Namo statyba nuokalnėje: drenažo sistemos įrengimo ypatumai

Namo statyba nuokalnėje reikalauja ypatingo dėmesio drenažo sistemai. Aukštas gruntinio vandens lygis nepageidaujamas tiek vykdant naują statybą, tiek eksploatuojant jau esamus statinius. Besikaupiantis ir neturintis galimybės niekur nutekėti vanduo gali padaryti nepataisomą žalą namo pamatams, rūsiui, požeminiam garažui ir pačiam namui.

Drenažo sistemos schema

Kodėl reikalingas drenažas?

Drenažas - tai grunto sausinimo būdas, šalinant drėgmės perteklių drenomis, siekiant apsaugoti pastatus arba jų dalis nuo užliejimo vandeniu. Pamatų projektuotojai visada pataria drenažo sistemą įrengti paklojus namo pamatus.

Ne vien tik dėl aukštai esančių gruntinių vandenų reikia įsirengti drenažą. Dideles nuolatinės drėgmės sankaupas gali sąlygoti ir gausūs krituliai, lėčiau garuojantis vanduo, vamzdynų ir paviršinių vandenų sutekėjimas. Dėl nuolatinės drėgmės greitai pradeda pelyti rūsio sienos ir net namo grindys.

Žinoma, jei pamatų klojimo metu apie drenavimą nebuvo pagalvota, šį darbą galima atlikti ir pastačius namą. Tiesiog šiuo atveju teks atkasti dalį pamatų, o taip bus suardyta jau pasėta veja ar išklotos trinkelės. Bet geriau laiku ir kuo greičiau imtis darbų, o naujai užsėti veją tikrai paprasčiau, nei išnaikinti name įsiveisusį pelėsį.

Drenažo tipai

Prieš pasirinkdami tinkamą sausinimo būdą, pastato užsakovai ar sklypo šeimininkai pirmiausia turėtų išsiaiškinti drėgmės pertekliaus priežastis. Šlapio sklypo kaltininkai - ne tik atmosferos krituliai, paviršinio ar požeminio vandens pritekėjimas, bet ir sumažėjęs drėgmės garavimas dėl grunto savybių.

Yra keletas drenažo sistemų tipų:

• Antžeminės drenažo sistemos:
  • Taškinis antžeminis drenažas: Tose vietose, kur būtina surinkti vandens perteklių arba lokaliose aikštelių, terasų zonose įrengiamos specialios vandens priėmimo vietos. Paprastai tai rupaus žvyro, skaldos pripildyta duobė, į kurią lengvai susigeria vanduo. Iš jos vanduo geriasi į gruntą.
  • Linijinės drenažo sistemos: Tai žemės paviršiuje nutiestų latakų sistema, surenkanti lietaus vandenį ir nukreipianti į perteklinio vandens surinkimo vietą (kanalizaciją, šulinį, už sklypo). Linijiniam drenažui naudojamos ir skaldos juostos, su po jomis klojama vandeniui laidžia sintetine porėta danga - geosintetine tekstile arba (taupant) agroplėvele.
• Požeminės drenažo sistemos:
  • Sisteminis drenažas: Įrengiamas lygiuose, taip pat tolygiai nuolaidžiuose plotuose, kai sausintuvai - įtekėjimo dėžės - išdėstomi lygiagrečiai tam tikru atstumu vienas nuo kito.
  • Atrankinė drenažo sistema: Ji įrengiama kalvotose ir labai banguoto reljefo vietovėse, bet ne visame plote, o ten, kur reikia ar būtina sausinti.
  • Vamzdinė drenažo sistema: Jeigu planuojama įsirengti vamzdinę drenažo sistemą, reikia PVC perforuotų vamzdžių, kurių skersmuo yra 10 cm pagrindinei linijai (rinktuvui), ir 7,5 cm šalutinėms linijoms (sausintuvams).
  • Ertminis drenažas: Ertminį drenažą sudaro dirbtinės tuštumos - ertmės vandeniui tekėti.

Taip pat betono ar kitų medžiagų loviais galima apsaugoti kiemą nuo perteklinio vandens, jeigu sklypas yra šalia kalno ar nuokalnėje. Įkasti latakai tiesiog nukreipia vandenį už sklypo ribų.

