Kaip Bendraturčiai Gali Atsidalinti Mišką: Išsamus Gidas

Jei esate miško savininkas ir miško valdą turite su kitais bendraturčiais, greičiausiai kyla ne vienas klausimas. Dažnai tarp bendraturčių kyla nesutarimų, kurie neretai perauga į teisines procedūras. Tad šiame straipsnyje trumpai aptarsime aktualiausius klausimus ir pateiksime jums atsakymus.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymas reglamentuoja miško žemės padalinimą. Panagrinėkime, kaip tai veikia praktikoje.

Bendrosios Nuostatos

Turbūt ne vienam miško žemės bendraturčiui teko susidurti su klausimu, kaip reiktų padalinti miško žemę, kokie įstatymai reglamentuoja tokių veiksmų atlikimą ir kur reikėtų kreiptis dėl miško žemės padalinimo. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad „privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai“.

Dabar privačios miško valdos arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės į dalis skaidyti neleidžiama, jeigu žemės plotas yra arba tampa mažesnis nei 5 ha.

Išimtys, Kai Miško Valdą Galima Padalinti

Visų pirma, miško žemė gali būti skaidoma į mažesnes nei 5 ha dalis šiais atvejais:

1. Kai padalijama bendraturčių valdoma privati miško valda ar privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype.
2. Kai padalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju formuojami du - miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties - žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas.
3. Kai padalijama privati miško valda ar privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas.
4. Kai padalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti. Tačiau svarbu paminėti, kad atstatyti sodybą pretenduoti gali tik sodybos buvę savininkai arba įpėdiniai iki trečios kartos.

Atsidalinus valdą pagal trečią ir ketvirtą punktus, privaloma miško žemę paversti kitomis naudmenomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Jei pasitaiko toks atvejis tada gali formuojama du sklypai. Vienas būna miško ūkio paskirties, kitas žemės ūkio paskirties.

Miško Žemės Pavertimas Kitomis Naudmenomis

Priimtais įstatymo pakeitimais nutarta leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos Respublikos Miškų įstatymu miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis išimtiniais atvejais:

1. valstybinės svarbos objektams įrengti;
2. inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti;
3. visuomeninės paskirties, bendrojo viešojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti;
4. naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas;
5. krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams, formuoti;
6. atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje;
7. buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka.
8. gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;
9. teisėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.

Žemės Sklypo Formavimo ir Pertvarkymo Projektas

Planuojant dalinti miško žemę yra būtinas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau - Projektas). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.

Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas prašymą leisti pradėti rengti Projektą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos ir priimti Taisyklių 2 priede nustatytos formos sprendimą leisti rengti Projektą arba atsisakyti leisti rengti Projektą.

Gavus leidimą prašymą pateikęs asmuo ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, priėmęs sprendimą pradėti rengti projektą, kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl planavimo sąlygų rengti projektą išdavimo.

Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atsakingas už planavimo sąlygų išdavimą, atsižvelgdamas į teritorijų planavimo tikslus ir uždavinius, turi pateikti paraiškas planavimo sąlygoms parengti.

Miško Pirkimas ir Pardavimas

Dažnai pasitaiko atvejų, kai sklypą valdo keli bendrasavininkai, bet tik vienas iš savininkų nori parduoti mišką. Tada iškyla nelengvas valdos pasidalijimo klausimas. Didžioji dalis miškų yra valdoma bendrąja nuosavybe.

Jei bendrasavininkai neketina pirkti Jūsų valdos dalies, tada bendrasavininkų susitarimu reikia nustatyti naudojimosi sklypu tvarką. Šią paslaugą gali atlikti matininkas.

Bet, jeigu miško sklypo su bendrasavininku pasidalinti nepavyksta ir taikus, naudingas visiems, sprendimas nepriimamas, reikia kreiptis į advokatą, kuris parašys pretenziją bendrasavininkui, nesutinkančiam atsidalinti sklypo.

