Geodeziniai matavimai - tai vienas svarbiausių žingsnių prieš pradedant bet kokius žemės sklypo pertvarkymo ar statybos darbus. Geodeziniai matavimai - tai tikslių duomenų apie žemės paviršiaus taškus surinkimas naudojant specialią įrangą bei metodikas. Geodeziniai matavimai Lietuvoje atliekami vadovaujantis Žemės įstatymu, Statybos įstatymu, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu bei kitais poįstatyminiais teisės aktais.
Po matavimų parengiama reikiama dokumentacija - topografiniai planai, sklypo ribų planai ar kadastrinių matavimų bylos.
Kadastriniai Matavimai Vilniuje
Geodeziniai matavimai Vilniuje ypač aktualūs dėl tankios urbanistinės struktūros, kur žemės sklypų ribos dažnai būna sudėtingos, o bet koks netikslumas gali sukelti teisinių ar finansinių problemų. Vilniuje, kur teritorijos dažnai išnaudojamos itin intensyviai, tikslūs ir teisės aktų reikalavimus atitinkantys matavimai užtikrina sėkmingą projektų įgyvendinimą ir padeda išvengti teisinių problemų ateityje.
Kam reikalingi geodeziniai matavimai?
- Turto pirkimas/pardavimas - tikslūs matavimai padeda išvengti ginčų ir užtikrina aiškų turto apibrėžimą.
Teisiniai Aspektai ir Pavyzdys iš Teismų Praktikos
Teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 27 d.
Atsakovė ir ieškovė 2020 m. vasario 4 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. S-71 dėl sankryžos valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 128 Valkininkų g. St.-Daugai-Alytus 25,105 km su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 1104 Daugai-Ūta rekonstravimo darbų.
Ieškovė nurodė, kad sutartinės netesybos pagal Konkrečiųjų sąlygų 8.7 punktą galėjo būti taikomos tik už praleistą Pirkimo sutartimi sulygtų darbų atlikimo laiką, o Konkrečiųjų sąlygų 4.26 ir 4.28 punktų reikalavimai pagal savo turinį ir atlikimo pobūdį atitinka dokumentacijos parengimo bei baigtos statybos įteisinimo paslaugas, todėl atsakovė nepagrįstai taikė ieškovei civilinę atsakomybę už minėtų punktų neįvykdymą ir įskaitė ieškovei mokėtiną 25 489,72 Eur sumą (24 489,72 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. vasario 9 d.
Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - pripažino neteisėta 11 207,16 Eur priešpriešinių reikalavimų įskaitymo dalį, atliktą atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2020 m. rugsėjo 25 d., 2020 m. lapkričio 11 d., 2021 m. sausio 21 d. ir 2021 m. kovo 16 d. raštais; priteisė ieškovei UAB „Alkesta“ iš atsakovės 11 207,16 Eur skolą už atliktus darbus bei 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nustatė, kad pagal Pirkimo sutartį ieškovė (rangovė) įsipareigojo parengti atsakovei (užsakovei) darbo projektinę dokumentaciją, atlikti atitinkamus ginčo sankryžos valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 128 Valkininkų g. St.-Daugai-Alytus 23,105 km su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 1104 Daugai-Ūta rekonstravimo statybos darbus per ieškovės pasiūlyme nurodytą darbų atlikimo terminą, t. y. per penkis mėnesius nuo Pirkimo sutarties įsigaliojimo. Teismas nustatė, kad darbai objekte turėjo būti pradėti 2020 m. kovo 15 d. ir baigti 2020 m.
Spręsdamas dėl Konkrečiųjų sąlygų 4.26 punkto kvalifikavimo teismas nurodė, kad Konkrečiųjų sąlygų 4.26 punkte įtvirtinti įsipareigojimai turėjo būti įvykdyti per darbų baigimo laiką, kuris sutampa su Pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymo forma“ lentelėje, kurią užpildo pasiūlymus teikiantys tiekėjai, nurodomu vienu iš pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų - darbų atlikimo terminu mėnesiais (T1). Taigi, kiekvienas pirkime dalyvavęs tiekėjas savo pasiūlymo formoje atitinkamoje lentelėje turėjo nurodyti siūlomą darbų atlikimo terminą mėnesiais. Be to, iš Konkrečiųjų sąlygų pasiūlymo priedo formos matyti, kad joje tiekėjas turėjo nurodyti darbų baigimo laiką - įrašyti savo siūlomą darbų baigimo laiką, kuris turi sutapti su anksčiau nurodyta pasiūlymo formoje pateikiama kriterijaus T1 (darbų atlikimo laikas) reikšme.