Drenažo sistemos įrengimas

Sklypo drenažo montavimo darbai atliekami tada, kada jie gali turėti mažiausiai neigiamos įtakos jau atliktiems ar planuojamiems darbams. Statant namą aukštai esančio gruntinio vandens vietoje būtina aplink namą įsirengti drenažą, kuris tą vandenį surinks ir nusausins teritoriją.

Prieš klojant pamatus namui, atlikti grunto tyrimai turi parodyti, kokiame gylyje yra gruntiniai vandenys. Nustačius, kokia yra nuolatinio drėgmės pertekliaus priežastis, reikia detaliau ištirti grunto sluoksnius ir jų pralaidumą.

Taip pat reikalinga žinoti, kur ir kokie yra artimiausi vandens telkiniai, vamzdynų sistemos, kanalai, į kuriuos patogiausia būtų nuvesti perteklinį vandenį. Topografinė sklypo nuotrauka, kurioje puikiai matomi visi pakilimai ir nuolydžiai, gali padėti racionaliai išvedžioti drenavimo sistemą.

Detaliai ištyrus esamą situaciją, nustačius vietas, iš kurių vanduo atiteka į sklypą, taip pat išskyrus sausus sklypo plotus, kurių nereikia sausinti, galima imtis detalaus drenavimo sistemos projekto rengimo. Projekte turi būti nurodyti būsimos sistemos atstumai, reikalingų medžiagų kiekiai.

Drenažo sistema yra tarpusavyje sujungti vamzdžiai, kurie puikiai pašalina drėgmės perteklių nuo dirvožemio paviršiaus. Drenažo darbus geriau pradėti arba rudenį, pačiu liūčių laikotarpiu, arba ankstyvą pavasarį, nutirpus sniegui. Tada labai gerai matosi, kur vanduo susirenka ir kur geriau jį nuleisti.

Visų pirma, būtina sudaryti planą, kuriame būtų aiškiai matyti, kur renkasi vanduo ir kur jį nukreipti. Drenažas paprastai atlieka keletą užduočių. Naudojami keli drenavimo būdai. Pirmasis - atvirai nukreipti vandenį iš aikštelės, pavyzdžiui, į griovį. Antrasis būdas, vadinamas uždaru, suteikia galimybę nuleisti jį per drenažo vamzdį.

Pagrindiniai drenažo sistemos elementai:

• Drenuojamasis sluoksnis, kurio tikslas yra sugerti vandenį. Šiuo sluoksniu vanduo pasiekia vamzdžius.
• Drenažo perforuoti vamzdžiai (iš PVC medžiagos), kuriais vanduo pasiekia šulinius. Įprastai naudojami 5-15 cm skersmens.
• Specialios PVC vamzdžių jungtys.
• Drenažo šuliniai (PVC arba gelžbetoniniai), jei nėra lietaus kanalizacijos.
• Filtrai - skirti sulaikyti pašalines daleles ir smulkų gruntą.

Viršutinis įrengtos drenažo sistemos sluoksnis paprastai vadinamas drenuojamuoju sluoksniu. Šis sluoksnis sugeria vandenį, kuris nuteka tiesiai prie vamzdžių. Paprastai drenavimo sistemai naudojami perforuoti vamzdžiai, kuriais vanduo nuteka į šulinius.

Jeigu netoli sklypo yra lietaus kanalizacija, į ją vamzdžiais galima nukreipti perteklinį vandenį. Jei lietaus kanalizacijos nėra arba ji labai toli, patariama įrengti PVC arba gelžbetoninius drenažo šulinius. Pastaruoju metu PVC šuliniai dažniau įrengiami, nes yra sandarūs, lengvi ir ilgaamžiai.

Tam, kad į drenavimo vamzdžius kuo mažiau patektų šiukšlių, smulkaus grunto, reikalingos filtravimo medžiagos. Šių medžiagų funkcijas puikiai atlieka žvyras, smėlis, skalda, kokosų plaušai, pjuvenos, specialūs geoaudiniai.

Drenažo gylis

Sudėtinga pasakyti kokiame gylyje reiktų tiesti drenažo vamzdžius, nes tai priklauso pirmiausia priklauso nuo gruntinio vandens gylio. Lietuvoje dažniausiai yra 5-30 m gylyje. Siūloma įsirenginėti nuo 1-1,5 m gylyje. Visgi svarbu, kad nebūtų įšalo gylyje ir vanduo sistemoje neužšaltų.