Jei tokio išrašo ar kitų miško nuosavybės dokumentų neturite - tada reikia kreiptis į Registrų centrą kad išduotų Registrų centro pažymą apie Jūsų mišką.

Daug įmonių perka mišką, tačiau mūsų siekis ir išskirtinumas atsakyti į klausimus ir išaiškinti žmonėms apie jų miško specifiką, kuo jis unikalus ir ko šiandien jis vertas, kokia galima miško pardavimo kaina.

Jei ketinantis investuoti perka mišką pirmą kartą, turėtų atkreipti dėmesį į profesionalų patarimus. Miško įsigijimas neprilygsta paprastos žemės valdos įsigijimui. Tai visiškai skirtingi dalykai. Keli neatidūs žingsniai dėl specifikos nežinojimo gali investiciją paversti santaupų praradimu.

Miško Pardavimo Mokesčiai

Bet jeigu parduodate mišką su žeme nepraėjus 10 metų laikotarpiui nuo šio turto pirkimo, paveldėjimo ar dovanojimo datos, pardavimo pajamos (skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainos, paveldėjimo atveju nurodytos vidutinės rinkos vertės) bus apmokestinamos 15 proc.

Parduodant nenukirstą mišką bus taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir papildomas 5 proc. mokestis, skirtas miškų ūkio reikmėms tenkinti. Šis mokestis galioja tik parduodant nenukirstą mišką.

Parduodant mišką su žeme, 5 proc.

Apmokėti pažymą (galima apmokėti Perlo terminale). Mokėdami būtinai pasakykite, kad mokate VMI institucijai, pateikite savo asmens kodą.

Užpildytą ir pasirašytą NŽT formą, asmens dokumento kopiją ir čekį turite išsiųsti arba nunešti į to miesto NŽT padalinį, kuriame yra Jūsų miškas.

Pirmumo teisę turintis asmuo pranešti apie savo sprendimą turės per 15 darbo dienų.

Jeigu jūsų kaimynas atsisako pirkti jūsų mišką - Pažymą dėl siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti.

Mišką vertiname atsižvelgdami į miško teikiamas pridėtines vertes, tai yra socialinę, kultūrinę bei ekologinę, ne tik kaip žaliavos šaltinį.

Turėdamas miško valdą savininkas privalo ją prižiūrėti, vadovaudamasis miško naudojimo ir tvarkymo taisyklėmis bei normatyvais, tačiau tik maža dalis iš jų turi specifinių žinių kaip prižiūrėti medynus, kirsti, atsodinti. Be to, reikia nuolat stebėti miško sanitarinę būklę, rūpintis prevencine miško apsauga.

Miško pirkimas tai ne tik sandorio sudarymas ir ilgalaikė investicija į miškus, bet ir didelis įsipareigojimas visuomenei, užtikrinant nenutrūkstamą miško ekosistemos funkcionavimą ir tenkinti žaliavinės medienos poreikį mūsų pramonei.

Konsultuojame miško pirkimo/pardavimo klausimais.

Nuomonės ir Perspektyvos

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas, Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) viceprezidentas dr. Anot A. Gaižučio, Civiliniame kodekse (CK) numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios nuosavybės.

„Šiuo metu galiojantis MĮ apribojimas atsidalyti bendraturčiams savo nuosavybės dalis tiesiogiai verčia tai forminti netiesiogiai - notariniu būdu atsidalijama veika, sudarant sklypų naudojimo sutartį tarp bendrasavininkų. Nuosavybė pagal CK iš bendros jungtinės tampa bendra daline. Tačiau miško naudojimo požiūriu tai tas pats, kas padalyti geodeziškai, nes notaras patvirtina ir pasidalijimo planą. Tai daro šį procesą sudėtingą, ilgai trunkantį, sukeliantį teisinio neužtikrintumo situacijų“, - BNS teigė M. Skamarakas.

Pasak jo, apribojimas atsidalinti bendraturčiams savo nuosavybės dalis tiesiogiai verčia juos tai forminti netiesiogiai - pas notarą sudarant sklypų naudojimo sutartį tarp bendrasavininkų. Tada nuosavybė iš bendros jungtinės tampa bendra daline pagal Civilinį kodeksą.