Teismas pažymėjo, kad sąvoka „darbai“ Pirkimo dokumentuose iš tikrųjų vartojama nevienareikšmiškai - kai kur siaurąja prasme, turint omenyje tik pačius fizinius statybos rangos darbus. Pirkimo dokumentuose greta darbų sąvokos vartojama paslaugų sąvoka apima tik paslaugas, susijusias su statybos užbaigimo akto gavimu, ir neapima paslaugų, susijusių su dokumentacijos bei kadastrinių matavimų bylų parengimu, atnaujinimu, derinimu.
Teismas nurodė, kad pagal Konkrečiųjų sąlygų 4.26 punktą rangovė įsipareigojo parengti ir perduoti užsakovei dokumentaciją, atlikti kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi darbai, žemės sklypo ir statinio kadastrinius matavimus, parengti ir atnaujinti Nekilnojamojo turto registre užregistruoto statinio, o esant pakitimų - ir žemės sklypo (-ų) kadastrinių duomenų bylas, jas pateikti VĮ Registrų centrui išankstinei patikrai ir gauti išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypo plano ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos.
Teismas nustatė, kad: (i) kelio Nr. 1104 kadastrinių matavimų byla buvo ieškovės parengta ir su VĮ Registrų centru suderinta 2020 m. rugsėjo 29 d., o su atsakove - 2020 m. spalio 22 d.; (ii) kelio Nr. 128 kadastriniai matavimai buvo atlikti bei kadastrinių matavimų byla su atsakove buvo suderinta 2020 m. lapkričio 20 d., tačiau VĮ Registrų centrui, kaip pripažįsta pati atsakovė, negalėjo būti pateikta derinti dėl nuo rangovės nepriklausančių priežasčių ir aplinkybių; (iii) kelio Nr. 128 žemės sklypo kadastrinių matavimų byla buvo suderinta su atsakove 2021 m. sausio 27 d., su Nacionalinės žemės tarnybos atstovu 2021 m. vasario 9 d., tačiau, kaip paaiškėjo gavus VĮ Registrų centro 2021 m. vasario 9 d. išvadą Nr. IP1-(14.6E), ši byla negalėjo būti suderinta, kadangi žemės sklypo ribos nesutampa su Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto inžinerinio statinio ribomis, nesutapimo vieta yra ne rangovės vykdytų darbų zonoje. Be to, ši byla negalėjo būti rengiama ir derinama, kol nebuvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m.
Teismas padarė išvadą, kad Konkrečiųjų sąlygų 4.26 punkto įpareigojimas turėtų būti laikomas ieškovės įvykdytu vėliausiai 2020 m. lapkričio 20 d., kai su atsakove buvo suderinta kelio Nr. 128 kadastrinių matavimų byla, kadangi: i) iki šio laiko buvo suderinta tiek su atsakove, tiek su VĮ Registrų centru kelio Nr. 1104 statinio kadastrinių matavimų byla; b) iki to laiko buvo suderinta su Direkcija kelio Nr. 128 statinio kadastrinių matavimų byla; c) jau savo 2020 m. gruodžio 9 d. rašte atsakovė konstatavo aplinkybę, jog rangovė parengė ir su atsakove suderino abiejų kelių kadastrinių matavimų bylas, tačiau VĮ Registrų centro išankstinę patikrą liudijantis kadastro tvarkyto spaudas gautas tik kelio Nr. 1104 kadastrinių matavimų bylai, tuo tarpu kelio Nr. 128 kadastrinių matavimų bylos rangovė nesuderino, kadangi rekonstruotos sankryžos ribos netelpa keliui priklausančio žemės sklypo ribose; d) kaip pripažino atsakovė vėlesniuose savo raštuose ir kaip matyti iš VĮ Registrų centro 2021 m. vasario 9 d. išvados, galutinis kelio Nr. 128 statinio bei žemės sklypo kadastrinių matavimų bylų atnaujinimas ir suderinimas su VĮ Registrų centru nebuvo įmanomas dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių ir priežasčių, t. y. dėl to, kad ginčo žemės sklypo plotis, ribos bei kiti duomenys neatitiko teritorijų planavimo dokumentuose, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto inžinerinio statinio ribos, nurodyto šio sklypo ploto, dėl to sklypo savininkas (patikėtinis - atsakovė) turėjo inicijuoti naujo žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento rengimą, kadastro duomenų keitimą, taigi iš esmės dėl tų pačių aplinkybių, kurios buvo žinomos atsakovei ir apie kurias ji rašė ieškovei dar 2020 m. gruodžio 9 d. rašte, taip pat kurios paminėtos ir 2020 m. lapkričio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašte. Teismo nuomone, atsakovė dar 2020 m.