Priklausomai nuo drenažui naudojamų vamzdžių rūšies, skersmens, bendro tinklo ilgio, klojamų drenų nuolydis daromas nuo 0,3 iki 3 proc. Mažiausias drenažo nuolydis yra 0,3 proc. (0,2 proc. molinguose dirvožemiuose). Kaip rodo praktika, sklypo sausinimas veiksmingiausias, kai nuolydis yra 0,005- 0,01 m.

Ką reikia žinoti prieš projektuojant drenažą:

• Drenažo vamzdynui prižiūrėti kas antrame posūkyje rekomenduotina įrengti drenažo šulinį.
• Visas lietaus kanalizacijos ir drenažo sistemos vanduo vamzdžiais surenkamas į surinkimo šulinį.

Vandens surinkimas ir išleidimas

Visas surinktas vanduo turi kažkur išbėgti - tai gali būti vandens telkinys ar šulinukas, priklausomai nuo sąlygų sklype. Iš kolektorių vanduo subėga į specialius, vandeniui rinkti įrengtus šulinius, o iš jų jau galima naudoti vandenį savo reikmėms, daugiausia laistymui.

Per tam tikrą laiką drenavimo šuliniai prisipildo, o iš jų išsiurbti vandenį padeda specialūs siurbliai.

Sodybose, vienkiemiuose vandens surinkimo drenažu ir išleidimo problema paprastesnė dėl sklypo dydžio ir aplink esančių atvirų plotų. Tačiau statant pastatus naujuose sklypuose esančiose gyvenvietėse, dažnai susiduriama su problema, kad nėra kur nuvesti drenažu surinkto vandenio.

Jeigu gruntiniai vandenys yra žemai ir pagrindinė sklypo drėgmės pertekliaus priežastis yra lietus, tuomet galima įsirengti lietaus vandens kaupimo talpyklas, surinkimo duobes. Vienos jų įrengiamos taip, kad būtų galima lietaus vandenį naudoti pakartotinai - augalams laistyti, tualete, grindims plauti ir pan.

Jei kieme labai sunkai džiūsta vanduo ir nėra jokio priėjimo prie griovio vandeniui nuleisti, galima įsirengti drenažo duobę. Į tokią duobę pripilama akmenų arba žvyro. Drenažo vamzdžiai turi būti atvesti taip, kad vanduo patektų tiesiai į duobę: vanduo krenta į ją, o po to pasiskirsto į dirvožemį.

Galima įsirengti ir specialų šulinį be dugno. Kuo šulinys gilesnis, tuo geriau. Dugnas užpilamas smėlio ir gargždo užpildu. Kuo mažesnio laidumo gruntas, tuo gilesnis šulinys reikalingas ir tuo storesnis turi būti užpildo storis.

Tačiau, norint ilgaamžiškos talpyklos, galima įsigyti įvairių gamintojų siūlomas lietaus vandens kaupimo talpyklas. Kitų sistemų (pvz., Raineo, Stormbox, Marshalls) pagrindinė užduotis - suvaldyti lietaus vandenį: pirma sukaupti, o po to be slėgio paskirstyti ir infiltruoti į gruntą.

Šie moduliai montuojami po žeme, todėl neužima vietos, be to, juos galima paversti vandens kaupyklomis, apsukant specialia vandeniui nepralaidžia medžiaga.

Drenažo priežiūra

Svarbu periodiškai tikrinti drenažo sistemą ir valyti šulinius nuo susikaupusių nuosėdų. Taip pat reikia užtikrinti, kad drenažo vamzdžiai nebūtų užsikimšę šaknimis ar kitomis kliūtimis.

Drenažo įrengimo kainos

Kainos: nuo 10-25 €/m (vid.).

Dauguma statytojų manančių, kad drenažo įrengimas tėra ,,vamzdžio su skylėmis" užkasimas po žeme, daro esminę klaidą ir tai jie supranta jau pirmą pavasarį.

Drenažo sistema montuojama130-150 cm gylyje. Lietuvoje dirvožemio įšalimo gylis vidutiniškai siekia 0,5-0,8 m (mažiausias pajūryje, didžiausias Pietryčių Lietuvoje).

Drenažo tipų kainos

Drėgni pavasario orai ne tik priverčia žmones traukti iš spintų lietpalčius, tačiau kai kuriems individualių namų savininkams tai reiškia šį tą nemalonesnio nei sulytas drabužis.

