Kalvarijų turgus Vilniuje - istorinė prekybos vieta, gyvuojanti nuo 1903 metų. Šiandien turgus išgyvena permainas, susijusias su rekonstrukcija ir naujų prekybos vietų įrengimu. Šiame straipsnyje apžvelgsime esamą situaciją, prekeivių ir pirkėjų atsiliepimus, nuomos sąlygas bei kitus svarbius aspektus.
Rekonstrukcija ir nauji kioskai
Užsukę į Kalvarijų turgų pirkėjai mato it grybus po lietaus dygstančius kioskus. Tačiau prekeiviai jau dabar džiaugiasi iš vėjo perpučiamų palapinių persikėlę į šiltus kioskus. Čia siūlyti prekes jiems kur kas patogiau.
Nuo 2012 metų kovo vyko Kalvarijų turgavietės rekonstrukcijos projektavimo darbai. Siekiant išsaugoti turgavietės autentiškumą, rekonstrukcijos projekte išliks trys pagrindiniai statiniai, įtraukti į kultūros paveldo sąrašą.
Anot I. Talžūnienės, sukūrus patrauklesnes darbo sąlygas, prekybą kiekvieną dieną šioje prekybos zonoje vykdo apie 100 prekeivių. Vilniaus Kalvarijų turgaus rekonstrukciją vykdo „KTVG“. Rekonstrukcija vykdoma etapais.
Pirmojo ir antrojo rekonstrukcijos etapų metu atnaujinta du trečdaliai Kalvarijų turgaus, investuota 4,5 mln. Pastarosios investicijos leido iki 160 stovėjimo vietų praplėsti automobilių stovėjimo aikštelę, rekonstruoti Turgaus gatvę, suremontuoti du paviljonus, kurių bendras prekybos plotas siekia 1500 kv. m. Be to, atnaujintas rūkytų gaminių paviljonas, sutvarkyta mūrinė tvora šalia Kalvarijų gatvės, lauko prekybos zona, kurioje šiuo metu įsikūrę prekėmis gyvūnams prekiaujantys pardavėjai.
Balandžio mėnesį startavo trečiasis šio turgaus rekonstrukcijos etapas. Šio etapo metu bus renovuotas šviežios mėsos paviljonas, rekonstruota H. Manto gatvė ir atnaujinta lauko prekybos zona. Remonto darbams skirta 1,5 mln. Kalvarijų turgaus rekonstrukciją žadama baigti iki 2017 m. pabaigos. Iš viso bus sutvarkyta daugiau nei 28 tūkst. kv.
Prekeivių atsiliepimai
Prekeiviai įvairiai vertina pokyčius turguje:
- „Kaip tik neseniai perėjome į naują kioską, daug geriau nei tos „palatkės“.
- „Ir man greit pastatys kioską, ilgai laukiau eilės. Nėra kalbos - prekiauti iš kiosko ir iš palapinės - nepalyginami dalykai. Tik prekyba kol kas nevyksta gerai. Kam žmonėms lakstyt po turgų, jei jie patogiai parduotuvėje gali nusipirkti.
- „Va ir šiandien dar nieko nepardaviau, žmonių nėra. Anksčiau geresnė prekyba būdavo.
- „Iš ryto dvi valandos ir vakare dvi. Dabar, aišku, geresnės sąlygos, prekeiviai gali patogiai kioskuose prekiauti.
15min kalbinti turgaus prekeiviai piktinosi, kad ir toliau visus stengiamasi sugrūsti kuo tankiau, nes būtent nuo to priklauso turgų valdančios bendrovės uždarbis.
Atsiskaitymo sistema ir nuomos sąlygos
„Pagrindinis mūsų uždavinys buvo įvesti turguje skaidrią atsiskaitymo sistemą, t. y. pasiekti, kad prekybos vietos nuoma būtų vykdoma pagal sutartinius įsipareigojimus, atsiskaitant pagal išrašytą sąskaitą faktūrą. Ankstesnis atsiskaitymo būdas buvo kontrolieriams renkant grynus pinigus kiekvieną dieną.
Šių metų pradžioje buvo priimtas tarybos sprendimas išnuomoti savivaldybės šiuo metu vienintelį turimą pastatą nuosavybėje būtent prekybos ir paslaugų veiklai vykdyti. Ta nuoma yra sudaryta dabar penkeriems metams su galimybe dar pratęsti penkeriems metams. Lygiagrečiai vyksta už turgelio esančios aikštelės įregistravimas savivaldybės vardu. Tikimės, kad ateityje ir toje aikštelėje atsiras naujų, modernių kioskų, kuriuose taip pat galės išsiplėsti prekyba.
Pasak mero, iš nuomos pajamų kasmet tikimasi gauti daugiau nei 1,2 milijono litų. Taip pat manoma, kad po rekonstrukcijos turgavietėje bus daugiau prekeivių ir pirkėjų.