Spręsdamas dėl Konkrečiųjų sąlygų 4.28 punkto (baudos) taikymo, teismas nurodė, kad pagal šį punktą rangovė privalėjo gauti statybos užbaigimo aktą. Teismas pažymėjo, kad šiam sutartiniam įsipareigojimui įvykdyti buvo nustatytas aiškus terminas - 2 mėnesiai nuo statybos darbų užbaigimo. Šis terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. kovo 10 d., kai 2021 m. vasario 26 d. abiejų šalių buvo sudarytas ir pasirašytas atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas, ir atitinkamai šis terminas pasibaigia 2020 m. gegužės 10 d. Ieškovė UAB „Alkesta“ prašymą Statybos inspekcijos informacinėje sistemoje „Infostatyba“ su reikalingais dokumentais dėl statybos užbaigimo akto gavimo faktiškai pateikė 2021 m. kovo 30 d., tačiau dėl nustatytų trūkumų prašymas 2021 m. balandžio 7 d. buvo atmestas. Ieškovei ištaisius nustatytus trūkumus 2021 m. balandžio 8 d. statybos užbaigimo aktas galutinai užregistruotas ir įsigaliojo 2021 m. gegužės 13 d.
Teismas nusprendė, kad vien tai, jog Pirkimo sutartyje nėra nustatyta baudos įskaitymo galimybė, savaime nereiškia, kad atsakovė negalėjo atlikti įskaitymo bendrųjų civilinės teisės normų pagrindu pagal CK 6.131 straipsnį. Teismas nurodė, kad ieškovė apie įskaitymo atlikimą buvo informuota 2021 m.
Spręsdamas dėl delspinigių skaičiavimo ir dydžio teismas nurodė, kad pagal Konkrečiųjų sąlygų 8.7 punktą kompensacija už uždelsimą taikoma, jeigu rangovas nesilaiko 8.2 punkto reikalavimų, o minėtas punktas reglamentuoja laiką, per kurį turi būti užbaigti pagal Pirkimo sutartį numatyti darbai, ištaisyti jų defektai bei pasirašytas rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui aktas.
Teismas nustatė, kad kompensacija už uždelsimą, reglamentuojama Konkrečiųjų sąlygų 8.7 punkte, yra 0,03 proc. priimtos Pirkimo sutarties sumos be PVM per dieną. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė skaičiavo 0,03 proc.
Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl būtinumo mažinti delspinigius arba apskritai atleisti ieškovę nuo delspinigių mokėjimo. Teismas nurodė, kad: (i) už laikotarpį, kai buvo uždelsta įvykdyti Konkrečiųjų sąlygų 4.26 punkte nustatytus įsipareigojimus ne dėl ieškovės kaltės, ieškovei netaikytina civilinė atsakomybė; ii) pateikdama pasiūlymą ir pasirašydama Pirkimo sutartį ieškovė sutiko su visomis Pirkimo dokumentų sąlygomis, įskaitant ir jose nustatytą delspinigių dydį, ir nereiškė jokių pretenzijų pirkimo procedūrų metu dėl Pirkimo sąlygų, apibrėžiančių delspinigių dydį, galiojimo; iii) delspinigių dydžio sumažinimas po Pirkimo sutarties sudarymo reikštų Pirkimo sąlygų bei pačios Pirkimo sutarties neleistiną pakeitimą, o tai galėtų būti vertinama kaip pamatinių viešųjų pirkimų principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 17 straipsnyje, pažeidimas - žinodami apie Pirkimo dokumentuose nustatytų delspinigių dydžio galimą pakeitimą (sumažinimą) pirkime galimai dalyvautų daugiau tiekėjų, būtų užtikrinta didesnė konkurencija; iv) ieškovės nurodytas trumpesnis nei maksimaliai galimas darbų atlikimo terminas - 5 mėnesiai - buvo vienas iš pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, lėmusių, jog būtent ieškovė buvo pripažinta pirkimo laimėtoja, todėl sankcijų už pačios ieškovės nurodyto, siekiant laimėti pirkimą, sutartinių įsipareigojimų įvykdymo termino pažeidimą visiškas netaikymas ar sumažinimas pažeistų ne tik viešųjų pirkimų principus, bet ir bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat perkančiosios organizacijos turtinius interesus bei viešąjį interesą dėl racionalaus valstybės lėšų naudojimo; v) ieškovė neįrodinėjo jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl delspinigių dydžio neprotingumo bei sumažinimo galimybių. Teismas pažymėjo, kad ex officio (savo iniciatyva) taip pat neturi pagrindo spręsti, jog Pirkimo dokumentuose nustatytas delspinigių dydis - 0,03 proc.
