Turto Pirkimas Lizingu: Apskaitos Aspektai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime turto pirkimą lizingu ir jo apskaitos ypatumus Lietuvoje. Panagrinėsime, kaip tinkamai registruoti lizingo operacijas, kokie mokesčiai taikomi ir kaip tvarkyti ilgalaikio turto apskaitą.

Lizingas, Nuoma ar Panauda: Esminiai Skirtumai

Esminis principas yra vienodas - nuomininkas naudojasi jam nuosavybės teise nepriklausančiu daiktu. Vis tik, kurį būdą rinktis ir kaip bus tvarkoma apskaita kiekvienu atveju? Atskirti, ar apskaitoje bus registruojama nuoma, lizingas ar panauda svarbu, nes nuo to priklauso, kas - nuomotojas (davėjas) ar nuomininkas (gavėjas) - turi skaičiuoti ir pripažinti turto nusidėvėjimą.

Apskaitoje bus registruojamas lizingas ar nuoma, priklauso ne nuo sutarties pavadinimo, o nuo sudaryto sandorio ekonominės prasmės bei sutarties turinio. Svarbiausia atsižvelgti į tai, kiek nuomojamo turto nuosavybei būdingos rizikos prisiima nuomotojas ir nuomininkas, bei kiek ekonominės naudos kiekvienas iš jų gauna (remiantis 20 VAS):

  • Jeigu perduodama didžioji dalis su turtu susijusios rizikos (galimi įrengimų gedimai, technologinis senėjimas) ir naudos (pelnas dėl vertės padidėjimo, likvidacinės vertės realizavimo ir tiesiog pelninga veikla, naudojant įrengimus) bei turto nuosavybės teisė vėliau gali būti perduota, apskaitoje registruojamas lizingas;
  • Jeigu su turtu susijusi rizika ir nauda neperduodama turto nuomininkui, tai apskaitoje registruojama nuoma ar panauda.

Lizingas (Finansinė Nuoma)

Lizingas (arba finansinė nuoma) - nuomos rūšis, kai turto gavėjui kartu su daiktu perduodama ir didžioji dalis rizikos bei naudos, susijusios su turtine nuosavybe. Nuosavybės teisė į turtą vėliau gali būti ir neperduodama lizingo nuomos gavėjui, tačiau dažniausiai lizingo nuomos laikotarpio pabaigoje lizingo gavėjas tampa lizinguoto turto savininku.

Yra keli pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis galima nustatyti, ar turtas valdomas lizingo nuomos būdu:

  • Lizingo laikotarpio pabaigoje nuosavybės teisė į turtą pereina lizingo gavėjui;
  • Jei lizingo gavėjas turi teisę lizingo laikotarpio pabaigoje įsigyti turtą už kur kas mažesnę kainą nei yra tikroji jo vertė, ir lizingo laikotarpio pradžioje numatoma, kad šia teise gali būti pasinaudota;
  • Lizingo laikotarpis trunka didesniąją dalį turto ekonominio tarnavimo laiko, netgi jei nuosavybės teisė neperduodama. Šis laikotarpis turėtų būti ne trumpesnis kaip 75 procentai turto ekonominio tarnavimo laiko;
  • Lizingo laikotarpio pradžioje dabartinė minimalių įmokų vertė yra lygi turto tikrajai vertei (arba sudaro ne mažiau 90 procentų turto tikrosios vertės), t. y. nuomininkas, mokėdamas nuomos mokestį, per nuomos laikotarpį padengia tikrąją turto vertę;
  • Turtas yra specifinės paskirties (pvz., pagaminta pagal specialų užsakymą ar pritaikyta prie kitų įrengimų) ir, neatlikus didesnių pakeitimų, jį naudoti gali tik šis lizingo gavėjas.

Lizingo gavėjas, gavęs turtą pagal lizingo sutarties kriterijus atitinkančią sutartį, apskaitoje registruoja ilgalaikį turtą ir ilgalaikius įsipareigojimus. Nusidėvėjimui skaičiuoti yra taikoma tokia pati apskaitos politika kaip ir nuosavos turto.

Svarbu paminėti, kad įsigyjant turtą lizingo būdu lizingo gavėjas dar iki turto naudojimo pradžios gali patirti papildomų išlaidų, tokių kaip lizingo sutarties sudarymo mokestis, turto paruošimas naudojimui - montavimas, instaliavimas. Šios papildomos išlaidos priskiriamos turto, gauto pagal lizingo sutartį, vertei. Tačiau lizinguojamo turto vertei negali būti priskiriamos mokamos palūkanos.

