Kaip įsirengti elektrinį šildymą nuosavame name: ekspertų patarimai ir įžvalgos

Gyventojams vis dažniau tenka permąstyti savo šildymo sistemos privalumus ar trūkumus, o kartais pasirinkti naują šildymo būdą, kuris labiau atliepia poreikius. Ekspertai papasakojo daugiau apie skirtingas šildymo sistemas, jų charakteristikas, o taip pat pasidalino, į ką vertėtų atkreipti dėmesį, renkantis šildymo sistemą. Taip pat energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ savo tinklaraštyje pateikė šildymo būdų analizę, kurioje apžvelgė populiariausius Lietuvos šildymo būdus.

Šildymo būdai: apžvalga

Renkantis šildymo sprendimą, būtina atsižvelgti į būsto technines sąlygas, kurios tiesiogiai sąveikauja su šilumos perdavimu ir praradimais. Panagrinėkime populiariausius šildymo būdus ir jų ypatumus.

Šildymas elektra

Tai šildymo būdas išvedžiojant šildymo elementus po grindimis arba šildant namus elektriniais radiatoriais. Taip pat rinkoje siūlomas ir šildymo infraraudonaisiais spinduliais sprendimas. Pagrindiniai šio šildymo būdo privalumai yra tie, jog šildymo sistema užima nedaug vietos, juo paprasta naudotis ir reikalingos nedidelės pradinės investicijos (apie 1000 eurų). Tarp trūkumų galima išskirti mažą efektyvumą ir dideles šilumos kainas, tačiau kainą galima sumažinti bent 3 kartus, įsirengus saulės jėgainę ant stogo arba įsigijus dalį elektrinės saulės parke.

Šildymas dujomis

Tai populiariausias šildymo būdas Lietuvoje. Jei iki namo yra atvestos gamtinės dujos, galima įsirengti dujų katilą ir dujomis šildyti grindis, radiatorius arba vandenį. Tarp išskirtų privalumų galima paminėti tai, jog šis šildymo būdas užima nedaug vietos, juo paprasta naudotis, nedidelė tarša ir aukštas efektyvumas. Iš trūkumų galima išskirti sparčiai kylančias dujų kainas, nemažas pradines investicijas, taip pat reikalingas kasmetinis įrangos aptarnavimas ir specifinis katilinės įrengimas.

Pasak MB „Heatingas" vadovo Andriaus Pilvinio, autonominio dujinio šildymo investicija priklauso nuo komplektacijos, gamintojo ir dujinio katilo. „Jeigu imti spintas pagamintas Lietuvoje ir jeigu naudoti vokiečių reduktorius, žarnas, tokios spindos kaina šiai dienai kažkur yra apie 1800-2000 eurų, jeigu kalbėti apie tai, kas yra gaminama Lietuvoje. Viskas priklauso nuo dujinio katilo ir kokį pasirinksi gamintoją, kainos svyruoja nuo 700 iki 3000 Eur. Pats paprasčiausias katilas, tarkime „Viessmann“, gali kainuoti 950-1000 Eur, yra ir pigesnių, bet reikia atsižvelgti į aptarnavimą ir kitus dalykus".

Kietasis kuras

Tai anksčiau buvęs populiarus šildymo būdas įsirengiant katilą ir šildymui naudojant malkas, medžio pjuvenų bei durpių briketus arba medžio granules. Galima išskirti vieną šio šildymo privalumą - itin mažos šilumos kainos. Deja, trūkumų pastebima daugiau: reikalingas kuro sandėliavimas, nes malkos, granulės užima daug vietos, nemažos pradinės investicijos, žemas komforto lygis (suodžiai, malkų kapojimas, reguliarus katilo užpildymas, dūmų kvapas). Taip pat svarbu pridurti, jog šis šildymo būdas yra ganėtinai taršus ir jam reikalingas kamino įrengimas.

Pasak kietojo kuro katilų pardavėjų, katilų kainos priklauso nuo galingumo ir gamintojo. Jeigu imti to pačio galingumo malkų katilus, kaina gali būti nuo 600 iki pusantro tūkstančio eurų. Granulinių katilų kaina gali svyruoti nuo 2500 iki 4500 eurų.