Reljefo paruošimas sklype - tai sklypo paviršiaus ir grunto sąlygų pritaikymas būsimiems kasimo ir montavimo darbams. Kai jau išsirinkote optimalią vietą valymo įrenginiui, įvertinkite vietovės grunto sudėtį, lygumą ir požeminio vandens lygį. Nuo to priklausys, kaip reikės paruošti reljefą ir ką numatyti prieš kasant duobę įrenginiui.

Pirmiausia, patikrinkite grunto tipą ir vandens pralaidumą. Jei jūsų sklype vyrauja priesmėlis ar smėlis, išvalytų nuotekų infiltracija į gruntą bus nesunki. Tačiau jei gruntas molingas, nepralaidus, gali tekti įrengti specialų infiltravimo šulinį arba drenažą, arba svarstyti nuotekų kaupimo rezervuarą vietoje infiltracijos. Grunto tyrimas (kad ir paprastas - iškasant bandomąjį šulinėlį ir patikrinant, ar greitai susigeria vanduo) padės suprasti, ar reikės papildomų sprendimų.

Taip pat sužinokite gruntinio vandens lygį: jeigu vanduo randamas negiliai (pvz., <1,5-2 m gylyje), kasant duobę valymo įrenginiui teks imtis priemonių, kad duobė nepersipildytų vandeniu. Aukšti gruntiniai vandenys gali apsunkinti montavimą - tokiais atvejais montuotojai gali naudoti vandens išsiurbimo siurblius duobei sausininti montavimo metu, o pačią talpyklą montuoti su inkaru (betoniniu pagrindu) arba apsipilti papildomu smėlio sluoksniu aplink, kad tuščia plastikinė talpa vėliau neišplauktų dėl gruntinio vandens keliamos jėgos.

Prieš kasdami, išlyginkite arba paruoškite aikštelę pasirinktoje vietoje. Pašalinkite didesnius akmenis, kelmus, medžių šaknis - viską, kas galėtų trukdyti kasimo darbams ar pažeisti talpyklą. Jei vieta yra nuokalnėje, aplink ją suformuokite nedidelę lygią aikštelę, kad būtų patogu pastatyti ekskavatorių ir kad iškasta žemė netekėtų su lietaus vandeniu atgal į duobę.

Reljefo nuolydis taip pat svarbus vamzdyno klojimui: nuspręskite optimalų maršrutą nuo namo iki įrenginio, kad vamzdynas tiesiogiai ar su minimaliais posūkiais pasiektų įrenginį ir išlaikytų tolygų nuolydį. Jei reljefas labai status, gali reikėti projektuoti tarpinius šulinius arba naudoti nuotekų siurblį (kėlimo siurblinę) - šiuos sprendimus paprastai numato projektas.

Atkreipkite dėmesį, kad Lietuvos klimato sąlygomis nuotekų vamzdynus reikia tiesti pakankamai giliai, kad jie neužšaltų žiemą. Įprastai vamzdžiai klojami ne mažiau kaip 1,2 m gylyje (po žiemos įšalo lygiu) arba izoliuojami specialia termoizoliacija, jei tenka tiesti negiliai. Planuodami reljefą, įsitikinkite, kad vamzdyno trasa neturės žemų vietų, kuriose gali kauptis vanduo ir užšalti.

Galiausiai, numatykite, kur dėsite iškastą gruntą. Kasant duobę talpyklai ir tranšėją vamzdžiams, susidarys nemažai žemių. Jeigu sklype yra vietos, trumpam supilkite jas į krūvas šalia kasinėjimo zonos, bet taip, kad netrukdytų technikai privažiuoti. Saugokite, kad žemių sankaupos neužverstų gretimų augalų arba nepatektų į kaimyno sklypą.

Nuotekų valymo įrenginiai - tai nebe naujiena, o esminis sprendimas individualių gyvenamųjų namų, sodų bendrijų ir kaimo vietovių gyventojams, kurie neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų kanalizacijos tinklų. Planuojant buitinių nuotekų valyklos vietą, būtina atsižvelgti į statybos techniniame reglamente (STR) pateiktus reikalavimus.

Tam, kad buitinių nuotekų valymo įrenginiai atitiktų visus reikalavimus, svarbu išlaikyti minimalius sanitarinius atstumus iki sklype esančių statinių. Visi jie nurodyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 2 priede.

