Tvarumas tampa vis svarbesne tema tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Vienas iš būdų, padedančių tiek tausoti gamtą, tiek sumažinti energijos ir finansines išlaidas, - aukštos energinės klasės būstai. Bet ar žinote, kas gi ta A++ naudingumo klasė? Domitės, kokie pagrindiniai A++ reikalavimai? O gal norite daugiau sužinoti apie produktus ir technologijas, atitinkančius A++ energinę vertę?
Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus visi nauji pastatai nuo 2021 m. sausio 1 d. privalo atitikti bent A++ energinio naudingumo klasę, jei norima gauti statybos užbaigimo deklaraciją ar leidimą naudotis pastatu. Nuo kitų metų statybų leidimai bus išduodami tik aukščiausią - A++ - energinę klasę turintiems daugiabučiams, beveik prilygstantiems pasyviems namams. Sužinokime, kada privaloma gyvenamojo namo A energinė klasė ir kokie reikalavimai keliami.
Pastato energinio naudingumo klasės
Kas Yra A++ Energinė Klasė?
Kas yra „A++ energinė klasė“, ir kuo ji naudinga tokį kriterijų atitinkančio būsto gyventojams? Galbūt kai kuriems pirkėjams tai vis dar skamba kaip rinkodaros triukas ar šiuolaikinė mada, tačiau iš tiesų tai - labai apčiuopiama vertė tiek šiandienai, tiek ateities perspektyvoms. A++ klasės pastatai dažnai atitinka ne tik energinius, bet ir aplinkosauginius reikalavimus: mažesnė CO₂ emisija, mažesnis poveikis aplinkai, ilgaamžės medžiagos.
A++ klasės pastatai priskiriami prie mažai energijos naudojančių pastatų. Pagal reglamento, A++ reikalavimus atitinkantys pastatai - tai tokie pastatai, kurie beveik nevartoja energijos (yra labai aukšto energinio naudingumo pastatai, kuriuose energijos sunaudojimas yra labai mažas, beveik lygus nuliui). Daugiau nei 50 proc. energijos, A++ klasės pastate, privalo būti iš atsinaujinančių šaltinių.
Pagrindiniai A++ Klasės Reikalavimai
A++ energinė naudingumo klasė iškėlė dar didesnius reikalavimus šiems kriterijams, o esminiu pokyčiu tapo atsinaujinančių išteklių naudojimas. Aptarėme A++ energinės klasės apibrėžimą ir išsiaiškinome, jog ji yra neatsiejama nuo atsinaujinančių išteklių naudojimo.
Palyginus su A+ klasės pastatais, A++ klasės būstai turi vartoti apie 10 proc. mažiau šiluminės energijos jų šildymui (higienos normas atitinkančiai vidaus patalpų temperatūrai palaikyti). Būstas turėtų būti aprūpintas šilumos tiekimo sistemomis (šilumos siurbliais, kondensaciniais katilais ir pan.), kurios maksimaliai išnaudoja šilumos energiją. Karšto vandens ruošimo naudingumo ir energijos šaltinio efektyvumo rodikliai turi būti 15 proc. Vėdinimo įrenginių rekuperatoriaus naudingumas turi būti bent 5 proc.
Sienos, grindys ir stogas turi būti puikiai izoliuoti - svarbu užtikrinti mažą šilumos nuostolį per namo išorę. Durys ir langai taip pat turi būti sandarūs - dviejų arba trijų stiklų sluoksnių. Tokiu būdu sumažinamas šilumos pralaidumas, užtikrinama gera garso izoliacija. Tai - pagrindiniai A++ reikalavimai būstui.
- Šilumos šaltinis: Šilumos siurblys su aukštu sezoniniu naudingumo koeficientu (ηSPF).
- Atsinaujinantys ištekliai: Daugiau nei 50% energijos turi būti iš atsinaujinančių šaltinių.
- Vėdinimo sistema: Mechaninio vėdinimo sistema su rekuperacija, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas ne mažesnis už 80%.
- Apšiltinimas: Aukštos kokybės termoizoliacija sienoms, stogui ir grindims.
- Langai ir durys: Sandarūs, dviejų arba trijų stiklų sluoksnių langai ir durys.
Pagrindiniai pokyčiai įsigalioję nuo 2021 m. sausio 1 d.:
- Iš esmės pasikeitė pastato energijos suvartojimas.
- Aukštesni reikalavimai vėdinimo sistemai.
- Sugriežtėjo atitvarų šilumos perdavimo koeficientų (U) vertės W/m²∙K.
Atitvarų Šilumos Perdavimo Koeficientai
Būtina užtikrinti atitvarų U vertes. Pateikiama lentelė su rekomenduojamomis vertėmis:
| Atitvaros rūšis | Šilumos perdavimo koeficientas (U), W/m²∙K |
|---|---|
| Išorinės sienos | 0.102 |
| Šlaitinis stogas | 0.100 |
| Grindys ant grunto | 0.133 |
Specialistė atkreipia dėmesį, kad kai kurie statytojai nori sutaupyti termoizoliacijos storį, ypač lauko sienos: „Statytojai naudoja poliuretano plokštes (PIR) siekdami aukštos šiluminės varžos ir plonesnės sienos konstrukcijos. Tačiau pamirštama įvertinti ne tik termoizoliacijos įgeriamumą vėdinamai ar nevėdinamai atitvarai, bet ir tvirtinimo elementų (metalinių smeigių ar sraigtų, metalinių ar nerūdijančiojo plieno laikiklių, kurie skirti lauko apdailai tvirtinti, ir pan.), kurie kerta termoizoliacinį sluoksnį, įtaką.
Kada Privaloma Sertifikuoti Pastatą?
Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas:
- Užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą.
- Užbaigus pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.
- Parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas).
- Didesniems kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. - didesniems kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams.
Taigi visiems naujai pastatytiems pastatams, kuriems netaikomos išimtys, privalo būti energinis sertifikatas.
A++ klasės namas
A++ Klasės Nauda
Aukštesnė energinė klasė tiesiogiai koreliuoja su didesne būsto verte - tiek iš nuomos perspektyvos, tiek galvojant apie būsto pardavimą ateityje. Potencialūs pirkėjai vis dažniau ieško ne tik patogios vietos ar išplanavimo, bet ir energetinio efektyvumo.
Naujos statybos butai, atitinkantys modernius energijos efektyvumo standartus, gali sumažinti energijos sąnaudas iki ~45 %, palyginti su senesnės statybos namais. Jei vis dar svarstote, ar A++ energinė klasė yra tik mada - atsakymas aiškus: tai reali nauda, kuri atsiperka finansiškai, praktiškai ir morališkai.