kiek nulemtas aktyvių priemonių, kurias pasitelkė mokesčių administratorius.

Taip išeina, kad, kai ekonomika smunka, pusė gyventojų sako, kad jie rinktųsi dalį pajamų gauti šešėlyje arba rinktųsi prekes ir paslaugas šešėlyje“, - tvirtino I.

„Tai yra amžina diskusija apie pusiau pilną ir pusiau tuščią stiklinę. Vyriausybė, Mokesčių inspekcija teigia, kad gerai sekasi kovoti su šešėliu, nes pajamų planų vykdymai būna geresni, negu kad būna suplanuoti, bet, jei pasigilinsi į tuos skaičius geriau, pasimatys, kad paprastai tų planų geresnis vykdymas iš esmės atitinka geresnius makroekonominius rodiklius, tai yra jei kažkas planavo darbo užmokesčio fondo augimą vienokį, o jis buvo geresnis, tai natūralu, kad ir pajamų surinksi daugiau.

Vyriausybė, Mokesčių inspekcija gana dažnai bando tai pateikti kaip kovos su šešėliu pasiekimą“, - dėstė I.

Pasak LLRI ekspertės I. Valeškaitės, atskiros Vyriausybės inicijuotos kovos su šešėliu priemonės ne tik kad nepasiekė savo tikslo, bet dar ir apsunkino verslininkų veiklą.

„Mokesčių mokėtojai šiai sistemai sukurti išleido apie 70 milijonų eurų, o priemonės rezultatas buvo iš viso labai abejotinas kovos su šešėliu požiūriu. Be to, įvertinta, kad ta sistema iš tikrųjų nesukūrė visiškai jokios naudos pačiam verslui.

Taigi, kovoti su šešėliu yra svarbu, bet taip pat svarbu, kad ta kova nebūtų savitikslė. Labai svarbu pasirinkti tinkamiausias priemones, kad kova su šešėliu nepavirstų papildoma didžiule našta“, - pažymėjo I.

„Kvitų loterija buvo labiau kaip žaidimas, kaip informacinė kampanija, primenanti, kodėl svarbu imti kvitą, jo prašyti. Kvito prašymas automatiškai apsunkina tų norinčiųjų nuslėpti dalį pajamų pardavėjų ar paslaugų teikėjų darbą.

I. „Negalima vienu metu suteikti kažkokias mokestines lengvatas, pavyzdžiui, auklių, remonto paslaugoms, o kitą dieną, apsisukus ant kulno, naikinti iš viso tos veiklos formas, nes juk dabar būtent ir naikinami verslo liudijimai auklių, statybos, remonto paslaugoms. Čia matau nenuoseklumą.

I. „Jeigu pajamos iš PVM yra 4 milijardai eurų, tai keli milijonai eurų yra ne lašas jūroje, o lašo dalis jūroje. Ir verslui dėl to administraciniai kaštai nesumažėjo, o nauda buvo labai smarkiai pervertinta.

I. „Labiausiai apmaudu, kad IT priemonės, kurios yra plačiausio veikimo ir teoriškai turėtų atnešti didžiausią pokytį, nes turėtų palengvinti Mokesčių inspekcijos darbą, turėtų leisti pataikyti ne į smulkmenas, o į didelius neatitikimus, savo darbo nepadaro.

LLRI ekspertė I. Valeškaitė akcentavo, kad kovoje su šešėliu draudimai nėra itin efektyvi priemonė vien dėl to, kad ji veikia ribotai.

„Jeigu šešėlinės ekonomikos paskatos yra didelės, tokiu atveju tos baudos praktiškai neveikia. Pavyzdžiui, kvitų loterija.

Būtina suprasti, kad žmonės labai dažnai sąmoningai renkasi šešėlį, jų niekas neapgauna. Žmonės ieško paslaugų teikėjų, veikiančių šešėlyje, nes jie nori sutaupyti.

Tokius žmones išvesti iš šešėlio kvitų loterijomis nepavyks, nes jie patys renkasi šešėlį. Tada reikia aiškintis, kodėl jie renkasi šešėlį.

70 proc. žmonių, dirbančių nelegaliai arba perkančių prekes ir paslaugas iš šešėlio, sako, kad jie tai daro dėl to, kad mokesčiai yra per dideli.

Pavyzdžiui, darbo mokesčiai Lietuvoje yra tikrai nemaži ir šioje srityje mes smarkiai atsiliekame nuo išsivysčiusių Europos Sąjungos šalių“, - tvirtino I.

O štai I. „Viešieji sektoriai nepateikia tokios kokybės viešųjų paslaugų, kokių žmonės tikisi. Tada žmonėms atrodo, kad dar labiau nėra prasmės mokėti mokesčių“, - kalbėjo I.

Paklausta, kaip išeiti iš šio užburto rato, I. Šimonytė pažymėjo, kad atsakymas yra vienas, - reikia šviesti žmones, bet nereikia moralizuoti.

„Mokesčių inspekcijai, mano nuomone, labai trūksta analitikų, nes kas iš to, kad mes reikalaujame visų raportuoti apie viską, ką darei? Kas ką daro su tais duomenimis? Tu pradedi kaupti duomenis apie sąskaitas faktūras, važtaraščius ir kokią naudą iš to gauni? Matai kažkokį skaičių po kablelio PVM įplaukų? Tai rodo, kad su tais duomenimis nepadarai jokio darbo, tai yra nepataikai į tas sritis, kur iš tikrųjų tas mokestis yra nuslėptas“, - atkreipė dėmesį I.

PP12 verslo liudijimo statistika

• PP12 naujo verslo liudijimo išdavimas
• PP12 verslo liudijimo patvirtinimas
• PP12 verslo liudijimo nutraukimas
• PP12 verslo liudijimo pratęsimas
• PP12 draudimas būti įtrauktam į kito asmens verslo liudijimą
• PP12 savęs išbraukimas iš kito asmens verslo liudijimo
• Paslaugos naudojimosi per Mano VMI statistika.

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Būtinieji slapukai įdiegiami automatiškai ir jiems nėra reikalingas Jūsų sutikimas. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos Slapukų politika; Privatumo politika.

Naudojami sklandžiam svetainės veikimui ir įgalina pagrindines svetainės funkcijas. Be šių slapukų svetainė negali tinkamai veikti.

Renka statistinę informaciją apie svetainės naudojimą ir naudojami Jūsų naršymo patirties gerinimui.

tags: #kaip #issimti #verslo #liudijima #nuomai