„Miško naudojimo požiūriu tai tas pats, kas padalinti geodeziškai, nes notaras patvirtina ir pasidalinimo planą. Tai daro šį procesą sudėtingą, ilgai trunkantį, sukeliantį teisinio neužtikrintumo situacijų“, - BNS teigė M. Skamarakas.

A. Gaižučio teigimu, miško bendraturčių yra daug ir jų daugėja: „Buvę savininkai, kurie susigrąžino nuosavybę, miršta, lieka paveldėtojų ir visiems sutarti tampa sudėtinga“.

Jis atmeta nuogąstavimus, kad skaidant miško sklypus į mažas valdas, jos būtų blogiau prižiūrimos. „Jau dabar vidutinis privataus miško dydis siekia 3,4 hektaro. Tai labai nedidelis sklypas“, - sakė A. Gaižutis.

Siūlymui skaidyti miškų plotus į mažesnius nei 5 ha sklypus pritarė ir Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Pasak jo „čia reikėtų daryti skaidymą, nes žemės ūkio paskirties žemės pardavimui nėra apribojimų, kiek gali parduoti - 1 a, 10 a ar 5 a. Ir su mišku taip pat galėtų būti. Mišką galėtų leisti smulkinti į mažesnes dalis ir leisti jį parduoti. Juo labiau kad mišką neretai ir paveldi dalimis, vadinasi, jei vienas bendrasavininkis nesutinka, tai kitas jo niekada negalės parduoti.

Šiuo metu privatūs miškai sudaro daugiau nei 818 tūkst. ha, o privačių miškų savininkų yra daugiau kaip 246 tūkstančiai. Pasibaigus žemės reformai, miško savininkų bus daugiau nei 250 tūkst.

Ne visuomet sutampa bendrasavininkų miško disponavimo norai, lūkesčiai bei galimybės.

Tuo atveju, kai valdos atsidalinti negalima, savo miško dalimi miško savininkas gali disponuoti tik bendroje nuosavybėje su kitais.

Jei bendrasavininkai nenori drauge ūkininkauti visoje valdoje, vienas problemos sprendimo būdų - susitarimas dėl miško naudojimo, pasidalinant valdą tarpusavyje, nustatant rėžių ribas.

Lietuvos Respublikos Konstitucija užtikrina piliečių nuosavybės teisę, tačiau privačių miškų savininkai tikina, jog negali laisvai disponuoti savo turtu ir yra diskriminuojami. Tokios teisės normos piktina miškų savininkus.

M. Skamarako teigimu, ribojimai, nuo to laiko, kada jie įsigaliojo, nedavė naudos. Parlamentaro teigimu, toks draudimas piktina miškų savininkus, nes dabar didžioji dalis valdų Lietuvoje yra mažesnės negu 5 ha.

M. Skamarakas sako, kad yra nemažai valstybių, kur nėra nustatytas minimalaus miško sklypo dydis dalinimo atveju.

LMSA valdybos pirmininkas Algis Gaižutis dabartinę tvarką vadina archajiška ir remia parlamentarų siūlomus pokyčius. „Žmonėms yra sudėtinga sutarti dėl bendro naudojimo. Ir tai nėra gerai nei žmonėms, nei miškui. Jeigu pataisos būtų priimtos, žmonės galėtų susitvarkyti nuosavybę pigiau, paprasčiau ir visam lakui. Jeigu dabar notariškai atidalina visiems, priklausai nuo kitų bendraturčių, su kuriais reikia derinti disponavimą“, - BNS teigė jis.

Tai ne pirmas parlamentarų bandymas leisti be apribojimų skaidyti privačias miškų valdas šalies gyventojams, turintiems miškų.

2008 metais Seime svarstant analogiškas pataisas buvo sakoma, kad leidus skaidyti miško valdas į mažesnes negu 5 ha, gali sumažėti miško plotų, nes kiekvienas miško valdos savininkas turi teise turėti privažiavimą prie savo valdos bei ją atriboti prakertamais spindžiais nuo gretimu valdų.