Aeroterminis šildymas

Aeroterminis šildymas (arba šilumos siurbliai oras-vanduo) yra ekonomiškas, greitai ir paprastai įrengiamas šilumos šaltinis. Pasak „Geoverta“ projekto vadovo Rolando Mackonio, šiluma paimama iš aplinkos oro, o efektyvumas priklauso nuo lauko temperatūros. Kuo lauko temperatūra aukštesnė, tuo šilumos siurblio efektyvumas didesnis. Efektyvumas pasiekiamas kai lauko oro temperatūra yra ne žemesnė kaip -10°C. Žemėjant lauko oro temperatūrai mažėja šilumos siurblio efektyvumas ir didėja šildymo išlaidų kaštai.

„Įranga dirba daugiau darbo valandų, to pasekoje yra sunaudojamos didesnės elektros sąnaudos ir mažėja siurblio ilgaamžiškumas. Oras-vanduo šilumos siurblio ilgaamžiškumas yra mažesnis negu geoterminio, nes jis dirba daugiau darbo valandų, o jeigu dirba daugiau, tai mažėja resursas šilumos siurblio kompresoriuje. Tada ji reikės remontuoti arba pasikeisti", - pasakojo R. Mackonis.

Pasak R. Mackonio, įrengimo kaina priklauso nuo daugybės parametrų, vieni aeroterminį šildymą susimontuoja už 5000 eurų (namui iki 120 kv. m.), o su gera vokiška įranga galima įsirengti ir už 8000 eurų. „Viskas priklauso nuo to, kokia komplektacija, ar ji su vėsinimu, ar be jo, ar boileris pastatomas su 200, ar 180 litrų talpa", - pasakojo „Geoverta“ projekto vadovas.

Geoterminis šildymas

Geoterminis šildymas (arba šilumos siurblys gruntas-vanduo) - ekologiška šildymo sistema, naudojanti žemės gelmių šilumą. Šiluma paimama iš žemės, tada ja sušildomas vanduo, kuris perduoda šilumą per radiatorius, grindis ar gamina karštą vandenį. Didesniuose sklypuose naudojami horizontalūs, o mažesniuose - vertikalūs kolektoriai.

Pasak R. Mackonio, šiuo šildymo būdu taip pat galima ištisus metus ruošti karštą vandenį, šildyti baseinus ir pan. „Visa reikalinga energija yra gaunama iš žemės gelmių jūsų sklype. Apie 80%-90% šilumos siurblys paima tiesiai iš grunto. Įrengus vertikalius giluminius gręžinius šaltuoju metu laiku yra taupiai ir efektyviai šildomasi. Vasarą galima komfortiškai vėsintis, nesukeliant pašalinio peršalimo pavojaus. Šiai sistemai reikalinga labai minimali priežiūra, kurią galima atlikti nuotoliniu būdu. Apie 80% iškilusių gedimų ar nesklandumų galima pašalinti per atstumą. Tereikia, kad šilumos siurblys būtų prijungtas prie internetinio tinklo", - pasakoja R. Mackonis.

Kaip nurodo „Ignitis grupė“ tinklaraščio analizė, šiam šildymo būdui reikalinga vieta sklype (jei naudojamas horizontalaus kolektoriaus metodas), o taip pat būtina nepamiršti, jog tam reikės didelės pradinės investicijos.

Pasak R. Mackonio, sunku lyginti aeroterminio ir geoterminio šildymo pradines investicijas, nes yra daug skirtingų sąlygų, bet jeigu palyginti konkrečius variantus, galima įžvelgti skirtumą. „Jeigu lyginti vokišką „Alpha-InnoTec“ šilumos siurblį oras-vanduo, kintamos galios ir imti tą patį „Alpha-InnoTec“ gruntas-vanduo šilumos siurblį, tai pinigų skirtumas - lauko dalis. Tai ką kainuos gręžiniai namui, tokį jūs turėsite skirtumą. Jeigu 150 kv. m. namui kokybišką įrangą oras-vanduo gali kainuoti susimontuoti apie 9000 eurų, tai geoterminiam tai gali kainuoti 13 000 Eur. Skirtumas gali siekti 4000 Eur, iki 25-30%", - kalbėjo R. Mackonis.

Šildymo sistemų palyginimas

Apibendrinant, galime palyginti skirtingų šildymo sistemų privalumus ir trūkumus lentelėje:

Ką svarbu įvertinti renkantis šildymo sistemą?