Leidimas statyti II grupės nesudėtingąjį statinį (įskaitant individualų biologinį buitinių nuotekų valymo įrenginį) reikalingas tuomet, jei statinys patenka bent į vieną iš teritorijų, nurodytų statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

Dabar, kai jau žinote, koks turi būti nuotekų valymo įrenginio atstumas nuo namo ir kitų statinių, galite drąsiai pereiti prie kitų žingsnių. Patikimi ir ilgaamžiai buitinių nuotekų valymo įrenginiai ir nuotekų talpyklos skirtos patogesniam gyvenimui. Be to, tai puikus būdas pasirūpinti švaresne aplinka!

Pagrindiniai atstumų reikalavimai

Statybos techniniame reglamente nurodyta, kad mažiausias leistinas nuotekų valymo įrenginių atstumas nuo sklypo ribos turi būti 3 metrai. Atstumas nuo jūsų valymo įrenginio iki kaimynų gyvenamojo namo sienos turi būti ne mažesnis nei 8 metrai (jūsų namui šis reikalavimas netaikomas). Taip pat svarbu išlaikyti ne mažesnį nei 15 metrų atstumą iki šachtinio šulinio arba artezinio gręžinio, jei toks yra (taikoma tiek jūsų, tiek kaimynų šuliniui / gręžiniui).

Dažnai kanalizacijos įrengimo darbai atliekami kartu su vandentiekio įvedimu. Tokiu atveju verta įsidėmėti, kad atstumas nuo vandentiekio įvado į namą iki nuotekų valyklos turi būti mažiausiai 7 metrai.

Įsirengiant vietinę nuotekų valyklą reikėtų vadovautis „Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašu“, kurį galima rasti internete. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-18 jis buvo patvirtintas 2015 m. sausio 9 d. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į „Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo ir aplinkosaugos taisykles“, kurios patvirtintos 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. D1-267.

Ką daryti, jei negalima išlaikyti atstumų?

Jeigu kaimyno namas yra 3 metrai nuo ribos, Jūs turite montuoti įrenginį 5m nuo ribos savo sklype, tačiau jeigu kaimyno namas toliau, reikia laikytis statybinių reikalavimų ir atsitraukti nuo ribos 3m. Jeigu minimalus sanitarinis atstumas užeina už sklypo ribos, reikalingas kaimyninio sklypo savininko sutikimas, kad jie neprieštarauja dėl minimalių sanitarinių atstumų, kurie patenka į jo sklypo ribas ir apribos jo galimybes statyti pastatus, kasti šulinius.

Jei norite įsirengti tvarkingą nuotekų sistemą, kvalifikuoti ir daug patirties turintys specialistai pasiruošę padėti. Susisiekite jums patogiausiu būdu - skambinkite telefonu arba išsiųskite užklausą internetu.

Jeigu gausite kaimyno raštišką sutikimą (laisva forma), jog jis neprieštarauja, kad įrenginys stovės arčiau jo ribos, galite montuoti ir arčiau.

Svarbu: Nuotekų valymo įrenginys - inžinerinis statinys. Minimalus atstumas iki ribos - 1m, bet nuotekų valymo įrenginys turi minimalius sanitarinius atstumus: 8m iki pastato (savo namui netaikoma, taikoma iki kaimyno namo) ir 15m iki šachtinio šulinio (taikoma ir savo šuliniui ir kaimyno).

Statiniai, kurie turi stogą - pastatai, gali būti statomi ne arčiau kaip 3m iki sklypo ribos matuojant nuo labiausiai atsikišančių pastato konstrukcijų (stogai, balkonai ir pan.), jei statinio aukštis iki 8,5m. Dėl kiekvieno papildomam pastato aukščio iki 1m taikomas papildomas 0,5m atstumas iki sklypo ribos, pvz. jei namo aukštis 9m, atstumas iki ribos ne mažesnis kaip 3,5m.

Reikalavimai statant buitinius valymo įrenginius

• Valymo įrenginys negali stovėti arčiau sklypo ribos nei 3 metrai (Statybos įstatymas).
• Buitinių nuotekų individualių namų valymo įrenginio sanitarinė apsaugos zona - 10 metrų. Jei tokia zona patenka į kaimyno sklypą, reikia gauti kaimyno sutikimą.

tags: #namo #statyba #nuokalneje