Teigta, kad smulkiose miško valdose ekonomiškai mažiau apsimoka ūkininkauti, todėl yra pavojus, kad smulkios valdos taptų apleistomis.

Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad galiojanti tvarka, kada miškų neleidžiama skaidyti į mažesnius negu 5 ha plotus, pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tvarkyti privačią žemę saugomose teritorijose, Žemės ūkio ministerija neseniai pasiūlė liberalizuoti bendraturčių sklypų atsidalijimą - jeigu Seimas priimtų tokias Saugomų teritorijų įstatymo pataisas, būtų galima bendraturčiams atsidalyti sklypo dalis valstybiniuose draustiniuose ir parkuose, jeigu jos valdomos bent penkerius metus ir kiekviena dalis po atidalijimo būtų bent 1 ha.

Jų nuomone, dėl nustatyto 5 ha ploto yra prieštaravimas: šalyje yra daugybė daug mažesnių miško plotelių nei 5 ha, kurie atsirado atstatant nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, perkeliant žemes iš vienos vietos į kitą.

„MĮ reguliavimas gana kategoriškas: privati miškų valda negali būti dalijama, jei tampa mažesnė nei 5 ha, su keliomis išimtimis, kurios siejamos su nuosavybės teisių atkūrimo aspektais, skirtingomis žemės paskirtimis viename sklype, teisėtų statinių buvimu ir kt. Ar toks ribojimas atitinka konstitucinę nuosavybės teisių apsaugą? Konstitucinis Teismas (KT) šiuo klausimu gana lakoniškai yra pasisakęs 2006 m. Anot jo, miškai yra ypatingas nuosavybės objektas, saugomas Konstitucijos, tvarkomas pagal specifinius reikalavimus, todėl minimalaus dydžio nustatymas yra proporcingas ir atitinka Konstituciją.

KT savo nutarime yra pasakęs, jog minimalaus dydžio reguliavimu yra siekiama užtikrinti, kad miškuose neatsirastų labai daug mažų sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams.

„KT nekalbėjo apie tai, ar pats dydis - 5 ha - yra logiškas, konstitucinis ir pagrįstas, jis tik pasisakė, kad ribojimas yra galimas. Į klausimą, koks turėtų būti minimalus miškų valdos dydis, kuris neturėtų būti peržengiamas po skaidymo, turėtų atsakyti miškotvarkos, gamtovaizdžio specialistai, kurie moksliniais argumentais pagrįstų, koks dydis yra racionalus.

Puikiai suprantu žmonių keliamą argumentą, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese mes galime rasti atkurtų ir suformuotų miškų ūkio paskirties žemės sklypų, mažesnių nei 5 ha.

„Miškų savininkai, turintys pvz. 10 ha miško, negali jo 4 ha dalies atidalinti ir parduoti, o turintys 4 ha mišką, gali jį parduoti. Kyla klausimas, ar tokie savininkai nėra diskriminuojami?

Suprantama, kad savininkas, turintis 3 ha miško, gali jį parduoti, o turintis 9 ha, negali pusės ploto atidalinti ir parduoti. Tačiau ribojimas yra nustatytas ne pardavimui, o skaidymui. Žmogiška logika leidžia įžvelgti diskriminaciją.

Mes vis dar tebeturime neužbaigtą ir labai sudėtingą, daug chaoso atnešusį nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Jo metu buvo suformuoti ir gyventojams grąžinti dažnai neracionalių formų ir dydžių įvairių paskirčių žemės sklypai. Vien šios aplinkybės nėra pagrindas įžvelgti diskriminacijai. Labiau vertėtų kelti kitą klausimą - ar išimtys, nustatytos MĮ, kada gali būti skaidoma į mažesnius sklypus, nėra diskriminacinės ir ar nediskriminuoja vienų asmenų grupės kitų asmenų grupės atžvilgiu“, - atkreipė dėmesį ŪP pašnekovas.