Pirmasis žingsnis būtų atkreipti dėmesį, į tai, kokia yra šildymo sistema - grindys ar radiatoriai, ar mišri. Grindinio šildymo reikalavimai termofikato temperatūrai yra mažesni nei radiatorių, tad renkantis šildymo sprendimą visuomet reikėtų įsivertinti, kokios temperatūros termofikatą reikia atiduoti į sistemą - nuo to priklausys įrangos efektyvumas ir kaštai. Kitas klausimas yra šilumos kiekio poreikis - jis iš esmės priklauso nuo šildomo ploto bei nuo būsto energinės klasės, kuri diktuoja šilumos praradimus. Šiomis dienomis taip pat labai aktualu pasvarstyti apie saulės elektrines, kurios iš esmės keičia sąlygas kaštų prognozėms. Žinoma, ne viskas slypi finansuose, tad nereikėtų pamiršti ir kitų vertybių, kaip suteikiamo komforto ar gamtos tausojimo", - pasakojo J. Kersnauskas.

Pasak eksperto, atsakymas, kuris šildymo būdas yra pigiausias, egzistuoja, tačiau jis ne toks paprastas. „Gyvenime didžiausi laimėjimai ateina su laiku, tad ir į tokią investiciją reikia žiūrėti iš tolesnės perspektyvos. Jeigu yra galimybė įsirengti saulės elektrinę, ar nusipirkti dalį saulės parko, kuris dengtų ir buitines, ir šildymo elektros išlaidas, tuomet atsakymas vienareikšmis - po 6-7 metų tokia investicija pranoksta visas kitas alternatyvas. Tad jeigu pavyksta sujungti pakankamo galingumo saulės elektrinę su šilumos siurbliu oras-vanduo, pergalingas sprendimas jūsų rankose", - kalbėjo J. Kersnauskas.

Grindinis šildymas: privalumai ir įrengimo ypatumai

Šildomos grindys gali tiek padidinti komfortą jomis vaikštant, tiek šildyti visą patalpą. Grindinio šildymo pliusai lyginant su radiatoriais - žema paviršiaus temperatūra, todėl nėra pavojaus mažiems vaikams ar naminiams gyvūnams. Įsirengus grindinį šildymą galėsite atsisakyti pasieniuose sumontuotų radiatorių, taip bus sunaudojama mažiau gyvenamosios erdvės, todėl galėsite priimti atitinkamus sprendimus, planuodami interjerą. Gamintojai taip pat teigia, kad šiluma, reikalinga vandeniu šildomoms grindims, yra žemesnė nei įprastai tiekiama į radiatorius - tai reiškia ir ekonomiškumą. Šiluma eina iš apačios, todėl nepelija sienos, nerasoja langai.

Grindų pasirinkimas nepriklauso nuo namo aukštingumo - šildomas grindis galima įrengti ir antrame, ir tolesniuose aukštuose, tiesa, antrasis variantas yra truputėlį sudėtingesnis. Sistema yra santykinai nebrangi, tačiau nemažai kainuoja jos įrengimas, todėl derėtų apsvarstyti tokios šildymo sistemos įrengimą didesnio ploto kambariuose.

„Grindinio šildymo sistemos privalumas prieš kitas - mažesnės šilumos sąnaudos. Įsirengus grindinio šildymo sistemą, turėsite tolygų temperatūros pasiskirstymą, jausis didesnis komfortas. Svarbiausi tokios sistemos komponentai - šilumos šaltinis (katilas), temperatūros reguliavimo mazgai, rankiniu ar automatiniu būdu reguliuojami kolektoriai, ir patys šildymo prietaisai, šiuo atveju, vamzdžiai grindyse. Tad jei turite nuosavą namą, kurį šildote autonomiškai, nuosavą katilinę, racionaliau bus įsirengti vandeniu šildomas grindis. Jeigu taupote vietą, neturite katilinės ir nesirengiate name gyventi dešimtmečiais, protinga rinktis elektra šildomas grindis.

„Elektrinį šildymą renkasi žmonės, kurie neturi didelių pradinių lėšų, nenori investuoti į galingas ir sudėtingas šildymo sistemas - katilines, geoterminius šildymus ir panašiai. Šildymas elektra pasiteisina, kai žmonės neplanuoja ilgai gyventi vienoje vietoje, tarkime, jie žino, kad po kelerių metų jie norės pakeisti savo gyvenamąjį plotą. Tad susimontavę grindinį šildymą, jie tikrai išleis mažiau nei būtų išleidę įsirengus kurį nors iš pigesnių tradicinių šildymo būdų. Šio tipo šildymas taip pat pasiteisina tame pastate, kuriame yra daug nuomininkų, ir norima įvesti atskirą šilumos apskaitą. Elektrinio šildymo sistemos minusas - nemažas elektros energijos suvartojimas ir pastarosios kaina.