Taigi apskaitoje lizingo įmokos turi būti išskaidomos ir apskaitomos skirtingai:

  • Turto vertės dengimo suma (turto išpirkimo įmoka) mažinamos mokėtinos skolos;
  • Palūkanos yra priskiriamos finansinėms ir investicinės veiklos sąnaudoms;
  • Kitos įmokos, tokios kaip kompensuotini mokesčiai (pvz., draudimas), neapibrėžti nuompinigiai (pvz., procentas nuo pagamintos produkcijos), priskiriamos veiklos sąnaudoms.

Lizingo davėjas, perdavęs turtą pagal lizingo sutartį, savo veiklos apskaitoje registruoja po vienų metų gautinas sumas, tokia suma, kuri lygi grynųjų investicijų į lizingą sumai.

Lizingo davėjas gaunamas lizingo įmokas taip pat išskaido į skolos dengimą (turto vertės dengimo suma) ir pardavimo pajamas (palūkanos) arba kitos veiklos pajamas, jei lizingo veikla nėra pagrindinė. Kitokios patirtos lizingo sutarties sudarymo tiesioginės išlaidos (užmokestis už teisines paslaugas, rinkliavos, komisiniai ir kt.) pripažįstamos veiklos sąnaudomis lizingo laikotarpio pradžioje.

Lizingo nutraukimo atveju, lizingo gavėjas apskaitoje registruoja ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudas, kurios atsirado dėl prievolės kompensuoti lizingo sutarties nutraukimo išlaidas. Taigi gavėjas šiuo atveju patiria nuostolį. Nutraukus lizingo sutartį ir grąžinus turtą lizingo davėjui, jis veiklos apskaitoje registruoja ilgalaikį turtą suma, lygia neapmokėtai turto vertės dengimo sumai.

Nuoma

Kita galimybė veikloje naudoti nuosavybės teise nepriklausantį turtą - nuoma, kai nuomotojas už mokestį suteikia teisę nuomininkui sutartą laiką valdyti ir naudoti turtą. Norint priskirti nuomos mokesčius sąnaudoms, reikia atsižvelgti į ūkio apskaitos politiką ir kokiam tikslui turtas išsinuomotas:

  • Jei nuomininko apskaitos politikoje numatyta, kad nuomos išlaidos priskiriamos bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms (pvz., administracinio pastato nuoma), tai nuomos mokestis parodomas kaip bendrosios ir administracinės sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje;
  • Jeigu pagal apskaitos politiką nuomos mokesčio išlaidos yra tiesiogiai susijusios su paslaugų ar prekių pardavimais (pvz., pardavimo vietos nuoma), tai nuomos mokestis priskiriamas pardavimo sąnaudoms pelno (nuostolių) ataskaitoje;
  • Taip pat nuomos išlaidos, susijusios su produkcijos gamyba ar ilgalaikio turto įsigijimu (pvz., gamybinės įrangos nuomos išlaidos), gali būti priskiriamos gaminamos produkcijos savikainai (jei pasirinkta produkcijos savikainos skaičiavimo metodika tai leidžia).

Nuomos sutartyse paprastai numatomos turto remonto, eksploatacinių, draudimo išlaidų kompensavimo sąlygos, tai nuomininko ir nuomotojo susitarimo dalykas. Jei išsinuomoto turto eksploatacinės išlaidos (išlaidos, skirtos būsimai ekonominei naudai gauti) nėra kompensuojamos nuomotojo ir nepriskiriamos produkcijos savikainai, tai šios išlaidos pripažįstamos nuomininko veiklos sąnaudomis. Svarbu, kad šios patirtos remonto išlaidos turi būti nereikšmingos ir negali iš esmės pagerinti išsinuomoto turto naudingųjų savybių.

Tokios pačios sąlygos ir draudimo išlaidoms - jei jų nuomotojas nekompensuoja, tai jos pripažįstamos sąnaudomis. Tačiau jei nuomotojas sutinka kompensuoti atliktos rekonstrukcijos ar remonto vertę, draudimo išlaidas arba jomis sumažinti nuomos mokestį, tuomet nuomininkas remonto išlaidas apskaitoje registruoja kaip gautinas sumas.

Nuomotojo apskaitoje perleidžiamas nuomon ilgalaikis turtas registruojamas balanse prie atitinkamos ilgalaikio turto grupės, nes nuomos sutartis nekeičia turto nuosavybės teisės. Nuomos pajamas nuomotojas apskaito laikantis kaupimo principo (kada patiriamos, o ne kada apmokama) prie pardavimo pajamų, arba, jei tai ne pagrindinė jo veikla, - prie kitos veiklos pajamų.

