Kadastriniai matavimai: svarbūs dokumentai ir procesai

Kadastriniai matavimai - tai svarbus procesas, užtikrinantis tikslius žemės sklypo ar statinio duomenis valstybės registruose. Esminė kadastrinių matavimų funkcija yra nustatyti kokia yra nekilnojamojo turto tapatybė.

Šie matavimai yra būtini tiek norint įregistruoti nekilnojamąjį turtą, tiek planuojant statybas, sklypo padalijimą ar kitus su žeme susijusius teisinius veiksmus. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus yra parengiamas tikslus žemės sklypo planas (žmonių dažnai minimas kaip geodezinis planas), kuriame yra informacija apie sklypo naudmenas, apribojimus, statinius ir kita.

Žemės sklypo paskirties keitimas

Žemės sklypo paskirties keitimas atliekamas tuomet, kai tam tikrame nuosavybėje esančiame žemės sklype planuojama vykdyti kitokią veiklą, nei yra numatyta žemės sklypo nuosavybės dokumentuose. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių, kai užsakovas pateikia prašymą vietinei savivaldybei dėl žemės ūkio sklypo paskirties keitimo į namų valdą, t.y. kitos paskirties žemės valda, skirta vienbučių ir dvibučių pastatų statybai arba komercijai skirtiems pastatams.

Prieš perkant žemės sklypą būtinai pasidomėkite kokia yra žemės sklypo paskirtis. Tuo atveju, kai jūs tik ruošiatės pirkti žemės sklypą ir nežinote kokia yra jo paskirtis, lengviausias būdas tai padaryti - kreiptis į vietinės savivaldybės įstaigą, kur bendrame teritorijų plane bus nurodyta geltonoji zona (gyvenamosios paskirties), kuri leidžia statyti namus ir keisti žemės sklypo paskirtį. Tačiau yra ir žalioji zona, kurioje statybos bei sklypo paskirties keitimas yra uždrausti.

Dar vienas būdas sužinoti daugiau informacijos apie realią situaciją susijusia su tam tikru žemės sklypu, tai speciali elektroninė sistema ZPDRIS.LT, kurioje užsiregistravę, jūs galėsite patys išsiųsti užklausą ir sužinoti ar bus įmanoma pakeisti tam tikro žemės sklypo paskirtį, padalinti jį arba suskirstyti jį į mažesnius sklypus ir pan.

Tuo atveju kai žemės sklypo paskirtis apibrėžta kaip - žemės ūkio, tai reiškia, kad tokiame žemės sklype jūs galėsite užsiimti tik ūkine veikla. Jūs turite galimybę ūkininkauti, statyti ūkinius pastatus, užsiimti kaimo turizmu bei pasistatyti ūkininko sodybą. Tačiau šiai veiklai vykdyti jums prireiks ūkininko pažymėjimo, kuriam gauti privaloma praeiti specialius kursus. Vėliau, turint reikiamus dokumentus ir ūkininko pažymėjimą, galima kreiptis į matininką, kuris paruoš žemės ūkio plėtros projektą.

Kur kreiptis norint pakeisti žemės paskirtį?

Pirmiausia, reikia kreiptis į vietinę savivaldybę, ir priėmimo skyriuje užpildyti prašymą ''Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo''. Užpildę prašymą jums taip pat reikės šių dokumentų:

• Žemės sklypo nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
• Žemės sklypo ribų planas atlikus kadastrinius matavimus;
• Pastatų nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
• Įgaliojimas (jeigu atstovaujate kitą asmenį);

Pateikus visus reikalingus dokumentus, jūsų situacija bus nagrinėjama iki 20 darbo dienų, po kurių savivaldybės administracija turėtu išduoti žemės paskirties keitimo leidimą. Gavus leidimą, jį būtina pateikti į Registrų centrą, kur bus pakeista žemės sklypo paskirtis.

Nepamiškite, keičiant žemės ūkio paskirtį į namų valdos, jums būtinai reikės sklypo adreso, be jo Registrų centras negalės įregistruoti sklypo paskirties keitimą.

Kadastrinių matavimų dokumentai

Kadastriniams matavimams reikia turėti šiuos dokumentus: nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą, žemės sklypo planą, asmens tapatybės dokumentą, statinių dokumentaciją, sutikimus ir įgaliojimus (kai reikia). Tai gali būti: nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas, dovanojimo sutartis ar kiti dokumentai, patvirtinantys jūsų teisę į turtą.

Jei turite anksčiau sudarytą žemės sklypo planą ar kadastrinių matavimų bylą, būtina juos pateikti matininkui.

Kadastrinius matavimus gali atlikti tik licencijuoti matininkai. Pasirinkus patikimą ir kvalifikuotą specialistą, užtikrinama ne tik darbų kokybė, bet ir operatyvumas.

Kadastrinius matavimus geriausia yra pasiruošti iš anksto, jog pateiktumėte visus reikiamus dokumentus laiku. Matininkui reikės pateikti žemės sklypo planą, schemą, žemės sklype įregistruotų statinių dokumentus bei planą ir savininko paso ar asmens tapatybės kortelės kopiją.

Kadastrinių matavimų atlikimo procesas

Kadastrinių matavimų metu taip pat yra nustatomi žemės sklypo ribų posūkio taškai, statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys, techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai bei kiti reikiami duomenys. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus yra parengiamas tikslus žemės sklypo planas, kuriame yra informacija apie sklypo naudmenas, apribojimus, statinius ir kita.

Žemės sklypo kadastriniai matavimai liaudyje ne visai korektiškai dažnai vadinami „geodeziniais matavimais”. Pagrindinis skirtumas tarp šių matavimų yra tikslumas. Kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypo ribos vietovėje ir planinėje medžiagoje skiriasi nežymiai ir tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm.