Apibendrindamas nustatytas faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarytas teisines išvadas, teismas pripažino, kad atsakovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius tik už 96 kalendorines dienas, kuriomis pradelstas Konkrečiųjų sąlygų 4.26 punkte nustatytų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminas, t. y. atsakovė turėjo reikalavimo teisę tik į 13 282,56 Eur delspinigių sumą, ir atitinkamai mokėjimą už atliktus darbus bei paslaugas galėjo sumažinti įskaitymo institutu tik šia 13 282,56 Eur suma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Alkesta“ ir atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinius skundus, 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d.
Kolegija atmetė kaip nepagrįstus ieškovės UAB „Alkesta“ teiginius, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi contra proferentem taisykle. Kolegijos vertinimu, Pirkimo sutarties objektas apibrėžtas aiškiai (nėra dviprasmiškas) - sankryžos valstybinės reikšmės krašto Nr. 128 ir rajoninio Nr. 1104 kelių rekonstravimas, t. y. statybos (rekonstravimo) darbai, kuriuos UAB „Alkesta“ pasiūlė atlikti kartu su Konkrečiųjų sąlygų 4.26 ir 4.27 punktuose nurodytais kitais darbais (paslaugomis).
Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė negalėjo reikalauti iš darbus baigusios rangovės atlikti tai, kas neįmanoma, t. y. įvykdyti vieną iš Konkrečiųjų sąlygų 4.26 punkto reikalavimų - suderinti su VĮ Registrų centru parengtus statinio - kelio ir žemės sklypo (kelio ruožo) Nr. 128 kadastrinius duomenis. Rangovei baigus rekonstravimo darbus paaiškėjo, kad reikia pakeisti (suformuoti naujus) kadastrinius duomenis, nes žemės sklypo su statiniu - keliu Nr. 128 ribos nesutapo su Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis ir kadastro žemėlapyje pažymėtomis inžinerinio statinio ribomis. Pareiga pakeisti kadastrinius matavimus kilo užsakovei, o ne rangovei. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija tai žinojo ne tik iš VĮ Registrų centro 2021 m. vasario 9 d. atsisakymo derinti kelio Nr. 128 kadastrinių matavimų bylą, bet ir iš Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. lapkričio 6 d. rašto. Be to, kadastrinių matavimų byla negalėjo būti rengiama ir derinama iki 2020 m. gruodžio 4 d. gauto Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje. Šio Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo gavimu taip pat turėjo pasirūpinti atsakovė. Atsižvelgdama į tai, kolegija atmetė atsakovės argumentą, kad ji galėjo skaičiuoti rangovei delspinigius iki 2021 m. vasario 3 d. (kelio Nr. 128 žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos suderinimo su Nacionaline žemės tarnyba) arba iki 2021 m. vasario 9 d.
Dėl Konkrečiųjų sąlygų 4.28 punkte nurodytos baudos ieškovei taikymo kolegija nurodė, kad 2021 m. birželio 17 d. mokėjimo nurodyme yra išreikšta atsakovės valia dėl įskaitymo atlikimo - pinigų mokėjimas pagal Pirkimo sutartį, atimama 1000 Eur baudos suma bei pervedama (sumokama ieškovei) 32 008,97 Eur suma (CK 6.131 straipsnio 2 dalis), o baudos įskaitymo pagrindas ieškovei UAB „Alkesta“ buvo žinomas iš 2021 m. gegužės 17 d.
Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Alkesta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalis, kuriomis buvo atmesti ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti.
Teismai nepagrįstai neaiškių Pirkimo sąlygų padarinius perkėlė ieškovei, taip padarydami VPĮ 35 straipsnio 4 dalies pažeidimą ir nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pirkimo sąlygos neatitiko VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų.
Teismai netinkamai taikė CK 6.259 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamoj...
Ši teismų praktika iliustruoja, kaip svarbu yra tiksliai apibrėžti kadastrinių matavimų reikalavimus sutartyse ir atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali turėti įtakos matavimų atlikimui.
Kas yra kadastriniai matavimai? Kas yra kadastrinių matavimų specialistas?
tags: #kadastriniu #matavimu #byla #angliskai