Taip pat elektrinis šildymas tinka tuo atveju, jei gyvenate bute ir ten nėra galimybės pertvarkyti santechninių mazgų. Tačiau pasirinkus patogiausią grindinio šildymo sistemą, taip pat svarbu pasirinkti ir tinkamą grindų dangą. Šilumai laidžiausia danga yra keramikinės plytelės, akmuo, taip pat kai kurios medinės grindys - laminatas, parketlentės. Atkreipkite dėmesį į konkrečios dangos specifikacijas - galbūt didesnės temperatūros gali daryti neigiamą poveikį dangai ir jums arba reikėtų rinktis kitą dangos sprendimą, arba derinti šildymo poreikius prie būsimos dangos.

„Būtina atitaikyti dangų tinkamumą, priešingu atveju, tai gali pakenkti ne tik šildymo efektyvumui, bet ir jūsų sveikatai. Pavyzdžiui, netinkamoje kiliminėje dangoje gali įsiveisti parazitų“, - priduria J.

Šildymo tinklo projektavimas

Prieš įrengiant grindinį šildymą, svarbu, kad būtų sudarytas šildymo planas - tai leis racionaliau išnaudoti medžiagas, laiką bei pinigus. Labai lengva patirti šilumos nuostolius vien dėl netinkamo išvedžiojimo.

“Pradėti projektuoti ir galvoti apie šildymą reikia gerokai prieš projektuojant namą, būtina apsispręsti kaip ir kuo jį šildysime. Taip pat turime iš anksto numatyti šilumos šaltinį, suskaičiuoti šilumos nuostolius, išrinkti apdailos medžiagas. Projektuojant grindinio šildymo sistemą, derėtų nepamiršti, kad kai kuriose zonose šildymo kontūrai nereikalingi. Pavyzdžiui, sanitariniuose mazguose po santechniniais prietaisais, taip pat virtuvėje po baldais, svetainėje po kaminų arba garaže“, - pasakoja J. G. Gardauskas atkreipia dėmesį, kad atlikti gerą šilumos planavimą būtina - taip darbai eisis sklandžiau ir leis išvengti laiko ir materialinių nuostolių.

„Kaip ir visose statybose, geras susiplanavimas yra ir klaidų, ir papildomų išlaidų išvengimas. Žinosime, kiek ir ko šildyti, kokius parinkti instaliacinius kabelius bei automatiką, neįsigysime per didelių ar per mažų šildymo sistemos elementų. Elektrinėje šildymo sistemoje galima keisti kabelių išvedžiojimo formą, transformuoti šildymo kilimėlius, tačiau trumpinti ar ilginti šildymo elementų negalima, todėl jeigu buvo pasirinktas netinkamas sprendimas, paskui gali prisieiti pirkti naujas medžiagas. Bet, be abejo, apie tai reikia nusimanyti arba pasikonsultuoti su šios srities specialistais“, - pasakoja G.

Tiek elektros kabeliais, tiek vandeniu šildomos grindų įrengimas yra panašus. Saugiausia yra patikėti šildymą įrengti patyrusiai ir kvalifikuotai įmonei ar meistrams. Vis dėlto, nors daugelis gamintojų ar šildymo sistemas įrengiančių įmonių vadovaujasi tais pačiais principais, įvairūs įrengimo niuansai gali skirtis.

Klasikine grindinio šildymo sistema galime vadinti tokia seka sudėtus sluoksnius: įrengiamos juodgrindės/perdanga (betoninis grindų pagrindas), hidroizoliacinis sluoksnis, kuriam dažniausiai naudojama polietileno plėvelė, šilumos izoliacija (dažniausiai naudojamas putų polistirolas bei hidroizoliacija), taip pat būtina sudėti perimetrą (tai kraštų izoliacija, naudojant kompensacinę juostą). Tuomet tvirtinami armavimo tinkleliai. Vandeninio šildymo atveju, vamzdžiai plastikiniais dirželiais tvirtinami prie armavimo tinklelio. Vamzdžiai montuojami pradedant nuo kolektoriaus - įtaiso, leidžiančio reguliuoti grindų temperatūrą, ir užbaigiami taip pat kolektoriuje. Prieš sistemą užliejant antru betono sluoksniu, ji yra testuojama - svarbu patikrinti, ar netikėtai neatsirado vandenį leidžiančių vietų, kadangi užliejus betonu, šio nesklandumo neardant sistemos ištaisyti nepavyks.