Preliminariai matuoto sklypo plotas kinta tam tikrose paklaidos ribose ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Pradėjus atlikti kadastrinius matavimus anksčiau nei kaimyniniai sklypai yra didesnė tikimybė atkurti juridinį disponuojamo sklypo plotą.

Taip pat derėtų paminėti, kad kadastriniai matavimai atlikti ne LKS 94 koordinačių sistemoje (vietinėse ir sąlyginėse sistemose) dažnu atveju turėtų būti tikslinami. Nors plotas gali pakisti nedideliu dydžiu iki 1/1000 nuo sklypo ploto, tačiau galimi sklypų „persislinkimai“ ir sklypo naudojimas vietovėje gali skirtis nuo planinės medžiagos ir nuo sklypo ribos esančios RC žemėlapyje ar vietovėje. Šie netikslumai atsiranda dėl konvertavimo klaidų, bei dėl tuometinių kadastrinių matavimų specifikos nuo tvirtų punktų, bei kitų vietovės objektų.

Jei kadastriniai matavimai atlikti vietinėje ar sąlyginėje sistemoje reikalingas matininko planinės ir faktinės žemės sklypo ribų įvertinimas vietovėje ir kai kurias atvejais nauji kadastriniai matavimai LKS 94 sistemoje.

Kada būtina keisti kadastro duomenis?

Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m. Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).

Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.

Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus.

Statinių kadastriniai matavimai

Naujos statybos daugiabučiuose namuose butų (patalpų) kadastriniai matavimai atliekami kai namo baigtumas neatitinka buto (patalpos) baigtumo (pvz. Dvibučiuose namuose pirmą kartą matuojant pastatą pirmiausiai atliekami viso pastato kadastriniai matavimai ir po to formuojamos atskirų butų bylos.

Naujos statybos gyvenamųjų namų kadastrinius matavimus galima atlikit kai būna pastatyti namo pamatai. Pirmas etapas - „pamatų kadastriniai matavimai“ atliekami tik tuo atvejų kai galima apskaičiuoti pamatų tūrį - yra įrengtas rostverkas virš gręžtinių pamatų arba sudėti pamatiniai blokai, kaip pamatai yra juostiniai (turi būti suformuotas uždaras kontūras ir pamatai turi būti iškilę iš žemės paviršiaus).

Antras etapas - nebaigtos statybos registravimas atliekamas kai būna pastatyta didžioji dalis namo, tačiau namas dar nėra pilnai baigtas. Kuo namas būna daugiau pastatytas, tuo didesnis namo baigtumas. Atlikus nebaigto statinio kadastrinius (kadastro) matavimus užsakovas gauną kadastrinių matavimų bylą, su kuria turi kreiptis į Statybų inspekcija, kartu pateikdamas ir pastato projektą bei, kontrolinę geodezinę nuotrauką.

Statybų inspekcija patikrina pateiktus dokumentus ir išduodą pažymą apie nebaigtos statybos atitikimą projektui (pažymą galioja vieną mėnesį). Inspekcija patikrina ar visi dokumentai atitinka projekto sprendinius ir išduoda statybos darbų užbaigimo aktą.

Dvibučių gyvenamųjų namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir vienbučių, tačiau atlikus viso pastato kadastrinius matavimus ir gavus pažymą apie statybos darbų atitikimą projektui ar statybos darbų užbaigimo aktą ir užregistravus pastatą VĮ „Registrų centre“ dar sudaromos ir atskirų butų kadastrinių matavimų bylos, kurios taip pat turi būti užregistruotos VĮ“Registrų centre“.

Jei butų baigtumai yra tokie patys kaip namo tai statybos inspekcijos dokumentai butų registravimui nėra reikalingi, užtenka tik buto kadastrinių matavimų bylos.

Sodo namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir gyvenamųjų namų, tačiau sodo namams iki 50 kvadratinių metrų bendro vidaus ploto (neskaitant rūsio ir ūkinių pastatų). Reigistravimui nereikalinga statybos inspekcijos pažyma apie nebaigtą statybą ar statybos darbų užbaigimo aktas.

Vietoj šių dokumentų savininkas teikia VĮ “Registrų centrui” pastato kadastrinių matavimų bylą ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kuria pasirašo pats savininkas.

Žemės sklypų kadastriniai matavimai

Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas ir tikslų jo plotą, kad vėliau naudojant, vykdant statybas, perkant, parduodant ar atliekant kitus notarinius veiksmus ar sandorius nekiltų įvairių nesusipratimų ir nesklandumų dėl faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų ir žemės sklypo ploto vietovėje.

Kadastrinių matavimų kaina priklauso nuo sklypo ploto, nuo užstatymo tankumo, sklypo konfigūracijos ir geografinės padėties. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, su kiekvienu užsakovu kadastrinių matavimo atlikimo terminas yra suderinamas individualiai ir pasirašoma paslaugų sutartis.

Kad būtų galima pradėti kadastrinius matavimus, žemės sklypo savininkas arba įgaliotas asmuo turi pateikti preliminarių matavimų planą, duomenis apie sklypą t.y. Kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.

Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, užsakovas iš matininko gauna parengtą ir suderintą su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniu skyriumi kadastro duomenų bylą.

Kadastriniai matavimai Vilniuje - tai neatsiejama turto valdymo ir tvarkos dalis, kuriai būtinas dokumentų tikslumas. Tinkamai pasiruošus ir turint visus reikiamus dokumentus, šis procesas tampa sklandus ir efektyvus. Norint išvengti galimų klaidų ar vilkinimų, rekomenduojama konsultuotis su specialistais ir iš anksto pasirūpinti visais reikiamais duomenimis.

tags: #kadastriniai #matavimai #kokiu #reikia #dokumentu