Jei nuomotojas patiria išlaidų, susijusių su nuomos sutarties sudarymu, ar kompensuoja nuomininko patirtas rekonstrukcijos, remonto išlaidas, tai tokios išlaidos pripažįstamos nuomos davėjo sąnaudomis.

Išsinuomoto turto nusidėvėjimą skaičiuoja turto savininkas - nuomotojas, nuomininkas išsinuomotą turtą registruoja nebalansinėse sąskaitose ir jo nusidėvėjimo neskaičiuoja. Taigi dažniausiai nuomininko apskaitoje registruojamos išlaidos, susijusios su išsinuomoto turto išlaikymu, nes jis gaus ekonominę naudą, o nuomininko apskaitoje skaičiuojamas to turto nusidėvėjimas, nes nuosavybės teisė priklauso jam.

Panauda

Tai panaudos davėjo perduota teisė panaudos gavėjui sutartą laiką neatlygintinai valdyti ir naudoti turtą. Panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti panaudos būdu valdomą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą ar sutartyje numatytos būklės.

Panaudos būdu valdomo turto eksploatavimo išlaidos, rekonstrukcijos ar remonto, draudimo išlaidos apskaitoje registruojamos taip pat kaip ir pagal nuomos sutartį valdomo turto patiriamos išlaidos - jei panaudos davėjas jų nekompensuoja, tai išlaidos pripažįstamos panaudos gavėjo sąnaudomis.

Panaudos davėjas, sutartimi perduodamą turtą, registruoja balanse pagal turto pobūdį, kadangi panaudos sutartis nekeičia daikto savininko nuosavybės teisės ar daikto paskirties. Jei panaudos davėjas patiria išlaidų (turto mokesčiai, draudimas, remontas, išlaidos, susijusios su sutarties sudarymu), susijusių su perduotu turtu, tai jas, kaip ir turto nusidėvėjimą, pagal išlaidų pobūdį turto savininkas pripažįsta sąnaudomis.

Taigi nesvarbu, kokiems tikslams bus naudojamas nuosavas turtas - ar jį naudos pats savininkas, ar turtas bus perduotas pagal nuomos ar panaudos sutartį, nusidėvėjimą skaičiuoja to turto savininkas (atsižvelgiant į apskaitos politiką).

PVM Aspektai

PVM apskaičiavimo tikslais turto mainų sandoris yra laikomas pirkimo-pardavimo sandoriu. Jeigu ES tiekėjas naudoto automobilio tiekimui taikė 0 proc., LT įmonė iš ES PVM mokėtojo įsigijo automobilį su 0 proc. PVM. Naudotų automobilių tiekimas į kitą ES valstybę narę pagal maržos schemą nėra apmokestinamas 0 proc. PVM.

PVM mokėtojui įsigijus naudotą automobilį iš JAV ar JK, turės būti skaičiuojamas importo PVM. LT įmonei atsigabenus automobilį iš DE į LT, įvyksta prekių įsigijimas ir kyla prievolė skaičiuoti 21 proc. PVM.

Jeigu pirkėjas automobilį grąžina, bus rašoma kreditinė PVM sąskaita faktūra. Kai įmonė iš ES įsigyja lengvąjį automobilį, kuriam taikytas 0 proc. PVM, LT įmonė turi apskaičiuoti pardavimo PVM.

Lengvojo automobilio pirkimo PVM atskaita nėra ribojama, kai jis įsigyjamas kaip prekė, skirta parduoti su PVM. Parduoti be PVM automobilį, kurio pirkimo PVM buvo galima atskaityti, PVM įstatymas draudžia.

Kai automobilis iš ES tiekėjo perkamas su 0 proc. PVM, LT įmonė turi apskaičiuoti pardavimo PVM.

Automobilių Apmokestinimo PVM Ypatumai

Kai gyventojas vykdo individualiąją veiklą ir yra PVM mokėtojas, o traktorių iš ES tiekėjo įsigyja su 0 proc. PVM, LT įmonė turi apskaičiuoti pardavimo PVM. Investicinio projekto lengvata naujiems krovininiams automobiliams taikoma tik nuo 2014 metų.

Automobilio, kuris nėra skirtas keleiviams vežioti ar nuomoti su PVM, pirkimo PVM nėra atskaitomas. Lengvojo automobilio, kurio PVM atskaita draudžiama, pardavimas neapmokestinamas.

Jei LT įmonė, parduodama automobilius į ES, taiko maržos schemą, tai nuo maržos skaičiuojamas 21 proc. PVM. Automobilio pardavimas ir pratęstos garantijos paslauga yra du atskiri sandoriai.