Kadangi betonas dėl temperatūrų skirtumo ir traukiasi, ir plečiasi, kartais reikia įrengti temperatūrines siūles. Betonui plečiantis ir traukiantis, vyksta dideli įtempimai ir jis gali skilti, todėl betonas turi turėti siūlę, kad tose vietose galėtų „vaikščioti“. Pažymima, kad tokias siūles reikėtų įrengti didesnėse nei 40 kv. metrų patalpose, bei ten, kur viena patalpos siena yra ilgesnė nei 8 metrai. Siūlės taip pat įrengiamos ties patalpų durimis, sujungiant šildymo sistemas.

Elektrinio šildymo atveju, gali būti liejamas vienas ar du sluoksniai. Įrengiant dvigubą sluoksnį, šildymo kabeliai kartu su armavimo tinkleliu yra išdėstomi tarp jų. Tiek prieš užliejimą betonu, tiek po jo, patikrinama šildymo elementų varža. Ant armavimo tinklelio tvirtinami elektros kabeliai, kurie ir šildys betoną, šis atiduos šilumą grindų dangai ir patalpai. Kitas šildymo elektra sprendimas yra specialūs elektriniai kilimėliai, kurie gali būti klijuojami tiesiai po grindų danga.

„Šildymo kabeliai yra naudojami tada, kai betonuojamos naujos grindys, tai yra nuo pradžios iki konstrukcijos. Kilimėliai rekomenduojami kai grindų konstrukcija jau yra padaryta, dangos aukščio praktiškai kelti neišeina. Tad neturint galimybių kelti grindų aukščio, reikalingas kilimėlis. Kilimėliai praverčia kai yra renovuojama, rekonstruojama, arba ant senų grindų įrengiamos naujos. Galbūt jie pasiteisina ir tuomet, kai nėra galimybės suderinti betonuotojų darbo su elektrikų darbu. Kartais šitam procese kabelis nukenčia, todėl geriau jei betonuotojai įrengia grindis, o elektrikas išdėlioja kilimėlį“- pasakoja G.

Atlikus betonavimo darbus, galima įrengti grindis. Atėjus laikui šildyti, reikėtų pradėti nuo mažesnių temperatūrų (15-20 laipsnių), tuomet kasdien kelti po penkis laipsnius kasdien iki maždaug 50 laipsnių. Tiesa, kaip jau minėta, reikia atsižvelgti į grindų dangą. Taip pat, jeigu tvirtinimui buvo naudoti klijai, svarbu atkreipti dėmesį ir į jų specifikacijas.

Europos Sąjungos politika

Europos sąjunga iki 2050 m. užsibrėžė tikslą, kad grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui, palaipsniui atsisakoma iškastinio kuro bei skatinama tapti aktyviu energetikos dalyviu - gaminančiu vartotoju. Naujai statybai nustatyti aukščiausi reikalavimai ir lėšos skiriamos modernizuoti senus būstus bei atsinaujinti šildymo sprendimus.

„Ignitis grupė“ produktų vadovo teigimu, Europos politika energetikos klausimu vienareikšmiškai juda link šildymo ateities, kurioje dominuoja atsinaujinanti energetika bei tvarūs sprendimai. „Ar šildymo srityje atsiras naujų radikalių technologinių sprendimų - sunku pasakyti. Šilumos siurbliai yra santykinai nauja technologija, kuri tik dabar įgauna pagreitį Europos rinkoje ir šiuo metu didžiausios viltys bei ateities vizija siejama būtent su šilumos siurbliais. Taip pat noriu paminėti, kad, pavyzdžiui, „Ignitis“ jau keletą metų nebesiūlo dujinių katilų kaip šildymo sprendimo, atsižvelgiant į žaliąjį Europos kursą", - kalbėjo J. Kersnauskas.

tags: #kaip #isirengti #elektrini #apsildyma #nuosavame #name