„Galbūt vertėtų peržiūrėti išimčių sąrašą, nustatyti naujas išimtis, jei jos būtų pagrįstos protingais asmenų poreikiais ir racionaliu teritorijų planavimu“, - svarstė J.

Kita nuostata, išplaukianti iš miškų valdymo praktikos, yra tinkamai subalansuoti tris pagrindines darnaus ūkininkavimo sąlygas - užtikrinti dirbančiųjų socialinę gerovę, ekologinius veiksnius (gamtininkavimą, ūkininkavimą, gamtos apsaugą, vertybių išryškinimą) ir ekonominę naudą, kuri galima tik tuo atveju, jei miško valdos yra didelės. Kuo didesnės valdos, tuo lengviau subalansuoti.

A. Pivoriūno įsitikinimu, šios nuostatos yra sėkmingai apeinamos arba neįgyvendintos. „Pasaulyje visi gerai ūkininkaujantys miškų valdytojai ne smulkina, bet stambina miškų valdas - tai aksioma. 5 ha ribojimas, lygiai kaip ir nuostata neleisti valdyti daugiau 1,5 tūkst. ha miško - dirbtinė nuostata.

Tai, kad miško savininkas negali parduoti mažiau nei 5 ha miško, nes turi galimybes apsaugoti nuo ligų ar kenkėjų tik dalį miško - viena iš praktikos išplaukiančių situacijų, kai įstatymo nuostatos veikia prieš gražius tikslus palaikyti gerą ūkininkavimą“, - pabrėžė redakcijos pašnekovas ir pridūrė, jog šį klausimą būtų galima išspręsti panaikinus 5 ir 1,5 tūkst. ha ribojimo nuostatą.

„Nuo ribojimų įsigaliojimo praėjo nemažai laiko, todėl būtų galima išsiaiškinti ir įvertinti, kokią naudą jie davė. Tai, kad, turintys mažesnius nei 5 ha miško sklypus, gali juos laisvai parduoti, dar vienas argumentas, jog Lietuvoje yra dvigubų standartų. Tokie dalykai sukuria nevienodas sąlygas disponuoti savo turtu.

Jis įvardijo ir kitokią situaciją - valstybinis miškų ūkis valdo 1 mln. ha miškų, bet ten jokių ribojimų - nei pirkti miško plotus, skaldant ribas, nei plėsti nėra. Kodėl yra tokia neteisybė, A.

„Kalbant apie MĮ, galiojantį nuo 1994 m., galima pasakyti, kad jis apaugintas visokiais keistais, visai ne įstatymui tinkančiais dalykais. Reikėtų mažiau viešųjų ryšių akcijų, o daugiau dirbti reaguojant į naujas aktualijas. Manyčiau, kad MĮ reikėtų parašyti iš naujo. Naujas įstatymas turėtų būti nukreiptas ne į praeities skaudulių arba nekorektiškumų taisymą, o į geresnės kokybės ateities miškų auginimą ir miškų plotų didėjimą, tai turėtų būti naujo MĮ pagrindinė sąlyga. Kol to nebus padaryta, jei nėra politinės valios ką nors įstatyme keisti, tai MĮ turėtų būti paskelbtas moratoriumas, nes su kiekvienu pataisymu kokybė blogėja. Čia kaip su geranoriškomis medikų pastangomis išgydyti onkologinį ligonį, kurio kūną apėmusios metastazės - jie bando gydyti šalindami metastazes, kol galiausiai taip sužaloja kūną, kad ligonis numiršta ne nuo naviko, o nuo dažno metastazių šalinimo“, - naujo MĮ būtinybę akcentavo A.

Pagrindiniai Žingsniai Atsidalinant Miško Valdą

Šioje lentelėje pateikiami pagrindiniai žingsniai, kuriuos reikia atlikti norint atsidalinti miško valdą:

Šie žingsniai užtikrina, kad miško valdos atidalijimas būtų atliktas teisėtai ir efektyviai.

tags: #kaip #bendraturciai #gali #atsidalinti #miska