Kai parduodamos išardyto automobilio dalys, toks tiekimas nėra laikomas ilgalaikio turto tiekimu. Ilgalaikio turto - lengvojo automobilio - pirkimo PVM atskaitos tikslinimo laikotarpis yra 5 metai.

PVM skaičiuoti nuo maržos gali tie PVM mokėtojai, kurie nuolat tiekia naudotus automobilius. Iš gyventojų įsigytus ir suremontuotus automobilius įmonė turės parduoti su PVM.

Su PVM įsigytą automobilį, skirtą perparduoti, įmonė turėtų parduoti taikydama 21 proc. PVM. Atgalinis lizingas ir 5 proc. PVM klasifikatoriaus kodas parodo, kaip skaičiuojamas pardavimo PVM, bet nieko nepasako apie pirkimo PVM atskaitą.

Kai reikia skaičiuoti pajamas natūra dėl automobilio naudojimo, pigiausias būdas - skaičiuoti 0,75 proc.

Svarbu: Būkite atidūs, nes automobilių apmokestinimo PVM klausimai yra sudėtingi ir reikalauja atidumo.

PVM Deklaravimas

Įmonė pirko naują puspriekabę iš ES PVM mokėtojo, sąskaita išrašyta su 0 PVM. Šią puspriekabę perparduodam lizingui už tą pačią kainą + PVM. Lizingas mums išrašo sąskaitą puspriekabei už tą pačią kainą + PVM.

Puspriekabės pirkimas iš ES FR0600 deklaruojamas į 21 laukelį, priskaitomas menamas PVM į 34, 25, 35 lauk. Taip ir yra. Pirkot iš ES priskaitėt menamą ir pasidarėt atskaitą, rezultatas 0.

Pirkimo iš ES vertė 21 lauke, priskaitytas menamas PVM 34 laukelyje, ta pati menamo PVM suma 25 ir 35 laukeliuose. Parduodant lizingui vertė 11 laukelyje, PVM 29 laukelyje. Perkant iš lizingo 25 ir 35 laukeliuose.

PVM registruose irgi turi būti visos 3 sąskaitos. Pelno mokesčio atžvilgiu turto pardavimas lizingui nebus laikomas pajamomis.

Ilgalaikio Turto Nusidėvėjimas

Turto naudingo tarnavimo laikas turėtų atitikti laiką, kurį įmonė ketina turtą naudoti. Automobilių, kuriuos įmonė ketina parduoti, nusidėvėjimas neturėtų būti skaičiuojamas.

Nuo 2025-01-01 įsigaliosiančio PMĮ nuostatos taikomos automobilių nusidėvėjimui ir nuomai. Beveik 20 metų senumo automobilį nusipirkusi įmonė jį turės nudėvėti per ateinančius 10 metų.

Jei pirkimas ir pardavimas buvo tą patį mėnesį ir nebuvo skaičiuotas nusidėvėjimas, tai iš finansų apskaitos pusės turi gautis toks pat rezultatas kaip IT pirkimas lizingu. D Ilgalaikis turtas, K Skola lizingui. Tada išsikeli trumpalaikę dalį ir viskas įprastai.

Pavyzdys: Įsigijome 2014.11 mėn. LA už 72.000,- Lt, pradedame eksploatuoti iš karto. Parduodame 2014.12 mėn. lizingo bendrovei už 100.000,- Lt, sutarties mokestis 300,- Lt. Nusidėvėjimas paskaičiuotas už 1 mėn., 1000,- Lt. Likutinė automobilio vertė 71.000,- Lt. Pelno mokesčiui skaičiuojame nusidėvėjimą nuo 71.300,- Lt per likusius 71 mėn. (6 m. - 1 mėn. jau skaičiuotas nusidėvėjimas). Apskaita: Turto vertės padidėjimo pajamos nudėvimos per lizingo laikotarpį, sudengiamos D4443 K6115.

Atgalinis lizingas: Pardavus turtą bankui gauname pelną, kurio negalime pripažinti to laikotarpio pajamomis. Suvedant duomenis į VSAKIS ataskaitos nesutampa, t.y. analitinė apskaita nesutampa (ataskaitos V12, V13) su DK sąnaudų sąskaitomis dėl nusidėvėjimo sąnaudų koregavimo. Gal reikėtų į apskaitą vesti kaip kitos veiklos sąnaudas?

Polizinginiai automobiliai. Patikrinta, patikima, profesionalu.