Anot jo, prekeivių nuomonė smarkiai priklauso nuo to, kokia bus paviljonų nuomos kaina po renovacijos. „Jeigu bus normali kaina, mums nuo to remonto, aišku, bus tik geriau. Šiaip tos tvoros mums netrukdo. Porą dienų buvo dulkių, tačiau pakentėti galima“, - portalui pasakojo vyras.
Portalui pasiteiraus A.Zuoko, ar smarkiai pabrangs paviljonų nuoma, meras atsakė, kad dar iki renovacijos sutartis pasirašiusiems prekeiviams nuomos kaina liks ta pati. Pasak jo, nauja, atskira kainodara bus taikoma tik naujai sukurtoms darbo vietoms.
Kontrabanda ir atsakomybė
Seimas nori leisti bausti turgaviečių vadovus paaiškėjus, kad turgavietės teritorijoje galima įsigyti kontrabandinių akcizinių prekių. Baustų turgaviečių vadovus.
Tačiau yra dar ir trečia pataisa, kuri numato turgaviečių vadovų administracinę atsakomybę už tai, kad šie nesužiūri, jog jų kontroliuojamoje teritorijoje prekiaujama kontrabandinėmis akcizinėmis prekėmis. Jei projektui būtų pritarta, už tai jiems grėstų 100-300 litų bauda.
Vienas iš visų projektų bendraautorių parlamentaras Naglis Puteikis sakė, kad trečioji pataisa yra ypač svarbi, nes esą prekyba kontrabanda turguose itin gaji.
„Jei iš po skverno turgavietėse žmonės cigaretes pardavinėja blokais, tai, aišku, vyksta su turgavietės vadovų žinia. Jie juk turi daugybę būdų žinoti, kas vyksta jų valdomoje teritorijoje: turi apsaugos darbuotojus, skundikus, informatorius. Jei tokie dalykai vyksta, akivaizdu, kad turgaviečių vadovai gauna savo dalį“, - įsitikinęs N.Puteikis.
Turgaviečių vadovų pozicija
„Respublikos“ kalbinti įvairių Lietuvos turgaviečių vadovai neslėpė pasipiktinimo tokiu projektu.
„Pirmiausiai reikia atsakyti į klausimą, kaip atsiranda kontrabandinės prekės Lietuvos teritorijoje ir kas atsakingas už šių prekių kontrolę. Kalvarijų turgaus pagrindinė veikla - turgaus administravimas, prekybinio ploto nuoma ir eksploatacija. Turgaus administracijai nėra priskirta funkcija vykdyti valstybinę kontrolę. Valstybinės kontrolės funkciją atlieka muitinė, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba bei kitos įgaliotos valstybinės institucijos. Jeigu kontrolės funkcija būtų priskirta turgaus administracijai, tai valstybė turėtų skirti finansavimą šiai funkcijai įgyvendinti“, - „Respublikai“ pareiškė sostinės Kalvarijų turgaus direktoriaus pavaduotoja Ingrida Talžūnienė.
Jai antrino ir Kauno Stoties turgaus direktorius Saulius Tumonis.„Turgavietė užsiima tik kioskų, prekystalių nuoma, pačios nei dešromis, nei kuo kitu neprekiauja. Taip pat yra ir su kitomis įmonėmis, kurios, pavyzdžiui, nuomoja biurus. Juk jei biure randama kontrabandos, už tai nebūna atsakingas nuomotojas. Būna atsakingas nuomininkas. Kodėl tada turgavietėms daroma išimtis? Juk mes net neturime teisės tikrinti, ar pardavėjas nepasidėjęs bloko cigarečių po prekystaliu ar neįsikišęs kur už kelnių. Be to, dauguma nelegalių prekiautojų yra tokių, kurie net vietos nesinuomoja: atbėga ir išbėga arba iš viso prekiauja turgaus prieigose. Kaltųjų ieškoma ne ten. Norima permesti atsakomybę tiems, kurie net neturi kontrolės teisės. Bet juk kontrabanda iš niekur neatsiranda. Tada gal bauskime ir pasieniečius, nes kontrabanda per sieną perėjo? Arba vidaus reikalų ministrą, nes skyrė per mažą finansavimą pasieniečiams ir policijai? Arba seimūnus, nes pritarė tokiam biudžetui. Prieisime prie absurdų“, - piktinosi S.Tumonis.
Net apsaugos darbuotojai neturi tokios teisės. Kažkodėl turgavietes nori kriminalizuoti. O iš tiesų mes glaudžiai bendradarbiaujame su policija, jei tik kyla kokių įtarimų - iškart ją informuojame. O kai seimūnai sako, kad turgaviečių administratoriai leidžia prekiauti kontrabanda, nes gauna už tai atlygį - gal jie patys kažkuo apsirūkę“, - svarstė L.Jucys.
Ekspertai yra išskyrę 4 pagrindines priemones, kurias įgyvendinus kontrabanda būtų pažabota:
- Kelti gyvenimo lygį
- Vykdyti visuomenės švietimą
- Visuomenės atpratinimas nuo kontrabandos per kontrolę
- Kainų skirtumo tarp akcizinių prekių naikinimas
tags: #kiosku #nuoma #kalvariju #turgavietes