Praktiniai Pavyzdžiai

Pavyzdys: 2024 m. spalio 29 d. įmonė A pagal lizingo sutartį iš įmonės B (lizingo davėjo) įsigijo automobilį Volvo, valst. Nr. LIU324. Sutartyje nurodyta automobilio vertė - 42 400,00 Eur ir numatyta, kad lizingo laikotarpio pabaigoje turto nuosavybės teisė pereina lizingo gavėjui. Lizingo laikotarpis - 3 m. (36 mėn.), mėnesinė įmoka - 1 009,00 Eur. Pradinė įmoka - 20 proc. automobilio vertės. Metinė palūkanų norma - 4,5 proc. sutarties sudarymo mokestis - 424,00 Eur. Automobilis iki 2025.05.29 draudžiamas kasko draudimu, metų įmoka 1 503,00 Eur.

Veiksmai: Pasinaudokite turimu ilgalaikiam turtui skirtu pirkimo kodu. Jeigu neturite, susikurkite naują ilgalaikio turto pirkimo kodą su tarpine sąskaita. Suveskite ilgalaikio turto pirkimo operaciją, kurioje nurodykite draudimo sumą. Įveskite avansinį mokėjimą. Pradinė įmoka už lizinguojamą automobilį ir sutarties registravimo mokestis sumokėti 2024.10.15, sumokėta suma 8904 EUR.

Jeigu įsigyjamų automobilių yra keletas, juos apskaitoje reikėtų išskirti. Sukurkite du pirkimo kodus: vieną lizingo palūkanų vedimui, kitą lizingo išperkamajai nuomai. Pirkimo operacijose suveskite gautą sąskaitą faktūrą su mokėtinos mėnesinės įmokos ir palūkanų sumomis.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

Ką renkatės - transporto finansinį lizingą ar veiklos nuomą? Kokį sandorį sudarė - nuomos ar lizingo (finansinės nuomos), įmonė turės įvertinti pati.

Ar reikia VMI pranešti apie naują automobilį lizingu? Įmonė perka naują automobilį lizingu. Per kiek laiko reikia VMI pranešti ir kokią formą?Ir kaip tas susigrąžinims PVM vyksta.? visai pasiklydus.

Kaip apskaityti traktoriaus pardavimą lizingui ir pirkimą lizingu? Lizingas. Pardavėm traktorių bankui, pirkom lizingu kitą. Dabar tas pirminis traktorius kaip ir nebemųsų, bet su juo dirbam. Kaip su nusidėvėjimu?

Svarbu Žinoti

Jeigu automobilis būtų parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, reikėtų skaičiuoti pajamas natūra. N1 klasės automobilių PVM atskaita neribojama. Tokio elektromobilio PVM atskaita nepriklauso nuo jo kainos.

Sutarties nutraukimo mokestis gali būti leidžiami atskaitymai. Jeigu automobilis nebenaudojamas veikloje, nėra draudžiama iki pardavimo jį perkelti į atsargas. Automobiliai visuomet parduodami su tam tikru degalų likučiu bake.

Teisės į išperkamosios nuomos būdu perkamą automobilį perleidimas yra laikomas prekių - automobilio tiekimu. Fizinis asmuo, pardavęs automobilį, turi susimokėti 15 proc. GPM nuo pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumo.

Lizingo (finansinės nuomos) palūkanos, sudarius sutartį, apskaitoje neregistruojamos. NT mokestį už juridiniam asmeniui priklausantį NT visuomet moka pats savininkas.

Pasinaudokite turimu ilgalaikiam turtui skirtu pirkimo kodu. Jeigu neturite, susikurkite naują ilgalaikio turto pirkimo kodą su tarpine sąskaita.

Šiuo metu teisės aktai neriboja atsiskaitymų grynaisiais pinigais. Kadangi naudotų lengvųjų automobilių tiekimas į kitą ES šalį turi būti apmokestinamas 0 proc., tam, kad prekės tiekimą į kitą ES valstybę narę būtų galima apmokestinti 0 proc.

Tarpininkavimas perkant ir parduodant automobilius nėra finansinė veikla ir nuo PVM ji nėra atleista. Jokie teisės aktai nedraudžia įmonėms parduoti ilgalaikio turto (automobilio) akcininko sutuoktiniui.

Atkreipkite dėmesį, kad ši informacija yra bendro pobūdžio ir kiekvienas atvejis gali turėti savų niuansų. Visada rekomenduojama pasikonsultuoti su profesionaliais apskaitos specialistais ir mokesčių konsultantais.

tags: #kaip #apskaitoje #uzregistruoti #turta #pirkta #lizingu